Andrius RAMANAUSKAS. „Teisingumo raiteliai“ be žirgų ir be teisingumo

„Teisingumo raiteliai“ be žirgų ir be teisingumo

Yra tokia ukrainiečių legenda apie sutapimus. Ji apie Liubavą Vasilkovną, gražią princesę iš Vitebsko. Pirmąjį pavasario rytą po pilnaties ji medžiojo mešką. Tačiau meška ją pirma užpuolė iš pasalų ir nukando jai pirštą su brangiu deimantiniu žiedu. Tragiška medžioklė. Praėjus lygiai dešimčiai metų, pirmąjį pavasario rytą po pilnaties tame pačiame miške, toje pačioje vietoje princesė išėjo medžioti vėl. Šį kartą Liubava nušovė seną mešką. Ji perpjovė meškai pilvą, tačiau nerado nieko. Žiedo ten nebuvo...

Andrius RAMANAUSKAS

Su aktoriumi M.Mikkelsenu

Filmai apie kerštą iš pradžių gali būti veiksmingi, tačiau vėliau keršto formulė žiūrovams pabosta, ir neretai tokios istorijos gali atrodyti per dažnai pasikartojančios. Tėvo, praradusio šeimą ir neturinčio ko prarasti, personažas kine matytas daugybę kartų ir jį yra vaidinę visos kovinių filmų žvaigždės ir ne tik jos. Danų scenaristas Andersas Thomas Jensenas dažniausiai rašo filmų scenarijus kitiems danų režisieriams ir labai retai kuria filmus pats. Tačiau, kai jis tuo užsiima, visada išeina kažkas ypatingo ir peržengia žinomo žanro ribas. Lietuvoje žinomiausi jo filmai „Adomo obuoliai“ („Adams æbler“, 2005) bei „Vyrai ir viščiukai” („Mænd & høns“, 2015). Abu rodyti kino festivaliuose mūsų šalyje. „Teisingumo raiteliai“ („Retfærdighedens ryttere“, 2020) yra naujausia šio režisieriaus ir buvusiuose jo filmuose jau matytų aktorių su Madsu Mikkelsenu priešakyje kolabo-

Režisierius ir scenaristas A.Th.Jensenas. Anderso Overgaardo nuotr. racija. Filme kalbama ne tiek apie kerštą, kiek apie keršto jausmo atsiradimą, jo motyvaciją, pasirengimą kerštui ir galiausiai susitaikymą su netektimi. Istorija tikrai nėra apie teisingumo įvykdymą to nusipelniusiems blogiukams. „Teisingumo raiteliuose“ pagrindinį vaidmenį atlieka M.Mikkelsenas. Jo įkūnijamas personažas Markusas – nekalbus, be emocijų, tipiškas visko matęs vyras iš kariuomenės. Grįžęs iš tarnybos jis priverstas susitaikyti su tragiška žmonos netektimi. Ji žuvo susidūrus dviem traukiniams. Markusas lieka vienas auginti paauglę dukrą. Veiksmas įkaista, kai traukinio katastrofą išgyvenęs statistikos ekspertas Otto susisiekia su Markusu. Otto manymu, traukinio avarija nebuvo tiesiog nelaimingas atsitiktinumas. Jis įsitikinęs, kad visi įrodymai veda į liūdnai pagarsėjusią baikerių gaują „Teisingumo raiteliai“, kurie yra atsakingi už incidentą. Markusas, negalėdamas susitaikyti su netektimi, renkasi žiauraus keršto kelią ir su naujais atrastais draugais vieną po kito medžioja gaujos narius. Tik ar teisingumas nugalės? O gal viskas bus veltui? O gal jokio teisingumo nėra?

Humoras ir drama

Juosta vadovaujasi Holivudo keršto filmų klišėmis, tačiau jos stipriai atmieštos unikaliu danų humoru. Ir jo čia tiek pat daug, kaip ir smurto. Smurtas ir personažų skausmas čia yra tikras ir nepagražintas, tarsi tikroje dramoje apie savigraužą, o humoras – absurdiškas ir tamsus, kaip „Adomo obuoliuose“. Humoro ir dramos santykis filme nėra pamatuotas pagal mums įprastą formulę. Šie du dalykai nuolatos eina koja kojon. Tai keistas emocijų balansas, kuris gali suveikti tik danų filme, bet tikrai ne Holivude.

