2 minute read
BELAUKIANT GERO KINO
from 370 Nr. 124
Kovo numerį tyčia ar netyčia (kas jau čia supaisys dabar) dedikavome Jo Didenybei kinui. Be abejonės, tam įtakos turėjo tai, kad artėja vienas svarbiausių Lietuvoje kino renginių –festivalis „Kino pavasaris“.
Kinas turbūt bene sudėtingiausia meno rūšis, kurioje vienodai svarbus ir vaizdas, ir garsas, ir netgi tekstas. Tai viena iš priežasčių, kodėl kurti kiną yra brangus malonumas.
Advertisement
Brangiausių Holivudo lmų gamybos išlaidos yra 8 nulių zonoje (šio sąrašo viršūnėje esančių juostų gamyba atsiėjo kone 400 mln. dolerių), o Lietuvos kino autoriai ir prodiuseriai kaip didelį pasiekimą žiniasklaidai pamini, kad lmo gamyba perkopė 1 mln. eurų.
Tas pasigyrimas visiškai suprantamas – visi žinome, kad valstybinės institucijos nepajėgios skirti kiekvienam lmui po 1 mln. eurų, vadinasi, likusią lmo biudžeto sumą prodiuseriai ir autoriai kažkokiu būdu susirinko patys – pavyzdžiui, iš rėmėjų. Štai vienas iš vasarį kino teatruose pradėto rodyti lmo „Poetas“ režisierių Vytautas V. Landsbergis džiaugėsi, kad juostai pavyko surinkti 1 mln. ir 100 tūkst. Įdomu tai, kad prie lmo gamybos išlaidų prisidėjo patys režisieriaus kūrybos gerbėjai, paaukoję pinigų.
Apie 1 mln. eurų viršijusią lmo gamybos išlaidų sąmatą kalbėjo ir Emilis Vėlyvis, pristatydamas „Piktųjų kartą“. Filmą iš dalies nansavo Lietuvos kino centras, kiti pinigai sukaupti iš privačių fondų ir investuotojų.
Abu lmus gerai įvertino ir kritikai, ir žiūrovai, jiems puikiai sekėsi ir kino teatruose – bent jau kurį laiką šios juostos rinko pilnas sales. Vadinasi, už parduotus bilietus buvo mokami mokesčiai. Taigi bent dalis šių pinigų sėkmingai grįžo į tą patį valstybės biudžetą, iš kurio jie buvo paimti. Dalis, suprantama, nukeliavo autoriams ir prodiuseriams. Gal ir ne milijonai, bet vis tiek pinigai, kurių dalis irgi sugrįžo į valstybės iždą. Likę eurai galbūt bus pravalgyti, o galbūt bus investuojami jau į kito lmo gamybos procesus.
Taip veikia ir mūsų, ir viso pasaulio kino industrija. Deja, bet mūsų šalyje pagalius į ratus vis dar kaišo interneto piratai, su kuriais autorių teisių gynėjai ir valstybinės institucijos žaidžia katę ir pelę. Tiesa, žaidimas darosi vis įdomesnis – be visų kitų pareigų, piratinių svetainių blokavimu užsiimanti Lietuvos radijo ir televizijos komisija neseniai pranešė apie sėkmingą bendradarbiavimą su kompanija „Google“, kuri iš savo sistemos pašalino URL ir IP (angl. Internet Protocol) adresus, kuriais, apeinant blokavimus, buvo pasiekiamas neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys. Dar viena gera žinia kino kūrėjams ir prodiuseriams, taip pat legaliems platintojams yra tai, kad Vyriausybė pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms, kurios sugriežtins bausmes už neteisėtą kūrinių platinimą.
Taigi, belieka laukti dar daugiau ir dar geresnio lietuviško kino. Beje, lietuviškų premjerų netrūks ir „Kino pavasaryje“, kuriam šiame numeryje skyrėme nemažai vietos.
Pirmiausia norime pasidžiaugti interviu su prancūzų režisieriumi Quentinu Dupieux, kuris gerai pažįstamas komedijos žanro gerbėjams. Ypač tiems, kurie kine mėgsta keistą, tamsoką humorą. Jo ankstesnius lmus – „Zomša“ (2019) ir „Toro“ (2020) – buvo galima išvysti „Kino pavasario“ metu. Šiemet šio festivalio „Meistrų“ programoje pristatoma jo nauja komedija „Rūkymas sukelia kosulį“ (2022), pasakojanti apie kiek kitokius superherojus. Taip pat žurnale rasite festivalio organizatorių parengtų lmų rekomendacijų ir straipsnį apie epinę dramą „Aštuoni kalnai“, kurią irgi bus galima pamatyti šio renginio metu.
Filmus kurianti ir žiūrinti mūsų bendraautorė Jorė Janavičiūtė parengė temą apie naują tendenciją – senų lmų sugrįžimą į kino ekranus.
Kita mūsų autorė Giedrė Steikūnaitė parengė reportažą iš Tabernaso – vienintelės Europos dykumos, kurioje buvo lmuojami geriausi pasaulyje vesterno žanro lmai.
Publikuojame interviu su neseniai albumą „Džiaugsmas“ išleidusios grupės „jautì“ nariais ir dainininku Joseph June, rasite teatro, knygų, parodų ir muzikos albumų apžvalgų. Gero skaitymo ir iki susitikimo balandį.
Jūsų „370“
NUMERIO BENDRADARBIAI:
JONAS BRAŠKYS
KLAUSO MUZIKĄ, KAD JUMS NEREIKĖTŲ
GODA DAPŠYTĖ
TAMSTA DAKTARĖ, NAUJOSIOS KARTOS TEATRO KRITIKĖ
TOMAS IVANAUSKAS MENOTYRININKAS PRIE MENO
GIEDRĖ IVANOVA UŽDUODA TUOS PAČIUS KLAUSIMUS
JORĖ JANAVIČIŪTĖ BUDINTI AUDIOVIZUALINIO SKYRIAUS TYRĖJA freepik.com
GIEDRĖ STEIKŪNAITĖ PASAULIO IR ŽMONIŲ TYRINĖTOJA
IEVA ŠUKYTĖ PAŽENGUSI SINEFILĖ
TOMA VIDUGIRYTĖ PAŽENGUSI MELOMANĖ grupė
Projektui „Kultūros ir meno gidas jaunimui žurnale „370“ 2023“ skyrė15 000 eurų
37O ISSN 2029-7408
37O.diena.lt
Projekto vadovė
Jurgita Kviliūnaitė 370@kaunodiena.lt
Maketavimas
Vaida Dosinienė
Dirbame Kęstučio g. 4, Vilnius
Reklamos skyrius
Erika Nakutienė
8 698 20578 e.nakutiene@kaunodiena.lt
Leidėjas UAB „Sunra“
Spaudė UAB „Polska Press Sp. zo.o“
Tiražas 13 500
37O už reklamų turinį neatsako #124, kovas, 2023
Reklaminiai straipsniai žymimi