KULTŪROS ISTORIJA

Iš Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios praeities (1)

Sakoma, jog kiek žinome – lašas, kiek nežinome – jūra. Iš tiesų, ar susimąstome kad ir apie bažnyčių vaidmenį miesto ir jo gyventojų gyvenimui? Suprantama, kad tai Dievo namai ir juose ieškoma sielai ramybės bei atgaivos. Tačiau ar žinome, kokios istorijos slypi juose? Kokie meno kūriniai čia priglausti? Kokie menininkai jiems kūrė, ką viena ar kita bažnyčia įkvėpė kūrybai? Kas vienaip ar kitaip ten dalijosi tiesiog savo širdies šiluma?.. Pastaruoju metu klaipėdiečiams aktualus Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas. Tad ir praskleiskime šios bažnyčios gyvavimo mieste paslaptis.

tę, nuo XVI iki XX a. vidurio kaip oficiali religija įsigaliojo protestantizmas. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos čia liuteronų buvo dauguma.

Klaipėda – multikultūrinis ir daugiatautis miestas, todėl jame buvo įvairaus tikėjimo gyventojų. XVII a. čia įsikūrė reformatų parapija. XVIII a. ėmė burtis katalikų bendruomenė. XX a. pradžioje reiškėsi įvairios sektos. Mieste bažnyčių bei maldos namų netrūko. Vis dėlto reikšmingiausia buvo Šv. Jono bažnyčia, kurios istorija nusitęsia per ilgus šimtmečius ir atspindi miestiečių požiūrį į tikėjimą bei maldos statinius miesto gyvenime.

Ryškūs du Šv. Jono bažnyčios gyvavimo mieste etapai: 1290–1857 m. ir 1857–1945 m. (ar 1949 m., kai miesto plane bažnyčios vietoje pažymėti griuvėsiai).

Pirmiausia pavartykime beveik šešis šimtmečius užsitęsusios Šv. Jono bažnyčios istorijos puslapius, apimančius 1290–1857 metus.

1696–1706 m. statytoji Šv. Jono bažnyčia. G.Waldhauerio piešinys.

Jovita SAULĖNIENĖ

Bažnyčios mieste

Pirmosios bažnyčios Klaipėdoje iškilo XIII a. Pirmoji buvo pastatyta Šv. Marijos bažnyčia, dar vadinta katedra, stovėjusi tarp Pilies gatvės ir pilies pylimo. 1258 m.

mieste jau buvo dvi parapijos: viena miestiečių vokiečių (vėliau vadinta Šv. Jono), kita apylinkės lietuvių – Šv. Mikalojaus (vėliau – Šv. Jokūbo). Tik šiandien nelabai aiškios jų buvimo vietos. Remdamiesi XVII a. pirmosios pusės miesto planu, kai kurie tyrinėtojai mano, kad abi šios bažnyčios stovėjo prie senosios ir naujosios Danės upės atsišakojimo.

1525 m. hercogui Albrechtui priėmus liuteronybę ir įkūrus Prūsijos kunigaikštys-

Bažnyčios globėjas

Nuo pat miesto įkūrimo 1252 m. pradžios bažnyčios globėju buvo pasirinktas evangelistas Šv. Jonas. 1290 m. viename dokumente jis jau paminėtas, todėl istorikas Dainius Elertas daro prielaidą, jog šio evangelisto garbinimo tradicijos ir imtos puoselėti nuo XIII a. Johanas Sembritzkis tarsi patvirtino, teigdamas, jog „iš senų laikų stūksojo miesto Šv. Jono bažnyčia, iš kurios pavadinimą gavo tuomet tiesiai į Bažnyčių aikštę vedusi Jono gatvė“. Tik miestie

Iš Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios praeities (1)

Klaipėdos XVI a. arkivyskupo ir Klaipėdos XVIII a. arkivyskupo antspaudai.

1409 m. Klaipėdos komtūro antspaudas, kuriame pavaizduoti bokštai, pasak R.Naujoko, simbolizuoja tris pagrindinius miesto siluetą formuojančius bažnyčių bokštus – Šv. Marijos bažnyčios bokštą viduryje, Šv. Jono bažnyčios bokštą kairėje ir Šv. Mikalojaus bažnyčią dešinėje.

čiams teko bažnyčią dėl įvairių priežasčių atstatyti ne kartą, parenkant naują jos stovėjimo vietą.

Neganda – gaisrai

Bene labiausiai ankstesnių bažnyčių likimui turėjo įtakos gaisrai. Vieni jų kilo iš žmonių neatsargumo, kitus sukeldavo patys miestiečiai, paklusdami valdžios įsakymui sudeginti namus priešui užpuolus. Ugnis daug ką nusinešė į pražūtį. Naikinančios ugnies neišvengė ir Šv. Jono bažnyčia. Atstatant ją dažnai darbai užtrukdavo. O ir bažnyčios patatas iškildavo pakitęs.

Iki XVII a. trečiojo dešimtmečio mieste veikė mums nežinomu vardu pavadinta vokiečių bažnyčia, kuri sudegė per 1540 m. gaisrą. Ji buvo atstatyta 1630 m. ir, pasak Jono Tatoriaus, pavadinta Šv. Jono vardu. 1670 m. miesto plane ši bažnyčia jau pažymėta, nurodyta ji ir Juozo NarūnavičiausNaronskio miesto panoramos piešinyje. Teigiama, jog tai buvęs puikus mūrinis fachverkinis statinys, kurio bokštas buvo tapęs svarbiu orientyru laivybai Danės upėje ir Kuršių mariose.

