Vyno žurnalas nr. 40. 2021 m. gruodis. by Vyno Žurnalas

skirta tik alkoholio verslo specialistams

2021 NR. 40

gruodis

Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. +370 655 40970 www.someljemokykla.lt

Vilnius, Stumbrų g. 15 Klaipėda, Liepų g. 20

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

Gerbiami vyno mėgėjai, Rengiant pavasarinį numerį, teko remtis nuotolinių vyno degus-

Ir mūsų vynininkų profesionalų bendruomenę – someljė, eksper-

tacijų įspūdžiais, o štai šiltasis metų laikas padovanojo daugybę

tus, žurnalistus, papildys šviežias kraujas – vynuogininkų vardai.

gyvų renginių. Įvyko ne vienos pernai nukeltos varžybos, mūsų

Norėtųsi, kad ilgainiui šis terminas (pranc. vigneron), akcentuo-

autoriai keliavo, pas mus iš užsienio skrido pašnekovai. Todėl

jantis ne vyno darymą statinių ir vamzdžių raizgalynėje, o darbą

šiame numeryje pasakojame apie tai, kas palaiko vyno kultūrą

laukuose, išstumtų dabar populiarų „vyndarys“. Tai mums padės

Lietuvoje: Lietuvos someljė čempionatą, LSA lietuviško vyno

geriau suprasti vyną ir vėl priartėti prie gamtos.

čempionatą, „Wine + Dessert Lietuva 2021“, ir tai, kuo mes gyvensime artimiausiu metu – lietuviškos vynuogių industrijos

Su nuoširdžiausiai linkėjimais

gimimą. Skaitydami straipsnius apie JAV ar „Barbaresco“, įsivaiz-

Arūnas Starkus,

duokite, kad Lietuvoje bus kaip Arizonoje po 10-ies metų, o kaip

„Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius

Pjemonte – po kokio šimto. Ir tai ne tuščios fantazijos. Taip bus.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

turinys

turinys vynas ir vyno regionai 10 psl.

2021 m. orų dramos atspindžiai „Hospices de Beaune“ aukcione. Arūnas Starkus

26 psl.

Dvi karalienės istorijos: nepriklausoma svetimšalė ar vargstančių žmonių išvaduotoja?

Aidas Šemežys

34 psl.

Pokyčių sūkuryje – Pietų Afrikos vynas. Virginija Sližauskaitė

46 psl.

Vynuogės tarp kaktusų ir tabako plantacijose. Arūnas Starkus

51 psl.

1935, 1955, 1970

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 31 psl.

Geriausias someljė Baltijos šalyse. Virginija Sližauskaitė

36 psl.

Kristijonas Valančiūnas – 2021 m. geriausias Lietuvos someljė

40 psl.

Europos ir Afrikos someljė čempionato rezultatai

ne tik vynas 16 psl.

“Wine + Dessert Lietuva 2021”

24 psl.

XI-ojo Vyno ir desertų derinių čempionato įspūdžiai. Linas Vaitulevičius

54 psl.

Libanas, ašara Bakcho aky... Vaidotas Puklevičius

Lietuviškas vynas 6 psl.

Kam lietuviui vynuogynas? Virginija Sližauskaitė

38 psl.

Lietuviškos „Varner“ vyninės šaknys

42 psl.

‘Monika’ ir ‘Juodupė’: ar įmanoma padaryti gerą vyną iš lietuviškų veislių? Arūnas Starkus

52 psl.

2021-ieji Lietuvos vynuogių augintojams. Arūnas Starkus

2021 metų LSA lietuviško vyno čempionato nugalėtojai 60 psl.

Čempionato rezultatai

64 psl.

Andriui Diliautui – auksas už sausą baltąjį lietuvišką vyną

64 psl.

Dainiui Matulevičiui – aukso medalis už oranžinį vyną

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Vynuogynai Lietuvoje

Kam lietuviui

vynuogynas? Kas lietuvius skatina užsiimti vynuogininkyste? Tikrai ne grąža, kurios galima tikėtis už darbą, investicijas ir kantrybės taures pirmaisiais metais. Kur ten taures – visas kantrybės statines! Naujųjų Lietuvos vynuogininkų, į šią veiklą nėrusių pastaraisiais metais, atsakymai itin panašūs. Vynuogynas jiems – pabėgimas iš miesto ir varginančių biurų, nauji ir įdomūs iššūkiai, taip pat – nors kiek migloti, tačiau tik dar labiau jaudinantys ateities planai. Nuo renginių, edukacijų vynuogynuose iki, žinoma, savojo vyno.

Virginija Sližauskaitė

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Vynuogynai Lietuvoje

VYNUOGIŲ KAPRIZAI – DIDESNI NEI MOTERS Netoli Karklės miestelio, vos 1,3 km nuo jūros įkurtame vynuogyne šeimininkauja Evaldas Mikalajūnas su šeima. Tai ne vienintelis E. Mikalajūno vynuogynas – kur kas senesnis, mažas, bet labai svarbus auga Kaune, pašnekovo tėvų kieme. „Nuo 25 vynmedžių tėčio kieme ir prasidėjo mano vynuogininkystės istorija. Aistra šiai veiklai tapo tokia didelė, kad su šeima įsigijome plotą pajūryje ir šiuo metu čia, maždaug 1,5 ha auginame apie 2 tūkstančius medelių, kuriuos pasodinome 2020 m. Pagrindinė veislė – ‘Pinot Noir’, tačiau turime ir ‘Marquette’, ‘Chardonnay’, ‘Riesling’, ‘Marechal Foch’, ‘Regent’, ‘Leon Millot’, ‘Merlot’, ‘Solaris’ ir daugiau. Veislių įvairovė didelė, tačiau didžiausias viltis dedame į ‘Pinot Noir’ ir ‘Marquette’, – pasakoja E. Mikalajūnas. Iš kur kilo aistra vynuogyninkystei? Į klausimą E. Mikalajūnas atsako nusikeldamas dar į studijų metus, kai, turėdamas laisvą dieną, nukeliaudavo į kino teatrą „Vingis“: „Prieš filmą užeidavau į „Vingyje“ esančią kavinę, kur ant stalo visuomet gulėdavo „Vyno žurnalas“. Visuomet jį perskaitydavau ir manau, kad tuomet, prieš gerus dešimt metų, mano akis ir užkliuvo už vyno, vynuogininkystės ir tokio gyvenimo būdo.“

Imtis veiksmų E. Mikalajūną galiausiai paskatino ir profesija. „Esu teisininkas, todėl visą laiką leidžiu prie kompiuterio, dokumentų, susitikimuose. Ilgainiui ėmė stigti gamtos, kaži kokio savęs įžeminimo. Tai lėmė, kad atradau patyrusį vynuogininką Justiną Lankauską, kuris priėmė mane labai šiltai ir atsakė į gausybę klausimų. Padrąsintas ir ėmiausi savo vynuogyno“, – teigia pašnekovas. Vynuogyne procesai lėti, tačiau šis neskubėjimas, ramybė, erdvę užpildantys medeliai ir yra visas grožis. „Kartą man darbuotis padėjęs draugas pajuokavo, kad vynuogės – dar labiau užsispyrusios nei moterys. Juk tiek kartų reikia prie jos priklaupti, kad duotų derlių!“ – juokiasi vynuogininkas. E. Mikalajūno teigimu, didžiausias iššūkis kol kas – suvaldyti augimą pavasariui atėjus, kad energija būtų atiduota į tinkamas medžio šakeles. Kalbėdamas apie pirmyn vedančią motyvaciją, vynuogyno šeimininkas teigia ateityje ketinantis specializuotis gaminti raudonąjį vyną. Na, o kol kas – kasdieniai darbai, kurių E. Mikalajūnas su šeima imasi noriai ir su džiaugsmu.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Vynuogynai Lietuvoje

PO VYNUOGYNĄ – GELTONAIS BOTAIS Vilniaus rajone esančiame Leičių kaime įsikūręs šeimos ūkis jaukiu pavadinimu – „Geltoni botai“. Jo šeimininkė Ina Grecka pasakoja, kad jų ūkis – itin jaunas, prieš metus 5 hektarus užimančiame plote pasodinta įvairių uogų: aviečių, gervuogių, serbentų, taip pat – šitakių (valgomieji danteniai). Vynuogių medeliai šiame ūkyje užima 1 hektarą. „90 proc. mūsų pasodintų vynuogių – vyninių veislių, tinkančių mūsų klimatui. Tikimės jas pritaikyti perdirbimui, sulčių spaudimui. Nusprendėme sodinti ne vieną, o net 10 skirtingų – šviesių ir tamsių – vynuogių veislių. Juk ir relfejas mūsų ūkyje vyrauja nuo kalvoto iki lygaus, skiriasi dirvožemis“, – pasakoja I. Grecka. Paklausta, kas paskatino prieš metus imtis darbo ir vynmedžiais užsodinti dalį ūkio, I. Grecka svarsto, kad sprendimą lėmė ne viena priežastis: „Tai ir mėgavimasis vynu, ir kelionės po kitas šalis, vynuogynus, ir supratimas, kad Lietuvos klimatas taip pat tinka augti vynuogėms. Supratome, kad tai įmanoma, be to, šiam projektui gavome Europos Sąjungos paramą, be kurios gal ir nebūtume pradėję veiklos.“ „Geltoniems botams“ – dar tik metai, todėl vynuogių derliaus šeima tikisi po kelerių metų. Paklausta, ką svarsto apie vynuogyno ateitį, I. Grecka tikina, kad užaugus derliui teks galvoti apie perdirbimą ir pardavimą, tačiau vienas planų – užsiimti edukacija, organizuoti renginius, į vynuogyną kviesti žmones ir pažindinti juos su tokia veikla. Anot vynuogyno šeimininkės, didžiausias džiaugsmas kol kas – net 95 proc. prigijusių vynmedžių sodinukų, kurių

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

pasodinta buvo 3500. Sunkiausia? Labiausiai vargina kova su piktžolėmis, kurią reikia išspręsti. Tačiau optimistiškai nusiteikusi I. Grecka džiaugiasi, kad viskas juda gera linkme, sako sekanti Lietuvos vynuogininkų ir vyno gamintojų gyvenimą, nes tikėtina, kad tai – „Geltonų botų“ ateitis.

