Kesadilijos su jautiena ir saldžiosiomis bulvėmis

Kesadilijos – ne vienų namų virtuvės hitas. Ir greitai pagaminamos, ir pilnos skonių. Gamindami jas improvizuokite, ne vien kumpis ir sūris čia tinka į kompaniją, būtinai nors kartą pabandykite jautieną suderinti su saldžiosiomis bulvėmis. Patiks ir vaikams!

patarimas

Jei iškart nesunaudosite visos pakuotės „Santa Maria“ tortilijų, ją sandariai uždarykite ir padėkite į šaldytuvą – tortilijos dar kelias dienas išliks šviežios ir skanios.

Reikės:

• 1 pakuotės „Santa

Maria“ vidutinio dydžio tortilijų • 300 g maltos jautienos • vienos didelės arba dviejų mažesnių saldžiųjų bulvių • 1 šaukštelio „Santa

Maria“ prieskonių mišinio „Taco

Original“ ar maltos saldžiosios rūkytos paprikos • 100 g konservuotų kukurūzų • 1 indelio „Santa

Maria“ švelnaus takų padažo „Taco

Original“ • 200 g tarkuoto sūrio • aliejaus

1. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir sudedame kepti jautieną.

Šiek tiek apkepę sudedame mažais kubeliais supjaustytas nuskustas saldžiąsias bulves, įberiame saldžiosios rūkytos paprikos. Kepame ant vidutinės ugnies, kol jautiena paskrus, o bulvės suminkštės. 2. Kesadilijoms geriausiai tinka vidutinio dydžio „Santa Maria“ tortilijos.

Tortiliją dedame į keptuvę.

Vieną pusę patepame takų padažu, pabarstome sūriu, dedame iškepusią mėsą ir bulves, kukurūzus, pabarstome dar šiek tiek sūrio. 3. Užlenkiame be įdaro likusią tortilijos dalį ir švelniai prispaudžiame.

Kepame 4–5 minutes.

Tada atsargiai apverčiame ir kepame dar kelias minutes, kol sūris išsilydys, o tortilija apskrus.

Skutenos, lupenos ir uodegytės – skaniausiam sultiniui

Galiukų sultinys – taip Eglė Balčiūnaitė vadina iš įvairiausių daržovių likučių verdamą sriubą. Liko vienišas saliero lapkotis? Svogūnų lukštų? Gaila išmesti porų lapus? O savų užaugintų morkelių net ir skutenos širdžiai mielos? Viskas gerai – jau septynerius metus kulinarijos pasaulyje besisukanti Eglė sumaniai mus moko, kaip derlių panaudoti iki paskutinės lupenos.

Egle, kaip užgimė meilė kulinarijai? Kada supratote, kad norite sukti šiuo keliu?

Ragauti mėgau nuo mažų dienų. Nors ir nebuvau labai išrankus vaikas, bet mama visada gamino labai skaniai, sezoniškai ir nenuobodžiai. Tad vienais iš savo didžiųjų įkvėpėjų laikau tėvus. Visos tos vasaros, praleistos sode tarp jų rankomis sodintų daržų, įskiepijo meilę ir pagarbą maistui – savo sodo gėrybėms, uogoms, miško grybams, duonai. Nors ir labai mėgau savarankiškai gaminti paauglystėje, daug domėjausi, visai nesiruošiau su tuo sieti savo ateities. Sukimąsi virtuvėje laikiau hobiu, o mokytis įstojau užsienyje – į žirgų veterinarijos specialybę. Tačiau viskas apsisuko ir žirgai liko tik senu hobiu, o maisto gamyba – mėgstamu darbu, pragyvenimo šaltiniu ir netgi gyvenimo būdu.

Kokios profesinės patirtys buvo pačios svarbiausios ir įsimintiniausios? Svarbi patirtis buvo vienas pirmųjų darbų – dirbau kepėja mažoje šeimos kepyklėlėje Kauno senamiestyje. Šeimininkai mane priėmė mokytis ir dirbti kepėja be darbo patirties, bet su didžiuliu noru ir energija. Štai čia ir supratau, kad aš ne tik noriu, bet ir tinku tokiam darbui.

