KULTŪROS ISTORIJA
Iš Klaipėdos Šv. Jono b a Sakoma, jog kiek žinome – lašas, kiek nežinome – jūra. Iš tiesų, ar susimąstome kad ir apie bažnyčių vaidmenį miesto ir jo gyventojų gyvenimui? Suprantama, kad tai Dievo namai ir juose ieškoma sielai ramybės bei atgaivos. Tačiau ar žinome, kokios istorijos slypi juose? Kokie meno kūriniai čia priglausti? Kokie menininkai jiems kūrė, ką viena ar kita bažnyčia įkvėpė kūrybai? Kas vienaip ar kitaip ten dalijosi tiesiog savo širdies šiluma?.. Pastaruoju metu klaipėdiečiams aktualus Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas. Tad ir praskleiskime šios bažnyčios gyvavimo mieste paslaptis. tę, nuo XVI iki XX a. vidurio kaip oficiali religija įsigaliojo protestantizmas. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos čia liuteronų buvo dauguma. Klaipėda – multikultūrinis ir daugiatautis miestas, todėl jame buvo įvairaus tikėjimo gyventojų. XVII a. čia įsikūrė reformatų parapija. XVIII a. ėmė burtis katalikų bendruomenė. XX a. pradžioje reiškėsi įvairios sektos. Mieste bažnyčių bei maldos namų netrūko. Vis dėlto reikšmingiausia buvo Šv. Jono bažnyčia, kurios istorija nusitęsia per ilgus šimtmečius ir atspindi miestiečių požiūrį į tikėjimą bei maldos statinius miesto gyvenime. Ryškūs du Šv. Jono bažnyčios gyvavimo mieste etapai: 1290–1857 m. ir 1857–1945 m. (ar 1949 m., kai miesto plane bažnyčios vietoje pažymėti griuvėsiai). Pirmiausia pavartykime beveik šešis šimtmečius užsitęsusios Šv. Jono bažnyčios istorijos puslapius, apimančius 1290–1857 metus.
1696–1706 m. statytoji Šv. Jono bažnyčia. G.Waldhauerio piešinys.
Jovita SAULĖNIENĖ
Bažnyčios mieste Pirmosios bažnyčios Klaipėdoje iškilo XIII a. Pirmoji buvo pastatyta Šv. Marijos bažnyčia, dar vadinta katedra, stovėjusi tarp Pilies gatvės ir pilies pylimo. 1258 m. 60
mieste jau buvo dvi parapijos: viena miestiečių vokiečių (vėliau vadinta Šv. Jono), kita apylinkės lietuvių – Šv. Mikalojaus (vėliau – Šv. Jokūbo). Tik šiandien nelabai aiškios jų buvimo vietos. Remdamiesi XVII a. pirmosios pusės miesto planu, kai kurie tyrinėtojai mano, kad abi šios bažnyčios stovėjo prie senosios ir naujosios Danės upės atsišakojimo. 1525 m. hercogui Albrechtui priėmus liuteronybę ir įkūrus Prūsijos kunigaikštys-
Bažnyčios globėjas Nuo pat miesto įkūrimo 1252 m. pradžios bažnyčios globėju buvo pasirinktas evangelistas Šv. Jonas. 1290 m. viename dokumente jis jau paminėtas, todėl istorikas Dainius Elertas daro prielaidą, jog šio evangelisto garbinimo tradicijos ir imtos puoselėti nuo XIII a. Johanas Sembritzkis tarsi patvirtino, teigdamas, jog „iš senų laikų stūksojo miesto Šv. Jono bažnyčia, iš kurios pavadinimą gavo tuomet tiesiai į Bažnyčių aikštę vedusi Jono gatvė“. Tik miestie-