Vynuogynai Lietuvoje

VYNUOGININKYSTĘ MATO KAIP NEIŠNAUDOTĄ NIŠĄ Dar vienas jaunas vynuogių ūkis „PePowinery“ įkurtas Žemaitijoje, Šilalės rajone. Jame šeimininkauja bendraminčiai Aidas Vizgirda ir Gediminas Petkus su šeimomis, pasakojantys, kad vynuogynas pasodintas 2019 m., šiuo metu 2500 medelių užima 90 arų plotą. Anot G. Petkaus, imtis vynuogyno paskatino mėgavimasis vynu, dalijimasis įspūdžiais, paskatinęs pasodinti pirmuosius sodinukus prie namų, ir vis didėjanti motyvacija matant kitus Lietuvos vynuogininkus, sėkmingai užsiimančius tokia veikla. „Pasakę, kad auginame vynuogyną, nustebiname žmonės. Visuomet sulaukiame klausimo, ką ketiname daryti su vynuogėmis. Žinoma, kad ateityje norėtume gaminti vyną, jei tik įstatymai Lietuvoje taps palankesni tokiai veiklai“, – teigia A. Vizgirda. „PePowinery“ šeimininkai orientavosi į hibridines, šaltesniam klimatui pritaikytas vynuogių veisles. Vynuogyną, kuriame auga iki 20 skirtingų veislių, šeimininkai vadina eksperimentiniu – stebima, kurios veislės auga geriausiai. „Turime ir ‘Chardonnay’,

ir ‘Pinot Noir’, ir ‘Riesling’ medelių, bet didžioji dalis – ‘Solaris’, ‘Hibernal’, ‘Johanniter‘, ‘Sauvignon gris’. Dominuoja vokiškos ir baltųjų vynuogių veislės“, – sako G. Petkus. A. Vizgirda priduria, kad nors apie derlių kalbėti dar anksti, vis pagalvojama apie po kelerių metų atsirasiančias uogas. Svarstoma tiek apie uogų pardavimą, tiek apie savo vyno gamybą. Visgi, vynuogininkystė bendraminčiams šiuo metu hobis. „Smagu turėti užsiėmimą, kuris įdomus kultūriškai, nėra toks dažnas. Darbas vynuogyne leidžia pabėgti į gamtą, pailsėti nuo darbo biure ir miesto. Be to, vynuogyną ir vyno gamybą Lietuvoje matome kaip neišnaudotą nišą, į kurią tinkamas laikas įsitvirtinti, prisidėti prie alkoholio vartojimo įpročių keitimo, edukacijos, socialinių klausimų sprendimo. Matome daug prasmės“, – tikina A. Vizgirda. Kol kas negalvodami apie didelį verslą, G. Petkus ir A. Vizgirda vienu esminių rezultatų mato edukaciją, o kada nors – kokybišką, „PePowinery“ pagamintą vyną, kurį pristatytų Lietuvai, o gal net Europai.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Burgundija

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Burgundija

2021 m. orų dramos atspindžiai „Hospices de Beaune“ aukcione Šiemet lapkričio trečiąjį šeštadienį Burgundija patyrė papildomą turistinio sezono piką – vyko seniausias pasaulyje vyno aukcionas „161e vente des Vins des Hospices de Beaune“ ir jį lydintys renginiai: parodos, vakarienės, degustacijos, mugės. Šiemet aukcionas vyko po itin prasto vynuogių auginimo sezono, kuomet ne tik orai nelepino (4 °C žemesnė vidutinė temperatūra ir 30 proc. mažiau saulės), bet ir derlius buvo labai mažas. Todėl dalyviai ir stebėtojai aukciono laukė su nerimu: kiek derliaus kokybė ir sumažėjimas atsilieps vyno kainoms, ar vynas bus toks prastas, kaip gamtos nelaimių virtinė, ištikusi regioną?

Arūnas Starkus

ŠALTIS, LIETUS, LIGOS 2021 metų žiema buvo šilta, todėl pavasaris – ankstyvas. Pietų ir pietryčių ekspozicijos Premier ir Grand Cru vynuogynuose vynmedžiai išsprogo paskutinėmis kovo dienomis, o temperatūrai pakilus iki vasaros karščio, balandžio pradžioje vynmedžiai jau buvo su pirmaisiais lapeliais. Ir tada į regioną atslinko arktinio šalčio masė: keturias naktis iš eilės temperatūra krisdavo iki 8 °C šalčio. Kai toks šaltis, nepadeda nei žvakės, nei vandens purškimas, nei vėjo malūnai. Merso kaimelyje balandžio 7-tą dieną dar ir prisnigo. Tačiau, kaip pasakoja „Domaine de Hospices de Beaune“ vyndarė Ludivine Griveau, žmonės nenuleido rankų – padėdami vienas kitam degino vynuogynų žvakes sniege, bandė daryti viską, kad išgelbėtų derlių nuo visiško praradimo, nors ekonominė tokios kovos prasmė ne visada pateisinama: 1 ha žvakių deginimo 1 ha plote kaina – 5000 eurų, taigi apie 1 euras buteliui vyno. Jei degini žvakes penkias naktis iš eilės – kai kurių vynų savikaina gali padvigubėti.

Po šalčių oras niekaip nesušilo. Vynmedžiai nerodė jokių gyvybės ženklų dvi savaites, nors vyndariai tikėjosi, kad išsprogs antrieji pumpurai, kurie dar gali duoti derlių, nors ir mažesnį. Galų gale vangiai ėmė skleistis vienas kitas lapelis, kol gegužės pabaigoje nepradėjo lyti, o birželį pagaliau ir sušilo. Vynmedžiai bandė atsigriebti: šoko augti ir žydėti vienu metu. Per greitas žydėjimas lėmė tai, kad uogos mezgėsi prastai, mažindamos šalnų apkarpytą derlių. Birželio 8-tą ir 9-tą dieną, per patį ‘Pinot Noir’ žydėjimą, dar gausiai nulijo, dėl to nebebuvo įmanoma įvažiuoti į vynuogynus ir pasirūpinti apsauga nuo grybelinių ligų. Dėl nuolatinio lietaus ir šilumos ore daugėjo drėgmės, tai kėlė miltligės pavojų, vėliau atsirado netikrosios miltligės ir pagaliau kekerinio puvinio židinių. „Saulėtojoje“ Burgundijoje vasaros vidury per mėnesį lijo 20 dienų, 26 dienas oro drėgmė buvo didesnė nei 70 proc., o saulė švietė vos 7 dienas, vynuogių nokimas vėlavo ir priminė 2012-uosius. Tačiau tokio vynmedžių ligų pavojaus kaip šiemet neprisimena niekas“, – su siaubu

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Burgundija

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Burgundija

apie 2021-uosius pasakoja Liudivine Griveau. Pirmąjį kartą nuo

„HOSPICES DE BEAUNE“ – LIGONINĖ MARGU STOGU

grybelinių ligų vynmedžius teko purkšti gegužės 28-ąją, o iš viso per vasarą tokiomis priemonėmis teko pasinaudoti 11 kartų.

Vienas žinomiausių Prancūzijos pastatų ir Burgundijos architektūrinis simbolis su polichrominiu stogu – Bono Dievo namai (Hôspice-Dieu), pastatyti 1443-iaisiais. Prieglauda čia veikė iki 1980-ųjų, tai yra daugiau nei penkis šimtmečius. Dabar įkurtas

VAISIŠKAS, GAIVUS, LENGVAS

muziejus, o „Hospices Civils de Beaune“ aplink Boną valdo tris

Visgi vyno padaryti pavyko. Derlių išgelbėjo rugpjūčio

modernias ligonines, kurių reikmėms ir panaudojami pinigai, su-

mėnesio vidury nusistovėjęs sausas ir šiltas oras. Derliaus

rinkti pardavus vyną, kuris daromas iš 60 ha vynuogynų, kuriuos

skynimas cremant gamybai prasidėjo rugsėjo 8-ąją, o neputo-

hospisui nuo 1457 m. dovanojo dėkingi apylinkių gyventojai.

jantiems vynams – rugsėjo 18-ąją. Tik priešingai nei įprastai, pirma prinoko juodosios ‘Pinot Noir’, ‘Gamay’ ir ‘Cesar’, o po kelių dienų – baltosios ‘Chardonnay’. Sunkūs metai baigėsi ypač mažu derlingumu – 60-yje „Hospice de Beaune“ valdomų hektarų vidutiniškai 14 hl/ha. Anot BIVB prezidento Frederico Drouhino, buvo sumušti mažiausio derliaus rekordai (1995 m. – 46 hl/ha, 1981 m. – 31 hl/ha), prarasta apie trečdalis vynuogių – panašiai

85 proc. vynuogynų aukščiausios prabos – Premier ir Grand Cru. 50 ha apsodinti ‘Pinot Noir’, likusi dalis – ‘Chardonnay’. Pirmasis labdaringas vyno aukcionas įvyko 1859 metais. Šiais laikais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį aukcioną organizuoja „Sotheby’s“. Po aukciono vynas baigiamas daryti „Hospices de Beaune“ vyninėje ir išpilstomas su etiketėmis, paminint pirkėjo vardą.

kaip 1970-aisiais. AUKCIONO REZULTATAI

Ragaujant ką tik susifermentavusį vyną, ir baltasis, ir raudonasis turi labai daug itin gaivios rūgšties ir negausiai alkoholio.