Šalia niūraus, savyje užsidariusio M.Mikkelsono kareivio personažo filme šliejasi trys asocialūs vidutinio amžiaus vyrų tipažai – kompiuterių hakeriai. Tas kontrastas tarp kariškio ir trijų kompiuterininkų ir sukuria viso filmo žavesį. Visi

eliai“ be žirgų ir be teisingumo

Kerštautojų komanda. Kadras iš filmo „Teisingumo raiteliai“ (rež. A.Th.Jensenas, 2020).

Juosta vadovaujasi Holivudo keršto filmų klišėmis, tačiau jos stipriai atmieštos unikaliu danų humoru.

jie dirba komandoje, bandydami išspręsti painios konspiracijos užduotis ir sukurti keršto planą. Tačiau kiekvienas iš jų savaip trenktas, su savo unikaliomis traumomis. Kiekvieno trenktumas iš pradžių juokingas, bet vėliau paaiškėja dramatiniai jo aspektai, kurie šiuos personažus padaro žmogiškesnius žiūrovų akyse.

Dialogai „Teisingumo raiteliuose“ reikalauja atidesnio publikos dėmesio. Ištartas sakinys iš pradžių gali atrodyti nesvarbus, tačiau po pusvalandžio jis ironiškai arba sarkastiškai susisieja su vėliau rodomais įvykiais. Dialoguose paslėpta daugybė detalių, kurios vėliau praplečia istorijos kontekstą. Kitaip tariant, akyli ir ausyli žiūrovai gaus daugiau nei tik veiksmo dramą ir juodojo humoro komediją.

Filmo „Teisingumo raiteliai“ (rež. A.Th.Jensenas, 2020) plakatas. NAujAS fIlmAS

Pavadinimas: „Teisingumo raiteliai“ / „Retfærdighedens ryttere“. Žanras: veiksmo drama, juodoji komedija. Sukurta: 2020 m. Danija, Švedija, Suomija. Režisierius: Andersas Thomas jensenas. Scenarijaus autorius: A.Th.jensenas. Aktoriai: madsas mikkelsenas, Nikolajus lie Kaasas, larsas Brygmannas, Nicola- sas Bro. Trukmė: 1 val. 56 min. Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 16 metų.

Daug emocinio užtaiso

Tragedija, sutapimai ir nesusitaikymas yra pagrindinės filmo temos, tačiau pats kerštas irgi nelieka šešėlyje. Filme vieno personažo lūpomis pasakojama ukrainiečių legenda tarsi apibendrina visą istoriją. Šios legendos prasmė, kad kerštas nėra atsakymas. Mes galime norėti atkeršyti ar apkaltinti kažką dėl savo artimųjų netekties, bet, pasirinkę šį kelią, niekada neatrasime to, ko ieškojome. Deimantinis žiedas ir nukąstas pirštas niekada nebus atgauti, todėl keršto siekis yra lyg apgaulė. Panašiai nutinka ir Markusui, kai jis sužino, kad jo žmona žuvo avarijoje, o ne tapo kruopščiai suplanuotos žmogžudystės auka. Jis nerado prarasto žiedo su deimantu. „Teisingumo raiteliai“ turi daug tokių subtilių nuorodų ir metaforų. Nors tai filmas su trūkumais, ir tokie tradicinių žanrų eksperimentai nėra apdovanojami festivaliuose, nes tai labiau intelektuali pramoga nei intelektualus kinas. Tačiau ši keršto versija sukelia nemažai apmąstymų. Juosta turi daug emocinio užtaiso ir ji tikrai sujudina pilkąsias ląsteles. Be to, visus kitus filmo trūkumus nubloškia dar vienas įsimintinas M.Mikkelseno vaidmuo, kuris gal nepelnytai bus nublokštas kito jo vaidmens iš tais pačiais metais pasirodžiusio ir „Oskarą“ laimėjusio danų filmo „Dar po vieną“ („Druk“, 2020).