Pastatė naują

1696 m. parinkus naują vietą Turgaus gatvės gale, imta statyti naują bažnyčią ir prie jos zakristiją. Darbams vadovavo inžinierius G.Schönwaldas. 1706 m. sausio 18 d. ji buvo iškilmingai pašventinta. Iškilmėms pasirinkta data, skirta Prūsijos karaliaus Friedricho karūnavimo šeštosioms metinėms. Tai progai Karaliaučiuje buvo išleisti du leidiniai: „Sveikinimo ir linkėjimų kalba Klaipėdos miesto burmistrams ir miesto tarybos nariams, sutinkant 1706 metus“ ir „Naujai pastatyti maldos namai ►

Prūsijos karališkoji šeima 1805 m. Pagal dailininką H.A.Daechlingą.

◄ Klaipėdoje Friedricho, Prūsijos karaliaus, 1706 m. šeštosios karūnavimo sukakties dieną pašventinti viešoms pamaldoms, kad būtų skatinamas pamaldumas“.

Šventinant bažnyčią buvo atlaikytos pamaldos, išklausytas „pašventinimo pamokslas“, organizuota iškilminga procesija nuo buvusios bažnyčios iki naujosios, į kurią įžengus „gaudžiant visiems varpams, litaurams, ir trimitams“ sugiedotas „Te Deum“. Nors vėliau bažnyčioje vyko pamaldos, pastato tinkavimas, bokšto mūrijimas, išorės apdaila nusitęsė iki pat 1710 m. Tais pačiais metais buvo pašventinti vargonai, o krikštykla – 1711 m. Tvora aplink bažnyčią išmūryta 1740 m. Užbaigtos bažnyčios vaizdas iškyla dailininko Gustavo Waldhauerio piešinyje, kuriame matyti bažnyčios bokšto viršūnėje erelis išskleistais sparnais ir kryžius, šventoriuje – už tvoros išaugę medžiai.

Puošė drožiniai, portretai

Pamokslininkas G.Reinertas leidinyje „Klaipėdos vokiečių liuteronų bažnyčios istorija“ 1857 m. pateikė duomenų apie šios bažnyčios vidų, pirmiausia apie drožinėtą ornamentais medinį altorių, kurį padovanojo vienas iki šiol nežinomas Žemaitijos didikas, savo nuotaką palaidojęs po juo. Virš altoriaus buvęs to didiko herbas, kuriame pavaizduotas auksinis liūtas juodame fone. Bažnyčią puošė iš ankstesnės bažnyčios per

62 Karalienė Luizė su vaikais Mėmelyje. Tarpduryje stovi grafienė Sophie von Voss. Pagal dailininką Frietzą Martiną.

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo ir asmeninio archyvo nuotr.

nešta baltai dažyta ir paauksuota krikštykla, meniška sakykla, kurią laikė angelo figūra. Sakyklos šone stovėjo iš medžio išdrožtos apaštalų figūros.

Šioje Šv. Jono bažnyčioje napoleonmečiu meldėsi Prūsijos karališkoji šeima.

Bažnyčioje būta istorinių portretų. Tai miesto vaizdas su Prūsijos hercogo vietininko Klaipėdoje, ginkluoto ir apsišarvavusio Georgo von Klingenbecko, rankose laikančiu juostą su užrašu: „Viešpatie, atleisk mums mūsų piktadarystes!“ portretu. Šalia pavaizduotas jo herbas ir data – 1535 m. Šio portreto fragmentas, pasak J.Sembritzkio, sumažintas ir netikslus, vėliau kabojo miesto atstovų posėdžių salės prieškambaryje. Bažnyčioje dar buvo joje kunigavusių kunigų portretai.

1790 m. bažnyčioje buvo atliktas remontas. Tada paaukštintas bokštas ir jo viršūnėje iškeltas varinis bumbulas su pritvirtinta burlaivio formos vėjarode, primenančia burlaivių klestėjimo metus mieste. Buvo pakabinti varpai, įmontuotas valandas mušantis angliškas laikrodis. Bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, kuria naudojosi ir gaisrininkai.

Šv. Jono bažnyčios pastatas buvo rūpestingai prižiūrimas. 1822 m. audra apgadino bokšto viršūnę. Remontui reikėjo 2 000 talerių. Lėšų skirta iš uosto statybos kasos, pinigų aukojo korporacijos, pirkliai, pasinaudota ir labdaringojo pirklio Juliaus Ludvicko Wienerio palikimu. Po metų bokštas buvo suremontuotas. 1803 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III paaukojo 1 000 talerių bažnyčios vidaus remontui.

Karalių malda

Šioje Šv. Jono bažnyčioje napoleonmečiu meldėsi Prūsijos karališkoji šeima. 1807 m. vasario 8 d. po sunkios ligos sveikstanti karalienė Luizė pėstute nuėjo į Šv. Jono bažnyčią, nors gerokai spaudė šaltis. Neatsitiktinai sveikstančios karalienės pirmoji kelionė buvo į bažnyčią. Ji tikėjo Dievo apvaizda ir vylėsi „Dievo valia toliau neapleisti tų, kurie juo tiki ir pasitiki“. Kovo 1-ąją šioje bažnyčioje ji dalyvavo padėkos pamaldose už Prūsų Yluvą, kur vasarį įvyko nuožmios kautynės.

Ir dar ne kartą ji šioje bažnyčioje meldėsi. Tiek Prūsijos karališkoji pora, tiek dvariškiai čia rado paguodos ir pasisėmė vilties. Grafienė Sophie von Voss savo dienoraštyje gražiai atsiliepė apie Šv. Jono bažnyčios kunigą Victorą Sprengelį: „Pamaldos labai gražios; galėtų būti perkeltas į Potsdamą.“ Šv. Jono bažnyčia buvo labai svarbi miestiečių dvasiai. Jie itin ją brangino už karališkųjų didenybių maldą dėl savo krašto laisvės.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.