„Hospices de Beaune“ aukcionas yra pirmasis metų Bur-

Raudonieji – labai kvapnūs, kaip ir dera mažam, koncentruotam

gundijos vyno pardavimas, todėl jo rezultatus atidžiai stebi

derliui. Be to, vyninės vadovė dar nusprendė daugiau nei savaitę vyno misą laikyti šaltai, taip ekstrahuojant aromatines medžiagas, tačiau išvengiant taninų – pastarųjų šiemet ir natūraliai netrūksta. Apskritai kalbant, raudonasis Burgundijos vynas šiemet gaivus, gana lengvas, vaisiškas ir taniniškas – puikiai tinka ilgam brandinimui. Tačiau, kaip gerai per degustaciją pastebėjo vyno magistras Jamesas Morrisas, gerai bręs tik puikaus balanso vynas. Būtent

visų rinkų dalyviai. Pamatome vyno kainų judėjimo kryptį, pardavimui išstatytų statinių statistika leidžia numatyti, kiek apskritai Burgundijos vyno pasirodys rinkoje artimiausioje ateityje. Šiemet net drąsiausios kainų prognozės viršytos daugiau nei pusantro karto. Be Prezidento statinės, aukcionas sugeneravo 12,7 mln. eurų pajamų, vidutinė loto (statinės) kaina – 34 980 eurų. Pernai buvo parduotos 638 statinės už vidutinę

toks, anot žinomo prancūzų vyno žurnalisto Bernard’o Butrschy,

21 690 eurų kainą. Taigi šiemet – naujas prekybos rekordas,

yra „Clos de La Roche Cyrot-Chaudin 2021“: „tai geriausias mano

nežiūrint mažiausio derliaus šiame amžiuje. Baltojo vyno kaina

ragautas „Clos de la Roche“. Baltajame, greta citrinų, žalių vaisių,

vidutiniškai 115 proc. aukštesnė nei pernai, o raudonojo –

pajusite ir prieskoniškų aromatų: pankolių, anyžių, prieskoninių

56 proc. Dvi statinės baltojo vyno „Bâtard-Montrachet Grand

žolelių. Jame taip pat gausu rūgšties – iš baltosios burgundijos

Cru, Cuvée Dames de Flandres 2021“ iškeliavo dukart brangiau,

to tikimės kaip savaime suprantamo dalyko. Gal todėl dauguma

nei prognozuota: už 248 200 € ir 221 400 €. Pernai 4 šio vyno sta-

ekspertų labiau vertina baltąjį 2021 m. vyną.

Konkretūs pavyzdžiai, kaip kito parduodamo vyno kiekis ir kaina 2021-aisiais, palyginti su 2020-ųjų aukcionu.

VYNAS

2021 M. STATINIŲ KIEKIS

2020 M. STATINIŲ KIEKIS

KIEKIO POKYTIS, % 2021/ 2020

ŽEMIAUSIA 2021 M. KAINA

ŽEMIAUSIA 2020 M. KAINA

KAINOS AUGIMAS, % 2021/ 2020

AUTORIAUS VERTINIMAS

„Meursault Premier Cru Les Charmes Albert Grivault“

-70

59 400

26 000

128

Ananasų, žaliųjų citrinų aromato, harmoningas burnoje vynas. 93,5

„Batard-Montrachet Grand Cru Dames de Flandres“

-50

221 400

140 000

Persikų, nektarinų aromato, galingas vynas. 96

„Pommard Suzanne Chaudron“

-20

16 200

11 500

Gero balanso, vidutinės rūgšties vynas. 92

„Clos de La Roche Grand Cru Cyrot- Chaudron“, 3 statinės

130 000

Būdingo prieskonių, žolelių ir raudonų uogų, juodųjų serbentų aromato vynas. Galingas burnoje. 97

„Volnay Premier Cru Les Satenots Gauvain“

-59

32 400

15 000

116

Tamsių uogų ir žalių prieskonių aromato, gaivus vynas. 91

„Corton Grand Cru Clos du Roi Baronne du Bay“, 3 statinės

-67

35 000

Aviečių aromato, tvirtų taninų vynas. 94

„Mazis-Cambertin Grand Cru Madeleine Colignon“, 14 statinių

-18

80 000

Vyšnių, serbentų, aviečių aromato, labai gaivus, vidutinių taninų vynas. 95

62 000

120 000

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Burgundija

Burgundijos vyno eksportas per pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu

EKSPORTO KRYPTIS

TŪKST. BUTELIŲ 2021 M. SAUSIO–RUGSĖJO MĖN.

TŪKST. BUTELIŲ 2020 M. SAUSIO–RUGSĖJO MĖN.

AUGIMAS, %

TŪKST. EURŲ 2021 M. SAUSIO–RUGSĖJO MĖN.

TŪKST. EURŲ 2020 M. SAUSIO–RUGSĖJO MĖN.

AUGIMAS, %

Iš viso

78 928

64 810

21,8

956 973

757 345

26,4

Lietuva

261

203

28,9

3 333

1 612

106,7

Latvija

321

182

76,2

3 300

1 528

115,9

Lenkija

406

194

109,6

3 237

1 291

150,8

Danija

2 890

1 722

67,8

30 589

17 753

72,3

JAV

16 198

14 209

198 915

180 758

11 965

9 972

137 841

100 512

37,1

Italija

802

518

54,9

12 022

8 549

40,6

tinės parduotos po 100 000–146 000 €. Brangiausias raudonasis vynas – „Echezeaux Grand Cru, Cuvée Jean-Luc Bissey 2021“. Dvi iš 4 statinių parduotos po 178 200 €. Pernai 6-ių šio vyno statinių kaina svyravo nuo 90 000 iki 105 000 €.

800 000 € UŽ STATINĘ – SU AŠAROMIS AKYSE Didžiulio dėmesio šiemet sulaukė aukciono apogėjumi laikomas Prezidento statinės išvaržymas. Visi pinigai už ją keliauja labdarai. Šiemet – nuo smurto nukentėjusių moterų organizacijai „Solidarité Femmes“ ir krūties vėžio tyrimams Curie institute. 228 l talpos statinėje „Corton Renardes Grand Cru 2021“ – raudonasis vynas. Ją parduoti „Sotheby‘s“ vedėjui padeda aktoriai Jeane Balibar ir Pio’us Marmaï’us. Aukcione panašaus lygio vyno statinė ką tik iškeliavo už 62 000 €. Tačiau Prezidento statinės kaina lengvai perkopia 100 000, 200 000, 500 000 €. Ties 650 000 € tebesivaržo tik dviese: Burgundijos vyno pirklys Albert’as Bichot, kuris nuolat konsultuojasi su grupele kinų, ir gale salės sėdintis Londono vyno prekybos įmonės „Mattia Tabacco de Oene Group“ pirkimų vadovas. Salėje, kurioje telpa 700 aukciono dalyvių, atmosfera įkaitusi, liejasi emocijos – panašu, kad pernykštis 660 000 € kainos rekordas bus sumuštas. Jautresnės žiūrovės neslepia ašarų. Aukcionas vyks à la bougie – kol dega žvakė. Entuziastingai palaikant publikai kaina kyla jau iki 790 000 € Ir paskutinį žodį taria britai: pasiektas naujas „Hospices de Beaune“ aukciono rekordas – 800 000 € už statinę, arba beveik 3000 € už raudonojo Burgundijos vyno butelį. Salė pratrūksta „lalala“ sveikinimo daina.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

KIEKIS MAŽAS – KAINOS AUGS Labai pozityvūs „Hospices de Beaune“ aukciono prekybos rezultatai sukėlė nerimo ne vienam stebėtojui, turint omenyje, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Burgundijos vyno eksporto kiekis išaugo 21,8 proc., o pajamos – 26,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Vyno reikia visoms rinkoms: JAV pristabdė D. Trumpo valdymo metu įvestą 25 proc. muito mokestį, todėl iš karto į JAV vyno išvežta 14 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Į Jungtinę Karalystę išvežta 20 proc. daugiau ir 37 proc. didesnės vertės vyno. Rinkos auga ir pasiruošusios mokėti daugiau. O štai 2021 m. Burgundijos vyno gamyba gali nesiekti nė 1 mln. hl arba bus mažesnė nei vidutiniškai 400 000 hl. Dėl tokio vyno trūkumo gali ne tik sutrikti restoranų ir parduotuvių darbas, bet ir žymiai išaugti kainos.

WSET 3 lygio kursai 4 dienų WSET kursas (Level 3 Award in Wine).

Norintiems įgyti išsamių žinių apie vyną ir gauti tarptautinį pažymėjimą, vertinamą visame pasaulyje.