Pusę penkių ryto jau kaisdavo krosnys, kildavo duona ir rankų darbo prancūziški rageliai. O tuo metu draugai dar tik keliaudavo namo iš vakarėlių. Iki šiol daug kam pasakoju apie tuos sunkius, bet labai romantiškus rožinius rytus Kauno senamiestyje. Gaminate sultinį, kuriam sunaudojate įvairius daržovių likučius. Ar „zero waste“ (jokių atliekų) filosofija jums artima visose gyvenimo srityse? Ekologijos tema man aktuali ir įdomi jau daug metų, tad stengiuosi įvairias filosofijas pritaikyti ir kasdieniame gyvenime. Nelaikau to savo gyvenimo būdu, tačiau kasdien bandau vartoti mažiau, atsakingai rūšiuoti. Esant galimybei, visada renkuosi prekes be pakuotės, vengiu nereikalingo plastiko, atsisakau „greitos mados“ apsirūpindama dėvėtų drabužių parduotuvėse, daug metų apsipirkinėju su savo maišeliais, sunaudoju visus maisto likučius.

Kaip apskritai sugalvojote virti tokį sultinį? Kaip apibūdintumėte jo skonį? Kadangi neturiu galimybės kompostuoti, įvairūs daržovių likučiai anksčiau keliaudavo į šiukšliadėžę. Tačiau kartą, prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pamačiau, jog dar liko šiek tiek saliero, kelios jau pagyvenusios morkos, puselė svogūno... Išmesti gaila, o gaminti jau nebuvo laiko. Tad nuplovusi sumečiau viską į užsegamą maišelį ir sudėjau į šaldiklį. Pamaniau, kad panaudosiu, kai susiruošiu virti daržovių sultinį. Laikui bėgant tas maišelis vis pilnėjo, tada atsirado antras ir supratau, kiek daug likučių dar galima panaudoti. Sultinio skonis keičiasi kiekvieną sezoną: pavasarį dominuoja daugiau žolelių ir žalių daržovių, o rudenį jau prisijungia ir moliūgai, įvairios šakninės daržovės.

Į ką svarbiausia atsižvelgti ir ko nepamiršti verdant šį sultinį? Svarbiausia – daržovių kokybė. Geriausia rinktis savo daržo arba vietinius, ekologiniuose ūkiuose užaugintus produktus. Tada būsite tikri, kad jūsų valgomos daržovės augo nepertręštoje dirvoje, neturi didelio kiekio nitratų. Vis dėlto nitratų nereikia labai bijoti, nes jų daržovėse negali nebūti – tai natūraliai susidarantys azoto junginiai, be kurių daržovės tiesiog negalėtų augti. Lauke vasarą augančios daržovės nitratų sukaupia mažiausiai.

Ar sultiniui tinka visos daržovės? Kokius prieskonių derinius mėgstate? Galiukų sultiniui puikiai tinka įvairios liekanos: svogūnų ir česnakų likučiai – net lukštai, sukietėję porų lapai ir galai, morkos, jų skutenos ir galiukai, smidrai, pastarnokai, salierai, moliūgų likučiai, cukinijos, grybai, pankoliai, kukurūzai, paprikos, batviniai, kopūstai, žalieji žirneliai, brokoliai, šakninės daržovės, žolelės ir jų koteliai. Pabaigoje galima įdėti špinatų. Rekomenduoju vengti agurkų, salotų, pomidorų, bulvių, morkų lapų, ropių, taip pat nepadauginti cukinijų, brokolių ar kitų kopūstinių giminės daržovių – nuo didesnio kiekio šių daržovių sultinys gali apkarsti arba tapti blausus, neskaidrus. Reikėtų prisiminti, kad svogūnų lukštai bei burokėliai duoda sultiniui tamsią spalvą. Prieskonius renkuosi pagal metų laiką ir nuotaiką, bet be išimties visada būtini lauro lapai bei kvapieji ir juodieji pipirai. Įdomesniam skoniui tinka džiovinti grybai, truputis imbiero, pankolių sėklos, gvazdikėliai, kardamonas, kalendrų sėklos, truputėlis cinamono. Galite atrasti mėgstamas kombinacijas. Aš mėgstu gaminti azijietiškus patiekalus ir sriubas, tad dažnai į sultinius dedu citrinžolių ir žaliųjų citrinų lapų. Paprastai druskos nededu ir pasūdau tik tada, kai jau naudoju.

