problemų mastą. Pasaulis kiekvieną dieną plečia miestų teritorijas Paryžiaus dydžio miesto greičiu. Kalbant apie sąmoningą bei harmoningą architektūrą, turime galvoti ne tik apie architektūrinius dizaino sprendimus, bet turėtume taip pat permąstyti, kaip projektuojame savo pastatus, miestus, kaip kuriame infrastruktūrą. Kaip gyvename ir kokį gyvenimo būdą vedame, siekdami tvaraus vystymosi tikslų. Kalbant apie holistinę, į viską atsižvelgiančią, architektūrą, turėtume ne naikinti, bet kurti tvarią aplinką ne tik žmonėms, bet ir kitoms ekosistemoms.
7 pav. Nykstančių rūšių schema. IPBES
6.3 Architektūros lygis su žmogumi Kita harmoningos architektūros pusė – architektūros santykis su žmogumi. Harmonija architektūroje – tai galimų susikirtimų tyrinėjimas tarp sąveikos dizaino ir architektūros, siekiant patikrinti galimybių lygius sąveikaujančio su žmogumi dizaino pritaikymo architektūroje. Sąveikos dizainas sprendžia galimybes kuriant sąveikas, kurios yra tiek matomos, tiek jaučiamos, tiek patiriamos. Architektūra ir psichologija apibrėžia erdvę aplink kūną architektūrinėje erdvėje. Vastu shastra (vāstu śāstra – pažodžiui „architektūros mokslas“)
yra tekstai apie tradicinę Indijos
architektūros sistemą. Tai yra apie erdvės, suderintos su gamtos jėgomis, sukūrimą. Šis mokslas padeda mums suprasti architektūrinę erdvę, kaip žmogaus veiksmų ir reprezentacinę gamtos jėgų sąveikos terpę. Šis mokslas padeda suprasti ir projektuoti pastatus ir formuoti pastatų tipologijas taip, kad būtų 25