Numatoma pradžia – 2022 m. balandžio 4 d. Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. +370 655 40970 www.someljemokykla.lt

Whisky Ambassador

Vienos dienos trukmės mokymo programa. Išklausę programas ir išlaikę egzaminą gausite vienintelį Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje oficialiai pripažintą „Whisky Ambassador“ sertifikatą.

Mokymai vyks 2022 m. balandžio 30 d. Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. +370 655 40970 www.someljemokykla.lt

Wine + Desser t 2021 Lietuva

“Wine + Dessert Lietuva 2021” 11-ojo nacionalinio vyno ir desertų derinių čempionato rezultatai Po pandemijos nulemtos pertraukos grįžusiame Vyno ir desertų derinių čempionate varžėsi 15 konditerių, šefų ir someljė komandų – skirtingos patirties, tačiau vienijamų aistros vynui, desertams ir naujų skonių kūrimui. Čempionato nugalėtojais tapo restorano „Dine“ komanda – konditerė Barbora Inciūtė-Čepulionienė ir someljė Arminas Darasevičius. II vietą užėmė restoranas „14 Horses“, III vieta skirta dviem komandoms – restoranams „Surr“ ir „Old Town Grill“.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva



I vieta 

Restorano „Dine“ komandos (Vilnius, restorano savininkas someljė Arminas Darasevičius, konditerė Babora Inciūtė-Čepulionienė) šokolado ir grikių desertas su vynu „Barbeito Malvasia Reserva 10 Years“ (Portugalija). Vynas pelnė ir Geriausio vyno prizą, kurį įsteigė „Sangaida“. I vieta.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva



II vieta 



III vieta 

Restorano „14 Horses“ komandos (Vilnius, restorano

Restorano „Old Town Grill“ komandos (Birštonas, Ivona

virtuvės šefo padėjėjas Vilius Uljanovas, someljė

Cibulskienė, Martynas Morkūnas, Miglė Kulbušauskaitė)

Simonas Laukaitis) desertas „Slyva“ (slyvų želė, slyvų

desertas ,,Duetas“ (spraginti grikiai, morengas,

kauliukų ledai, morengas, slyvų actas) su vynu „Podere

jaunas liepų medus, maskarponės medaus musas) su

Casaccia Situa Nobilis IGT Passito 2012“ (Italija).

vynu „Chateau Dereszla Tokaji Furmint 2016“ (Vengrija).

II vieta.

III vieta.

Vynas pateko tarp keturių geriausių čempionato vynų.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva



III vieta 



Lietuviškiausias desertas 

Restorano „Surr“ komandos (Druskininkai, restorano

Restorano „Juodas kalnas“ komandos (Juodkrantė,

konditerė Džesika Sokolovaitė, restorano šeimos draugas

restorano šefai Donatas Kucikas ir Tomas Petrikas)

ir someljė Francescas Di Marcas) desertas ,,Močiutės

desertas „Obuolienės spurga“ (su saliero ledais,

puodynė” (obuoliai, šaltalankiai, medus, ramunėlės,

kankorėžių uogiene, erškėtrožėmis) su vynu „Colli Euganei

salyklas, žiedlapiai) su vynu „Querciavalle Vin Santo del

Moscato Fior D’Arancio“ (Italija).

Chianti Classico“ (Italija).

Lietuviškiausias desertas, prizą įsteigė „Vyno žurnalas“.

III vieta. Desertas pateko tarp trijų lietuviškiausių desertų.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

Kauno Šv. Ignaco Lojolos kolegijos komandos „Studentjė“ (studentai Lukašas Palkovskis, Saulė Koženiauskaitė, Rokas Kazlaukas, Roberta Statkevičiūtė) desertas „Iš avilio“ (žiedadulkės, medus, šaltalankiai) su vynu „Kracher Cuvee Beerenauslese Burgenland 2017“ (Austrija). Žiūrovų simpatijų prizas (balsavimas internete), kurį įsteigė Lietuvos someljė mokykla.

Konditerio Evaldo Juškos (restoranas „Arrivee“) ir vyno eksperto Andriaus Pagojaus (Vyno klubas) komandos desertas „Inspiration“ su vynu „Champagne Louis Roederer Carte Blance Demi-Sec“ (Prancūzija). Lengviausias derinys, prizą įsteigė vanduo „Perlage“. Vynas pateko tarp keturių geriausių čempionato vynų.

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro komandos „Aš toks, kaip ir tu“ (virėjo specialybės III kurso mokiniai Alfredas Šimas ir Reda Tiškutė, virėjų specialybės profesijos mokytoja Grytė Bezarienė, virėjų specialybės profesijos mokytoja ekspertė Giedra Sadauskienė) desertas „Aš toks kaip ir tu“ (žalioji citrina, avokadas, datulės, riešutai, agavos sirupas) su vynu „Artis Chardonnay nealkoholinis“ (Prancūzija). Specialus „Gero skonio“ prizas.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

Restorano „Monte Pacis“ komandos (restorano someljė Indra Ramanauskienė ir konditerė Gintarė Kundrotaitė) desertas ,,Pažaislio medutis“ (istorinis vienuolių receptas) su Pažaislio obuolių ir gudobelių vynu ,,Širdies duona“ (Lietuva). Desertas pateko tarp trijų lietuviškiausių desertų.

Restorano „Pink & Yellow“ komandos (Ignas Repšys,

„ToLi nuo klasikos“ įkūrėjos Linos Žilevičės ir

Agnietė Ašmenaitė) desertas „Desperado“ (abrikosų

UAB „Liviko“ vyno ekspertės Viktorijos Pranevič

cremeux, džiovintų vaisių ir gvachijo pipirų

komandos desertas ,,Kilmingasis ir jūra“ su vynu

kompotas, vanilinis pyragaitis, dumplainiai) su

„Villa Maria Noble Riesling Botrytis Selection“

vynu „Jeff Carrel Morillon Blanc 2020“ (Prancūzija).

(Naujoji Zelandija).

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

Komandos „Seaside“ („Jelenos desertai“ įkūrėja Jelena

Komandos „Vanilinis pipiras“ (someljė Albertas

Aleksandravičienė ir armėniškais vynais prekiaujančios

Koncijalovas, konditeriai Kotryna Pliuskaitė, Dovilė

įmonės „Gadara“ atstovas Garnikas Kazarianas) desertas

Piliponytė, Jevgėnijus Michejonokas) desertas ,,Juodoji

„Perla“ (šokolado pralinė su pistacijų ir aviečių įdaru),

vyšnia“ (šokoladas, vyšnios, čiobreliai) su vynu

vynas „Ariats Sweet Kakhani Reserve“ (Armėnija).

„Marques de Grinon Graciana“ (Ispanija). Vynas pateko tarp keturių geriausių čempionato vynų.

Kauno kolegijos komandos (konditeris Mantas Anza ir barmenas Lukas Mačiulaitis) desertas ,,Swirl / Sūkurys“ (šokoladas, riešutai, grietinėlė, uogos, miltai, sviestas, kiaušiniai, cukrus) su vynu „Carm LBV Port 2012“ (Portugalija).

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

Kauno kolegijos komandos „Korys“ (pirmo kurso gastronomijos ir viešojo maitinimo studentai Sigita Malinauskienė ir Ridas Baranauskas) desertas ,,Medaus magija“ su „Kidulių krašto tradiciniu midumi 2017“ (Lietuva).

Varžybų vertinimo komisija: Beatričė Laurinavičienė (Verslo žinios), Linas Vaitulevičius (Vyno žurnalas), Renata Ničajienė (Sezoninė virtuvė), Jaroslawas Baranowskis (Lenkijos someljė asociacija), Rasa Ščeponienė (Geras skonis), Arūnas Starkus (sumanytojas), Asta Petrušienė (Feed my Sister), Justina Gedgaudaitė (Žinių radijas).

VYNO IR DESERTŲ ČEMPIONATO RĖMĖJAI

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

Renginį kartu su Lietuvos someljė mokykla organizuoja Lietuvos someljė asociacija ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

XI-ojo Vyno ir desertų derinių čempionato įspūdžiai Linas Vaitulevičius

o metus trukusios priverstinės pertraukos šiemet Lietuvos

siskirstė balas į balą. Tokiu atveju pranašumą lemia smulkios

restoranų šefai, konditeriai ir someljė vėl susirungė dėl

detalės ir įvairūs subjektyvūs niuansai. Pavyzdžiui, aš nevalingai

Auksinės desertinės šakutės – simbolinio vyno ir desertų derinių

simpatizuoju geram humoro jausmui, kūrybinei bravūrai,

čempionato prizo bei teisės rungtis tolimesniame tarptautinia-

prasmės daugiasluoksniškumui. Visa tai atradau „Dine“ šokolado

me (!) etape. Stebėdamas penkiolikos komandų susikaupimą,

ir grikių deserto derinyje su madeira. Dviprasmiška patiekalo

ruošą, pasirodymus, ragaudamas vyno ir desertų derinius svars-

išvaizda kontrastavo su nepriekaištingai rafinuota skonio derme,

čiau, kad šis profesionalų ratuose plačiai žinomas čempionatas

o grikių griliažas mane visiškai papirko. Kitas pavyzdys – „ToLi

nedaug skiriasi nuo kito Lietuvoje išties populiaraus konkurso

nuo klasikos“ komandos sapniškasis opusas „Kilmingasis ir

– „Eurovizijos“. Ir viename, ir kitame dalyviai siekia per trumpą

jūra“, kuris, rodos, buvo specialiai sukurtas švelniai šokiruoti bei

laiką padaryti kuo didesnį įspūdį žiūrovams ir vertinimo

laužyti stereotipinius kanonus ir gana sėkmingai tai darė. Silkė ir

komisijai. Pastaroji apie komandą sprendžia ne iš jų ilgametės

saldumas nėra toks jau neįprastas derinys, kaip gali pasirodyti iš

sceninės patirties ar reputacijos, o iš to vienintelio vertinimui

pirmo žvilgsnio – prisiminkite silkės marinatų įvairovę! Vis dėlto,

pateikto kūrinio – vyno ir deserto derinio. Kaip ir „Eurovizijoje“,

sakau tik „gana sėkmingai“, nes su didžiausiu iššūkiu – tinkamo

kur dainą įrėmina gerai apgalvota choreografija ir emocingos

vyno parinkimu – nebuvo iki galo susidorota. Patiektas vynas

vaizdo projekcijos, taip ir vyno ir desertų derinių čempionate ko-

manęs neįtikino dėl laipsniškai išryškėjančių keistokų, su deserto

misija, be paties derinio, dar vertina patiekimo profesionalumą,

skoniu mažai ką bendro turinčių poskonio natų.