Kaip kaupiate daržovių likučius? Prieš naudojant daržoves svarbu gerai nuplauti, o likučius laikyti šaldiklyje, kol surinksite reikalingą kiekį. Tam galima naudoti atskirą dėžutę arba užsegamus šaldymo maišelius, kad būtų patogu vis papildyti. Pati dažniausiai verdu didesnį kiekį sultinio ir užšaldau 1 litro kibirėliuose. Prireikus naudoju sriuboms, troškiniams, padažams, apkepams, plovui, rizotui gaminti. Taip pat mėgstu sultinyje virti sūrią pusrytinę košę arba kitas kruopas, pvz., kuskusą, ryžius. GAMINIMAS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI:

Šaldytas daržoves, jų galiukus ir prieskonius užpilkite šaltu vandeniu (daržovių ir vandens santykis apylygis).

Pradėkite virti ant vidutinės kaitros, uždengę dangčiu. Kai viskas užvirs, sumažinkite kaitrą ir toliau virkite, neleisdami užvirti, bent 2 valandas. Jei turite laiko ir puodas didelis, galite lėtai virti 3–6 valandas – skonis bus dar intensyvesnis.

Jei neturite laiko prižiūrėti, užvirusį puodą galite dėti į iki 80–90 °C įkaitintą orkaitę ir palikti ten virti savarankiškai. Žinoma, puodas turėtų būti be plastiko ar medžio detalių.

Sultinio pagrindui tinka morkos, svogūnai ir salierai. O jei naudojate mėsą ar kaulus, juos prieš verdant rekomenduojama apkepti orkaitėje, aukštoje temperatūroje, kol apskrus.

Virimui rinkitės puodą su dangčiu ir storu dugnu – ne taip greitai išgaruos skystis.

Kad sultinys išliktų skaidrus, svarbu verdamų daržovių nemaišyti ir neleisti stipriai virti. Sultiniui išvirus leiskite atvėsti ir perkoškite per sietelį. Jei norite labai skaidraus skysčio, skystį atskyrę nuo daržovių galite papildomai perkošti per sietelį su įtiesta marle arba tam naudoti kavos filtrus.

Šaldytuve sultinį rekomenduojama laikyti iki 3 dienų, todėl vėlesniam vartojimui patartina iškart šaldyti į indelius ar ledukų formeles. Indelių nepripildykite iki pat viršaus, nes šaldamas skystis plečiasi ir indas gali sprogti!

VYTARAS RADZEVIČIUS IR JO TROŠKINYS PAGAL ERNESTĄ HEMINGWAY’Ų

Šįkart rubrikos „Vyras virtuvėje“ herojus– žurnalistas, TV laidų vedėjas, knygų autorius, kulinaras, aistringas keliautojas ir vasaros kiemo „Pasaulio puodai“ Merkinėje šeimininkas Vytaras Radzevičius. Šią vasarą jis turėjo skersai išilgai išmaišyti Afriką, bet per karantiną užsiliko Dzūkijoje, savomis rankomis prikeliamoje sodyboje, miškuose už Merkinės. Todėl vyro parėdymus virtuvėje ir gyvenimo ypatumus vienkiemyje Vytaras suriktavojo laiške, parašytame, kaip pats sako, pusiau viecine dzūkiška, ketvirtadaliu vilnietiška bei aukštaičių ir suvalkiečių mišrūno kalba.

Vytaro Radzevičiaus laiškas iš tankmių

Mielos moteriškos, rašau jumis laišką iš tankių girių, uodais ir varmais apipintų, barsukų takų išvagotų, rujojančių elnių išriaumotų. Kaip vieciniai sako, esu užeivis čia, Dzūkijos šiluose. Užėjau miškan per karantiną vietoj ekspedicijos Afrikon, taip ir likau gaspadoriauti vienkiemyje vienas kaip pirštas, pati pas patį tik paviešėti beužsuka ar grybų uogų paieškotai. Gal ir gerai taip. Kaip kelionėse. Ir ilgesys atsiranda, ir meilumo daugiau, ir pykcis nėr kadu.

