KINAS
„Teisingumo raiteliai“ b e Yra tokia ukrainiečių legenda apie sutapimus. Ji apie Liubavą Vasilkovną, gražią princesę iš Vitebsko. Pirmąjį pavasario rytą po pilnaties ji medžiojo mešką. Tačiau meška ją pirma užpuolė iš pasalų ir nukando jai pirštą su brangiu deimantiniu žiedu. Tragiška medžioklė. Praėjus lygiai dešimčiai metų, pirmąjį pavasario rytą po pilnaties tame pačiame miške, toje pačioje vietoje princesė išėjo medžioti vėl. Šį kartą Liubava nušovė seną mešką. Ji perpjovė meškai pilvą, tačiau nerado nieko. Žiedo ten nebuvo...
Andrius RAMANAUSKAS
Su aktoriumi M.Mikkelsenu Filmai apie kerštą iš pradžių gali būti veiksmingi, tačiau vėliau keršto formulė žiūrovams pabosta, ir neretai tokios istorijos gali atrodyti per dažnai pasikartojančios. Tėvo, praradusio šeimą ir neturinčio ko prarasti, personažas kine matytas daugybę kartų ir jį yra vaidinę visos kovinių filmų žvaigždės ir
Režisierius ir scenaristas A.Th.Jensenas. 20
ne tik jos. Danų scenaristas Andersas Thomas Jensenas dažniausiai rašo filmų scenarijus kitiems danų režisieriams ir labai retai kuria filmus pats. Tačiau, kai jis tuo užsiima, visada išeina kažkas ypatingo ir peržengia žinomo žanro ribas. Lietuvoje žinomiausi jo filmai „Adomo obuoliai“ („Adams æbler“, 2005) bei „Vyrai ir viščiukai” („Mænd & høns“, 2015). Abu rodyti kino festivaliuose mūsų šalyje. „Teisingumo raiteliai“ („Retfærdighedens ryttere“, 2020) yra naujausia šio režisieriaus ir buvusiuose jo filmuose jau matytų aktorių su Madsu Mikkelsenu priešakyje kolabo-
Anderso Overgaardo nuotr.
racija. Filme kalbama ne tiek apie kerštą, kiek apie keršto jausmo atsiradimą, jo motyvaciją, pasirengimą kerštui ir galiausiai susitaikymą su netektimi. Istorija tikrai nėra apie teisingumo įvykdymą to nusipelniusiems blogiukams. „Teisingumo raiteliuose“ pagrindinį vaidmenį atlieka M.Mikkelsenas. Jo įkūnijamas personažas Markusas – nekalbus, be emocijų, tipiškas visko matęs vyras iš kariuomenės. Grįžęs iš tarnybos jis priverstas susitaikyti su tragiška žmonos netektimi. Ji žuvo susidūrus dviem traukiniams. Markusas lieka vienas auginti paauglę dukrą. Veiksmas įkaista, kai traukinio katastrofą išgyvenęs statistikos ekspertas Otto susisiekia su Markusu. Otto manymu, traukinio avarija nebuvo tiesiog nelaimingas atsitiktinumas. Jis įsitikinęs, kad visi įrodymai veda į liūdnai pagarsėjusią baikerių gaują „Teisingumo raiteliai“, kurie yra atsakingi už incidentą. Markusas, negalėdamas susitaikyti su netektimi, renkasi žiauraus keršto kelią ir su naujais atrastais draugais vieną po kito medžioja gaujos narius. Tik ar teisingumas nugalės? O gal viskas bus veltui? O gal jokio teisingumo nėra?
Humoras ir drama Juosta vadovaujasi Holivudo keršto filmų klišėmis, tačiau jos stipriai atmieštos unikaliu danų humoru. Ir jo čia tiek pat daug, kaip ir smurto. Smurtas ir personažų skausmas čia yra tikras ir nepagražintas, tarsi tikroje dramoje apie savigraužą, o humoras – absurdiškas ir tamsus, kaip „Adomo obuoliuose“. Humoro ir dramos santykis filme nėra pamatuotas pagal mums įprastą formulę. Šie du dalykai nuolatos eina koja kojon. Tai keistas emocijų balansas, kuris gali suveikti tik danų filme, bet tikrai ne Holivude. Šalia niūraus, savyje užsidariusio M.Mikkelsono kareivio personažo filme šliejasi trys asocialūs vidutinio amžiaus vyrų tipažai – kompiuterių hakeriai. Tas kontrastas tarp kariškio ir trijų kompiuterininkų ir sukuria viso filmo žavesį. Visi