meniškumą (artistiškumą), vyno parinkimą, deserto estetiką – ar

Dar labai vertinu nuoširdumą. Pagal šį kriterijų sužibėjo

tai būtų minimalizmas, ar sentimentali romantika, ar saugi laiko

net keletas derinių: „Surr“ komandos daugiasluoksnio skonio

patikrinta klišė – ir klausosi derinio atsiradimo fabulos, formą

ir kintančios tekstūros „Močiutės puodynės“ desertas su gerai

ir turinį pagrindžiančios istorijos. Kaip užpildyti savąsias 10

integruotu „Vin Santo“ vynu, apie kurį papasakojo charizma-

pasirodymo minučių, kiekviena komanda sprendžia savaip. Visai

tiškasis čempionato veteranas Francescas di Marcas; „Juodojo

kaip „Eurovizijoje“, šiame konkurse „scenos“ naujokai jaudinasi

kalno“ komandos nostalgiškai nuoširdus neįprastų ingredientų,

pastebimai labiau už senbuvius, kurie geba atsipalaiduoti ir

bet puikaus skonio ir gražus pažiūrėti desertas „Obuolienės

mėgautis gastronomijos švente.

spurga“ su mielu saldžiuoju „Moscato“ iš šiaurės Italijos Eugano

Visi mes – kas dažniau, kas rečiau – pasilepiname desertu ir

kalvų; „Studentje“ komandos jaunatviškai nuoširdžiai pristatytas

saikingai pasimėgaujame geru vynu. Kur kas rečiau bandome

desertas „Iš avilio“, derinamas su patikimuoju, universaliuoju

abu suderinti, o visai be reikalo, nes tai yra patikrintas būdas

kekeriniu „Kracher“ vynu; komandos „Old Town Grill“ nuoširdus

eilinę gerą vakarienę paversti neužmirštama.

kliovimasis „mažiau yra daugiau“ principu ir subtili yin-jang

Sėkmingo maisto ir vyno derinio paslaptis – vyną laikyti dar vienu patiekalo ingredientu, kuris jį užbaigia, suformuodamas, ragautojo subjektyviu vertinimu, tobulą skonio profilį: kur trūks-

stiliaus švelnumo priešprieša vos juntamam grikių kartumui, kuriuos suvienija saldusis „Tokaji Furmint“. Jokia idėja pati savaime nelaimėjo be kruopštaus įgyvendi-

ta – patempdamas aukštyn, kur perteklius – prislopindamas, per

nimo ir dėmesio detalėms. Pagal šį kriterijų, be jau paminėtų,

šiurkščią tekstūrą sušvelnindamas, besiveliančią – pašiaušdamas,

mano akyse žybtelėjo restorano „14 Horses“ desertas „Slyva“,

atgaivindamas gomurį vyno rūgštimi, suteikdamas unikalaus

kurio minimalistinė išvaizda slėpė itin raiškų aromatą (me-

savitumo ir sustiprindamas skonio ataką, panašiai kaip druska

daus, karamelizuoto cukraus, migdolų), o slyvų ir jų kauliukų

sustiprina daugelio patiekalų poveikį skonio receptoriams.

skonis, įgavęs pradžią deserte, baigdavosi puikiai priderinto

Desertai – ne išimtis. Tinkamai parinktas vynas gerą desertą gali

vyno poskonyje – tarsi krantus sujungiantis tiltas. Kruopščiai

paversti puikiu ir padaryti taip, kad jums bus visai negaila skirtis

atliktas buvo ir „Seaside“ komandos desertas „Perla“, į kurį dėl

su sąskaitoje įrašyta pinigų suma.

jo magiškojo realizmo norėjosi pirmiau iki soties atsižiūrėti, o

Didesnė dalis čempionato derinių man paliko labai gerą

tik paskui atsargiai valgyti. Skonyje – gerai išvystyta klasikinė

įspūdį dėl vyno ir deserto dermės, estetikos, patirto juslinio

šokolado tema ir tinkamai priderintas armėniškas vynas. Kalbant

malonumo. Apibendrinus komisijos vertinimus, lyderiai pasirodė

apie kruopštų įgyvendinimą, nepriekaištingas man pasirodė ir

esantys apylygiai stiprūs. Jei tai būtų bėgimo rungtis, pirma-

restorano „Monte Pacis“ desertas „Pažaislio medutis“ – naujai

jam ketvertukui nustatyti tektų griebtis fotofinišo. Didžiausia

perkonstruotas istorinis vienuolių receptas, patiektas su to

konkurencija išryškėjo pirmajame aštuntuke, kur vietos pa-

paties Pažaislio obuolių ir gudobelių vynu. Jei neklystu, derinys

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Wine + Desser t 2021 Lietuva

l Renginio vedėjas Tomas Tracevskis

l Lietuvos someljė mokyklos direktorė Eglė Majauskienė ir viešųjų ryšių atstovė Virginija Sližauskaitė

l Dalyviai, organizatoriai, teisėjai buvo kuriamas atsispiriant nuo pasirinkto vyno ir atitinkamai

dėl derinamo vyno, nes pasirinktasis, mano nuomone, nepajėgė

konstruojant desertą. Konditerei Gintarei Kundrotaitei pavyko

atsilaikyti prieš desertą ir greitai būdavo užgožiamas jo aromato

išgauti sinergišką aromato ir skonio dermę, o purškiama medaus

ir skonio.

aromato migla sukūrė 360 laipsnių ragavimo patirtį. Komanda „Nuolat tobulėjantys“ man pasirodė gana arti

Pabaigoje pora žodžių apie lengviausiuoju pripažintą derinį „Inspiration“: pusę šio derinio sėkmės lėmė nuostabaus

tobulybės savuoju šokolado temos išvystymu ir šiuolaikinės

vyno – šiuo atveju pusiau sauso šampano – parinkimas, nes kas

estetikos pagava, tačiau su paserviruotais įrankiais bent jau man

gi po vakarienės atsisakytų taurės gero nesauso šampano?! Pats

sunkokai sekėsi pralaužti išorinį deserto kiautą. Saugi, bet vykusi

keliasluoksnis desertas, patiektas išskobtoje žaliojoje citrinoje,

dermė su LBV portu sukūrė ypač koncentruotą bendrą skonį.

gaiviai rezonavo su vynu, tačiau gana šabloniškas pristatymas

Galutinis įspūdis – labai geras derinys.

ir šioks toks valgymo nepatogumas sudarė skuboto sprendimo

„Pink & Yellow“ restorano desertas „Desperado“ iš aprašymo

įspūdį, tarsi viskas būtų sugalvota paskutinę minutę. Derinio pa-

pasirodė kiek manieringas, tačiau vizualinė estetika nuteikė

tiekimą dar būtų galima patobulinti, bet esu tikras, kad esminė

puikiai, o paragavus tapo aišku, kad restorane toks desertas

skonio dermė sulauktų savo gerbėjų.

būtų tikrai komerciškai sėkmingas. Gal tik siūlyčiau pasvarstyti

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Barbaresco

Dvi karalienės istorijos:

nepriklausoma svetimšalė ar vargstančių žmonių išvaduotoja?

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Barbaresco

Vėlyva popietė, o saulė jau svyra link horizonto. Akivaizdu, kad ruduo seniai perkopė į antrą pusę ir dienos Langėje gerokai trumpesnės. Prieš akis – rytinė Ovelo kalvos pusė. Tai šiauriausias „Barbaresco“ denominacijos vynuogynas. Jo šlaitas – status. Kojos lėtai suka dviračio pedalus, o širdis, atvirkščiai, daužosi vis greičiau. Dramatiška, bet tikslas aiškus – nuo Ovelo kalvos atsivers ne mažiau įspūdingas peizažas – ryškus Barbaresko kaimelio kontūras vakarėjančio dangaus ir Tanaro upės slėnio fone.