Rytais valgau cik kiaušinius. Savos gamybos. Vištukių ir gaidį inkurdinau per pandemiją už daržinės. Surenčiau tvorą, tinklais apsukau iš šonų ir iš viršaus nuo lapių, kiaunių ir vištvanagių. Sukaliau iš lentgalių vištidę skandinaviško pobūdžio, kaip iš knygelių apie Petsoną.

Taip ir gyvenam kompanioniškai– aš, šuo Sidas, septynios vištos ir gaidys. Deda jos po 3–4 kiaušinius perdien, grūdų lesalui pas kaimo mokytojos vyrą nusipirkau. Nuo vakarienės likučių dar kokių numetu, žolės paraunu, tai jokio vargo. Per šventes rūgpienio duodu. Leisčiau ir kieman pasiganyti, ale dėl plėšrūnų neramu. Miškas gi. O ir po kiemą basom vaikštau, dar po to inlipsiu in kokių tai materijų. Gaidys dar ir pagieda nuo keturių ryto, bet keliuosi su vėlesnėm giesmėm. Gerai čia miegasi. Oras grynas, jokia teknika niekur neburzgia.

Virtuvėje nemandravoju. Jau kai tik svečių kokių užgriūna, tada ką nors prasmingesnio čirškinu. Dažniausiai ant žarijų. Skaniau taip, su dūmeliu, tai ar mėsą kokią, ar daržovių, ar troškinį suvartau. Ir pats dažnai ant svečių nuveinu. Kaimynka Onutė už pusės kilometro vis pakviečia ant bandų ar cepelinų. Susdraugavy mes, net jos aštuoniasdešimtečio baliuje su pačia buvom prieš ketverius metus. Tai ir ant stalo ko pastato. Ir pats tuščiom gi neinu. Bet su saiku, kad namo žvyrkeliu smagiai paržirgliočiau, tankmėn kur neįgriūčiau.

Daržų prisibudavojau. Pakeltų lysvių. Irgi iš lentgalių ar net stulpų cimanto– ką daržinėj radau nuo ankstesnių užeivių, tą ir sudėjau. Tai net pamadorai be šiltnamio auga. Matyt, aura čia daržui gera. Stirnukės tik kartais užsuka ko paskabyti, bet negaila. Viecinės gi, su visom ir visais aš čia sugyvenu.

Per tą laiką užeivystės tai aš taip sumislijau. Gyvenimas gi paprastesnis, nei mes susigalvojame.

Rankos kojos sveikos, galvos nesopa, dumplės krūtinėje gryną orą ventiliuoja. Variklis nekala. Vaikai ir anūkas čia džiaugiasi ir mane džiugina. Pati nebamba. Parkingas nemokamas. Kava ant pievos gardžiai kvepia. Dar ir rašto darbams laiko lieka. Kaip sakė kažkoks išminčius– metuose yra cik dvi dienos, kai nieko negali pakeisti. Vakar ir rytoj. Tai ir džiaukimės dabar, šiandien ir šią akimirką.

Su šilo linkėjimų puokšte Vytaras Radzevičius Tikrai neatsimenu, kada gulėjau ištiesusi kojas priešais TV ekraną... Žinau, kad aplink daug tokių nuolat kaip aš bėgančių, skubančių, nieko nespėjančių moterų, nes nemažas iššūkis dirbti savo darbus ir dar būti mama! Aš sakau: būkime realistės ir rinkimės lengvesnį, bet ne blogesnį kelią tikslui pasiekti, juk tiek sukurta palengvinimų. Imkim ir naudokim juos. Puikaus skonio ir kokybės ekologiški sultiniai „Maggi“ yra mano pastarųjų metų atradimas, nebeįsivaizduoju, kaip be jų gaminčiau. Greitai paruošiama sriuba, troškinys, košė – visur keliauja šis sultinys. Man patinka, kad šie sultiniai ne tik geros sudėties, bet ir švelnaus skonio, o tai reiškia, kad jie niekada neužgoš jūsų patiekalo, tik sukurs skanų pagrindą kitiems skoniams išsiskleisti. Be to, „Maggi“ sultiniai gerokai sutrumpins jūsų stovėjimo prie puodų laiką – kartais kaip tik tokios pagalbos ir reikia!

Daug mano receptų su „Maggi“ sultiniu rasite

www.beatosvirtuve.lt, www.maggi.lt