Aidas Šemežys,

ieškantis autentikos ir vietinio ritmo su „Local Vibes“

arbaresko – tai ne tik žavingas viduramžiškas Pjemonto kaimelis, nuo kurio kalvos atsiveria plati Tanaro upės slėnio

‘Nebbiolo’ – ekspresyvios vynuogės, atskleidžiančios terroir skirtumus. Egzistuoja „Barbaresco“ vynuogynų klasifikacija MGA

panorama. Tai ir viena garsiausių itališko raudonojo vyno

(it. Menzioni Geografiche Aggiuntive). Bendraujant su vyndariais,

denominacijų, kuri 1966 m. kartu su „Barolo“ gavo DOC statusą,

paaiškėja, kad MGA – tai vynuogynai tuose kalvų šlaituose,

o 1980-aisiais tapo pirmuoju Italijos vynu, sulaukusiu DOCG

kuriuos protėviai vadino rinktinėmis vietomis (it. Posizione

įvertinimo. Tiesa, nors „Barbaresco“ gavo DOCG statusą anksčiau

Scelte). Taip senoliai vadindavo vietas, kur sniegas po žiemos

nei vynų karaliumi tituluojamas „Barolo“, dažnai turi tenkintis

greičiausiai tirpdavo. Kaip galima matyti žemėlapyje, „Barba-

mažesnės svarbos vaidmeniu. Galbūt todėl vietiniai „Barbaresco“

resco“ denominacijos teritorija – tai vien rinktiniai vynuogynai.

vadina vynų karaliene – tokia pat svarbia, tačiau švelnesne ir

Lentelėje išskiriami svarbiausi kiekvieno miestelio MGA ir juose

sukalbamesne.

besidarbuojantys vyndariai.

SUSIPAŽINKITE – VYNŲ KARALIENĖ! „BARBARESCO“ VYNO KAIMELIAI IR RINKTINIAI JŲ VYNUOGYNAI „Barbaresco“ denominacijos teritorija, kaip ir „Barolo“, priklauso Langės žemėms. Vos per kelis kilometrus į šiaurę nuo Albos miesto banguojančios kalvos priklauso trims kaimeliams – Barbareskui, Neivei ir Treizui. Šiose kalvose yra 700 ha ‘Nebbiolo’ vynuogynams tinkamų šlaitų, kuriuose darbuojasi apie 300 „Barbaresco“ vyndarių šeimų. Lyginant su Barolo teritorija, Barbaresko kalvų šlaitai šiek tiek nuožulnesni, o slėniai – atviresni. Visai šalia – platus Tanaro upės slėnis, tad čia dažniau pasitaiko vėjuotų dienų, užtikrinančių gerą vynuogynų ventiliaciją, o dėl slėgių skirtumo slėnis tampa natūralia kliūtimi stichijoms, ypač iš vakarinių Alpių atslenkančioms audroms su kruša. Barbaresko teritorija (kaip ir Barolas bei visa likusi Langė) prieš milijonus metų buvo jūros dugnas. Būtent Barbaresko kalvos iš vandens išniro Tortoniano laikotarpiu, prieš 5 mln. metų. Panašiu metu pasirodė ir garsioji Barolo kalva La Mora. Tad ir dirvožemis yra panašios sudėties. Čia vyrauja kalkingas klintmolis, kurį vietiniai vadina Marna di Sant‘ Agata. Klintmolis kartu su smėlio ir fosilijų priemaišomis sugula sluoksniais, kurių storis priklauso nuo temperatūros, vyravusios skirtingais istoriniais periodais. Šiame dirvožemyje – gausu mineralų. Jis vidutiniškai gerai sulaiko drėgmę. Būtent todėl „Barbaresco“ vynai pasižymi švelnesniais taninais, mažesniu svarumu, tačiau išraiškingesniais raudonų uogų bei gėlių aromatais.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Barbaresco

MIESTELIS

Barbaresco

Neive

Treiso

RINKTINIAI VYNUOGYNAI

GARSINANČIOS VYNINĖS

Rabajá

Bruno Giacosa, Bruno Rocca, Giuseppe Cortese, Valter Bera

Asili

Ca’ del Baio, Ceretto, Bruno Giacosa, Produttori del Barbaresco, Cascina Luisin

Pajé

Roagna, Carlo Boffa, Produttori del Barbaresco

Ovello

Produttori del Barbaresco, Carlo Boffa, Albino Rocca, Cascina Morassino, Gigi Bianco

Pora

Ca’ del Baio, Gigi Bianco, Produttori del Barbaresco, Musso

Montefico

Roagna, Carlo Giacosa, Produttori del Barbaresco

Albesani

Piero Busso, Bruno Giacosa, Roagna, Cantina del Pino, Castello di Neive

Gallina

La Spinetta, Piero Busso, Ugo Lequio, Negro Giuseppe, Castello di Neive

Bordini

La Spinetta, Fontanabianca

Basarin

Sottimano, Paitin, Angelo Negro, Valter Bera, Punset

Serraboella

Paitin, Cigliuti, Valter Bera

San Cristoforo

Elio Filippino, Sassi, Pietro Rinaldi, Punset

Pajoré

Rizzi, Sottimano

Marcarini

Pertinace, Rivetto, Ca’ del Baio, Giuseppe Nada

Bernadot

Ceretto

Giacone

Rattalino, Cascina Alberta

Valeirano

La Spinetta, Ada Nada

PIRMOJI ISTORIJA: VYNŲ KARALIENĖ – NEPRIKLAUSOMA SVETIMŠALĖ „UŽKARIAUTOJA“ Su „Barbaresco“ vynu stipriai asocijuojasi Gajų šeimos vardas. Iš Ispanijos į Pjemontą šeima atvyko XIX a. viduryje, plėtojo užeigų verslą. XX a. pirmoje pusėje investavo ir įsigijo daug svarbių vynuogynų plotų. Kai 1961 m., baigęs enologijos mokslus Alboje ir Monpeljė, prie vyndarystės prisijungė garsusis Angelas Gaja, šeima jau buvo sukaupusi gausų patirties ir resursų bagažą. Nors Gajų šeima ir anksčiau nebuvo pavaldi krašto tradicijoms, Angelo veikla tai dar labiau išryškino. Jis vienas pirmųjų regione pasodino prancūziškų veislių vynuogynus, o jų vynus pradėjo kupažuoti su tradiciniais „Nebbiolo“ vynais nesilaikydamas reikalavimų ir nesivaikydamas DOC ar DOCG etikečių. Vynuogynuose Angelas eksperimentavo su griežta ir intensyvia selekcija, o rūsyje vyną brandino mažose, (500 l talpos) prancūziško ąžuolo statinėse Tonneaux. Jis pradėjo gaminti vieno vynuogyno vynus anksčiau, nei vynuogynų klasifikacijos sistema atsirado ne tik Pjemonte, bet ir visoje Italijoje. Daugelis mano, kad modernus „Nebbiolo“ vynų stilius atsirado apie 1980-uosius, kai jaunų Barolo vyndarių grupė, žinoma kaip „Barolo Boys“ ir vadovaujama Elio Altarės, pradėjo taikyti minėtus metodus „Barolo“ vyndarystėje. Nors jie sukėlė tikrą revoliuciją, jų metodai oficialiai nebuvo pripažinti iki pat 2006 m. Angelas, priešingai nei „Barolo Boys“, įžvelgė galimybę išsiskirti, o apie savo išskirtinumą ėmė kalbėti garsiai kaip apie pranašumą. Kaip ir protėviams, valdžiusiems pirklių užeigą, „Gaja“ vardas jam buvo svarbesnis nei krašto tradicijos ir „Barbaresco“ etiketės. Ilgą laiką „Gajos“ ‘Nebbiolo’ vynuogių vynai dėl kupažavimo su prancūziškų vynuogių veislių vynais bei kraštui nebūdingų vinifikacijos metodų taikymo negalėjo vadintis „Barbaresco DOC“, o vėliau ir „Barbaresco DOCG“. Tačiau jų vieno vynuogyno ‘Nebbiolo’ vynai „Sorì Tildìn“ iš Roncagliette MGA bei „Sorì San Lorenzo“ iš Secondine MGA – tai tikrieji šio krašto vyno etalonai, kuriuos daugelis vyno entuziastų laiko paties „Barbaresco“ sinonimais.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Barbaresco

ANTROJI ISTORIJA: VYNŲ KARALIENĖ – VARGSTANČIŲ ŽMONIŲ

19 šeimų. Kol trejus metus kairėje Šv. Jono Krikštytojo bažnytė-

IŠVADUOTOJA

lės pusėje buvo statoma ir įrengiama kooperatyvo vyninė, metų

Daugelis Langės krašto vyndarių sutinka, kad Gajų šeima atkreipė vyno pasaulio dėmesį į regioną bei privertė kalbėti apie „Barbaresco“. Lygiai taip pat ne vienas pabrėžia, kad žmonėms pamilti tikrą „Barbaresco“ vyną, jį ragauti ir juo mėgautis leido kita „Barbaresco“ denominacijos istorija. Ir pastaroji – jautrių ir

derlius buvo brandinamas pačios bažnyčios rūsyje. Ir šiandien vyninė „Produttori del Barbaresco“ yra ten pat, visai šalia Barbaresko bokšto, nuo kurio atsiverianti kaimelio stogų, „Gajos“ pilies ir vynuogynų jūros panorama vyno mėgėjus dažnai tiesiog užhipnotizuoja.

drąsių iniciatyvų burti skurstančius krašto ūkininkus bendram darbui ir jų pastangų sėkmės istorija. Vienas iš pavyzdžių – sėkmingiausias pasaulyje vyno kooperatyvas (it. Cantina Sociale) „Produttori del Barbaresco“. Kai 1881 m. jaunas agronomas iš Modenos Domizias Cavazza buvo paskirtas pirmuoju Albos enologijos mokyklos direktoriumi, regione dominavo garsūs „Barolo“ vyno namai, o „Barbaresco“ vyno teritorijose gyvenantys ūkininkai augino vynuoges jų poreikiams. Apsigyvenęs Barbaresko miestelyje ir įsigijęs šiek tiek vynuogynų, Barbaresko pilies rūsyje Domizio Cavazza pradėjo gaminti ‘Nebbiolo’ vynuogių vyną. Matydamas aplinkinių ūkininkų skurdą, jis užsidegė idėja žūtbūt jiems padėti – bendram tikslui subūrė 9 ūkininkų šeimas ir 1894 m. įsteigė pirmąjį „Barbaresco“ kooperatyvą „Cantina Sociale di Barbaresco“, kuriam priklausė ir šiandien garsios vyndarių šeimos Giacosos, Roccos bei Pasquero-Elios. Būtent tų metų ‘Nebbiolo’ vynuogių vynas, vinifikuotas Domizio Cavazzos rūsyje, naudojant jo statines ir įrangą, yra oficialiai pirmasis „Barbaresco“ vynas. Dėl Domizio Cavazzos įtakos vyndarių bendruomenėje kooperatyvo vynai sulaukė didelio pasisekimo, tačiau pirmasis pasaulinis karas ir ankstyva paties Domizio mirtis nutraukė kooperatyvo veiklą daugeliui vyndarių šeimų nespėjus tvirtai atsistoti ant kojų. Tarpukaris ir po antrojo pasaulinio karo sekusi skurdo epocha, vietinių vadinama Malora (it. „blogas laikas“), daugelį vyndarių vertė palikti ūkius, keltis į pramonines zonas ir miestus, ieškoti darbo fabrikuose. Su tuo susitaikyti nenorėjo Barbaresko kaimelio kunigas Fiorinas Marengas. Norėdamas sulaikyti ūkininkus, jis pasinaudojo Domizio Cavazzos patirtimi ir apie 1950 m. tradicinei vyndarystei bendroje vyninėje suvienijo

PASQUERO-ELIŲ ŠEIMA – REIKŠMINGAS VAIDMUO KARALIENĖS IŠVADUOTOJOS SVITOJE Domizias Cavazza pirmąjį „Barbaresco“ vyno kooperatyvą įsteigė 1894 m., tačiau rašytiniai šaltiniai byloja, kad pirmasis „Nebbiolo di Barbaresco“ vyno butelis buvo pagamintas metais anksčiau, t. y. 1893 m. Šio butelio etiketėje puikuojasi „Barbaresco“ vyndarių Pasquero-Elių šeimai priklausančios vyninės vardas – „Paitin“. Pasquera-Elių (Pasquera-Elia) šeima pačiame Langės regiono pakraštyje, kur susiduria šiandieninės Kunėjo ir Asčio provincijos, vyndaryste užsiima labai seniai. Ši šeima atliko svarbų vaidmenį puoselėjant ribines Langės krašto teritorijas ir sulaikant įsibrovėlius. Taigi, ilgainiui vietiniai juos praminė ribų saugotojais (pjemontiečių tarme Pajtin). 1796 m. Napoleonui reformavus žemės nuosavybės teisę ir nusavinus žemes iš Bažnyčios, Pasquera-Elių šeima oficialiai įregistravo savo pirmąjį vynuogyną „Sori Paitin“. Sori pjemontiečiai vadina pietinės ekspozicijos kalvų šlaitus, kuriuose po žiemos greičiausiai nutirpsta sniegas. Kartu su šiuo vynuogynu Pasquera-Elioms atiteko ir vienuolių XVI a. pastatyti rūsiai, skirti brandinti vynui bei slėptis nuo užpuolikų. Šeima pasakoja, kad įsigijo žemę ne tiesiogiai iš Napoleono valdžios, bet iš vietinių žydų. Mat Katalikų Bažnyčia tikintiesiems draudė iš svetimšalių valdžios įsigyti iš jos nusavintą turtą ir skelbė tai mirtina nuodėme. Tai neveikė vietinės žydų bendruomenės, kuri supirko viską, ką tik galėjo. Na, o įsigyti žydų nuosavybės Bažnyčia nedraudė, tad tokiu būdu Pasquero-Elių šeimai atiteko buvę vienuolyno vynuogynai ir rūsiai, virš kurių jie gyvena iki šiol.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Barbaresco

„Paitin“ vynų fermentacijai naudoja paprastas plienines talpas. Kartu vykdoma maceracija gali tęstis net ir du mėnesius, kol vynuogių odelės ir sėklytės lėtai atiduoda vynui tai, ką turi geriausio. Susiformuojanti odelių ir sėklyčių „kepurė“ yra prispaudžiama iš viršaus sukryžiuojant medinius pagalius taip, kad ją apsemtų maždaug ketvirtadalis talpoje esančio vyno. Ši „kepurė“ bent porą kartų per dieną rankiniu būdu pamaišoma, kad pajudinta ji atiduotų taninus, spalvą ir aromatus. Po fermentacijos ir maceracijos vynas perpilamas į dideles Slovėnijos ąžuolo statines (Botti Grandi) ir „pamirštamas“ mažiausiai 2 metams, o rezervinis vynas – 3–4 metams. Vėliau vynas išpilstomas į butelius ir prieš išleidžiant į rinką, rūsio tyloje ilsisi mažiausiai pusę metų. Tokiam tradiciniu metodu pagamintam „Barbaresco“ vynui laikas, rodos, neturi įtakos. Daug rūgšties ir agresyvūs taninai – tai ilgaamžiškumo garantas, dažnai neleidžiantis mėgautis vynu jo jaunystėje. Tačiau elegantiška granatų raudonio spalva, žaižaruojanti oranžiniais atspalviais, aviečių, braškių, rožių žiedlapių aromatai, su amžiumi išryškėjančios tretinės sakų, rozmarinų, šokolado natos – tai

l Giovanni Pasquero-Elia Pagal šiandien galiojančią klasifikacijos sistemą „Sori Paitin“ vynuogynas priklauso Serraboella MGA. Patys vyndariai linkę naudoti sąvoką Grandi Vigne (it. „didieji vynuogynai“). Kiekvienais metais agentūra „Local Vibes“ organizuoja vyno

šio vyno konstantos.

VERTIKALI VYNO „SORI PAITIN VECCHIE VIGNE“ DEGUSTACIJA Siekiant atskleisti pačių vynuogių potencialą, pirmas

kelionę „Šiaurės Italijos vyno korifėjai“. Šios kelionės metu ap-

paragautas vynas buvo „Langhe Nebbiolo DOC 2019“. Toliau

lankoma vyninė, kurioje kadaise buvo pagamintas pirmasis tam

ragaudami lyginome 5 žvaigždutėmis vertinamus 2016 m.

tikros rūšies vyno butelis. „Paitin“ – viena iš lankytinųjų. Senelis

derliaus vynus: bazinį ir rezervinį senųjų vynuogynų „Barba-

Secondas ir jo sūnūs Giovannis bei Silvanas iškėlė savo protėvių

resco“ iš „Sori Paitin“ vynuogyno. Ragaujant greta, paprasta

vyno namų vardą į neregėtas aukštumas, o šiandien vis dažniau

įvertinti senų vynuogynų ir ilgesnio Riserva brandinimo įtaką

už vyninės vairo stoja Giovannio sūnus Luca. Pernai Secondas,

tų pačių metų „Barbaresco“ vynams, nes akivaizdus ilgiau

sulaukęs 92-ejų metų, iškeliavo anapilin, tačiau šeimos vyrai

brandinto vyno intensyvumo, taninų minkštumo ir bendro

neliūdi, nes Secondas to netoleruotų. Jiems liko atsparaus

balanso pranašumas.

gyvenimo išbandymams ir tvirtų įsitikinimų tėvo pavyzdys.

Ragaujant „Barbaresco Riserva DOCG Sori Paitin Vecchie

Tokio tvirto, kaip ir jų gaminamas vynas – tikras tradicionalistas,

Vigne 2014“, vyno spalva dėl karštesnės vasaros buvo sodres-

atsparus laikui, lėtai evoliucionuojantis, reikalaujantis kantrybės,

nė, tačiau aromatai išliko stabilūs. Šiek tiek sumenko rūgštis,

tačiau atsiveriantis kantriems ir mokantiems prakalbinti. Na, toks

dėl to buvo galima mėgautis geresniu vyno balansu.

tipiškas pjemontietis! Svarbiausias „Paitin“ namų vynas – „Barbaresco Riserva Sori

2006-ieji – tai dar vieni 5 žvaigždutėmis įvertinti metai. Ragavusieji darkart įsitikino, už ką jos suteikiamos idealias

Paitin Vecchie Vigne“. Tai svarus, tvirtos struktūros rezervinis

klasikinių ‘Nebbiolo’ vynuogių vynų sąlygas atitinkantiems

‘Nebbiolo’ vynuogių vynas, nepavaldus laikui. Šio vyno gamybai

metams. Vynas, butelyje praleidęs 10 metų, buvo toks pat

vynuogės yra atrenkamos nuo senų vynmedžių (it. Vecchie

jaunatviškas kaip 2016-ųjų. Neliko abejonių, kad šio vyno

Vigne), augančių svarbiausiame šeimos vynuogyne – idealiai pi-

potencialas yra išskirtinis, o, teisingai laikomas, panašia

etinės ekspozicijos „Sori Paitin“. Kaip teigia Pasquero-Elių šeimos

jaunyste jis stebins ir dar po 15 metų.

vyrai, norint pagaminti tvirtą, tradicinio stiliaus „Barbaresco“,

2004-aisiais, kaip ir 2014-aisiais, vasara ir rudens pradžia

neužtenka tik sunkaus rankų darbo vynuogyne ir aukščiausios

buvo karštesnės. Vynas išties tvirto kūno ir kompleksiškas,

kokybės ‘Nebbiolo’ derliaus. Dar reikia vyndario kantrybės

tačiau evoliucija jame gana ryškiai atsiskleidžia džiovintų

vyninėje, leidžiant vynuogėms pačioms sukurti būsimo vyno

vaisių, vaistažolių, balzaminio acto, anyžių aromatais. Nors

savybes.

jam jau 17 metų, tačiau taurėje vis dar skaidraus granatų raudonio. Žavi aksominiais, gyvybingais taninais, o ilgai išliekantis poskonis neleidžia abejoti šeimos patirtimi ir savo terroir išmanymu.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Baltijos someljė čempionatas 2021

Geriausias someljė Baltijos šalyse

Spalio pradžioje jis iškovojo geriausio someljė Baltijos šalyse titulą. Taline įvykęs „Vana Tallinn Baltic Sommelier Grand Prix“ čempionatas Narimantui Miežiui buvo toli gražu ne pirmasis, tačiau pats sėkmingiausias. „Šio čempionato finale esu buvęs jau 5 ar 6 kartus, tik nepavykdavo laimėti. Iki dabar“, – sako N. Miežys, titulą iškovojęs įtikinama pergale. Kas toliau? Someljė teigia, kad su čempionatais baigta, metas daugiau laiko skirti šeimai, restoranui „Somm“ ir jaunųjų (tikėkimės – čempionų) ugdymui.

Narimantą Miežį kalbina Virginija Sližauskaitė

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Baltijos someljė čempionatas 2021

Narimantai, su kokiomis užduotimis susiduria „Vana Tallinn Baltic Sommelier Grand Prix“ dalyviai? Čempionatas susideda iš kelių dalių. Viena jų – testas, kuriuo patikrinamos teorinės žinios. Toliau – vyno aprašymas, kai turi aprašyti prieš tave taurėse esantį vyną: kilmės šalį, klimatinę gamybos zoną, regioną, apeliaciją, vynuogių veislę, alkoholį... Šį kartą tris vynus reikėjo aprašyti per 25 minutes. Toliau – praktika, į kurią įeina vyno dekantavimas, patieki-

padariau viską taip, kaip mokau savo studentus: persukau kamštį, lauždamas jį į kitą pusę ir spausdamas pirštais, kad netrupėtų. Ir pavyko! Mačiau, kaip vėl paraudo keli išbalę veidai, visa tai stebėję.

Kelintą kartą dalyvaujate šiame Baltijos šalių someljė čempionate? Ką reiškia ši pergalė? Šis čempionatas man 11-asis, o apskritai esu dalyvavęs 34

mas ir panašios užduotys. Šį kartą mes, čempionato dalyviai,

čempionatuose. Smagu, kad šį kartą laimėjau įtikinama pergale

turėjome įsivaizduoti, kad esame oro uosto vyno bare, į kurį ką

– tai įvertinimas man ir paskatinimas mano „Somm“ kolektyvui.

tik nusileidę atėjo du svečiai, o dar du – labai skuba, nes juos tuojau laipins į lėktuvą. Finalas šiais metais vyko renginio, skirto Estijos someljė

Geriausio Baltijos šalių someljė titulo siekiau jau seniai, arčiausiai jo buvau 2012 m., kai vos keliais taškais nusileidau Latvijos čempionui (Janiui Kalkiui – red. past.). Šiemet vykdamas

asociacijos gimtadieniui (20-mečiui – red. past.), metu. Kadangi

į Taliną sau sakiau, kad tai, ko gero, bus paskutinis kartas, kai

į šį renginį atėjo daugybė žmonių, čempionato dalyviai užduotis

čia dalyvauju. Dabar laimėjęs, tikrai kabinu pirštines ir ramiai

turėjo atlikti ne tik ant scenos, bet ir tarp daugiau nei 100 vaka-

jaučiuosi, toliau auginsiu jaunąją someljė kartą, susitelksiu į

rieniaujančių žiūrovų. Teko derinti vyną prie vakarienės, teikti

„Somm“ veiklą ir skirsiu laiko šeimai.

rekomendacijas, pagal restorano taisykles patiekti šampaną ar dekantuoti vyną prie stalo sėdinčioms 10 asmenų grupėms. Čia jaučiausi stiprus, nes nuolatos dirbu restorano salėje ir aptarnauju svečius.

Ar atlikdamas praktines užduotis jaučiatės labiau užtikrintas? O kaip nenumatytos situacijos, kaip pavyksta susikaupti? Taip, praktinės užduotys man geriau sekasi, tačiau šių metų čempionate gerai pasirodžiau aprašydamas vyną, o tai garantavo patekimą į kitą etapą. Jaudulys esti kiekvieną kartą, ypač prieš bet kokios užduoties startą, bet vėliau viską lemia nusiteikimas. Čempionate iki paskutinės minutės buvau maksimaliai susikoncentravęs, nenorėjau būti blaškomas, galvojau tik apie užduotis ir jų niuansus. Manau, ta koncentracija ir padėjo. Ypač tuomet, kai praktinės užduoties metu, atidarinėjant vieną magnumą, ėmė lūžti kamštis. Akimirką pamaniau, kad čia viskas ir baigsis – groja muzika, į mane žiūri daugybė akių, už nugaros stovi teisėjai ir stebi, kaip lūžta tas kamštis. Tačiau

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Baltijos someljė čempionatas 2021

Kaip rengiatės tokiam čempionatui? Kaip atrodo paskutinės savaitės iki kelionės į čempionatą? „Somm“ kolegoms vis sakau: kaip mes kasdien dirbame, kaip parenkame vyną, jį patiekiame, taip pat yra užduotys – tarsi dalyvautume čempionate. Žinoma, artėjant čempionatui treniruotės intensyvėja: nuolatos degustuoji vyną, bandai kuo greičiau jį atpažinti, stebi, kiek užtrunki aprašydamas vyno savybes ir matuoji tai sekundėmis, kad žinotum, ką dar gali pagerinti. O teorija, žinios – tai nuolatinis, niekuomet nesustojantis

parduotuvę, pradėjome vežti daugiau vyno sau. Žinoma, buvo nestabilumo, tačiau dabartinis laikas nuteikia, kad po truputį grįšime į įprastas vėžes, šviesa tunelio gale yra. Išlaikėme „Somm“ darbuotojų pagrindą, prisijungė keli nauji kolegos, kurie nori mokytis, ir viskas rodo, kad bus gerai. Per šiuos metus ragavau labai daug vyno, mane nustebino ragauti šampanai, atsiradę Lietuvos rinkoje. Džiaugiuosi, kad prie vieno šampano gamybos jį užbaigiant prisidėjau ir pats. Taigi viskas teka gera vaga.

procesas. Užsiprenumeruoji kelis tarptautinius žurnalus, seki naujienas, stebi rinką, nuolat ragauji vyną – ir taip gerini savo žinias.

Vienas čempionato teisėjų, someljė Urvas Ugandis sakė, kad „be nepriekaištingų teorinių žinių, kurių tikimasi iš someljė, ypač pravertė ir pasaulinių tendencijų išmanymas“. Kokias tendencijas turi išmanyti someljė?

2021 M. BALTIJOS SOMELJĖ ČEMPIONATO „VANA TALLINN GRAND PRIX“ UŽDUOTYS Pusfinalio užduotys: • Akloji 3 vynų degustacija – 25 minutės • Teorijos testas, 42 klausimai – 1 valanda • Praktinė užduotis: 2 „Hefe-Weissbier“ buteliukų patiekimas 2 svečiams ir vieno vyno butelio (37,5 cl ar didesnio)

Taip, nes someljė jau nebėra tik vyno žinovas. Turi išmanyti ir

patiekimas 2 svečiams – 5 minutės

apie alų, kokteilius, stipriuosius gėrimus. Neužtenka žinoti apie prancūzų virtuvę ar kurį nors vieną vyno regioną. Nėra vienos

Finalo užduotys:

šalies ar vieno konkretaus gėrimo, todėl someljė darbas yra

• Šampano pilstymas. Vykstančios vakarienės metu

nuolat skaityti, domėtis, žiūrėti, kas ką sukūrė, išleido, kaip kas

paserviruoti ir vienodai į taures išpilstyti „Deutz Rosé Brut“

pasikeitė.

magnumą dviem staliukams, iš viso 20 žmonių. Reikia

Pats someljė dirbu nuo maždaug 2007 m. Anksčiau someljė

išpilstyti visą butelį ir negalima grįžti prie jau aptarnautų

turėjo žinoti daugiau nei restorano klientas, dabar tai vargu, ar

svečių. 12 minučių.

įmanoma: atsiradęs internetas ir neišmatuojamas informacijos

• Atpažinti asmenybes nuotraukose. Dalyviams pateikia-

kiekis neleidžia visko aprėpti. Bendraudamas su klientu, negali

mos skirtingos nuotraukos, kuriose pavaizduoti žymūs

kategoriškai įrodinėti tik savo tiesos, nes nežinai, kur buvo

žmonės – kiekvienai nuotraukai per 20 sekundžių reikia

klientas, ką jis ragavo ar ką pats gamina.

priskirti po vyninę. • 3 vynų degustacija. Prašoma nurodyti šalį, regioną, vynuogių veislę ir metus, kuomet nurinktos vynuogės. 3

Ar stipri konkurencija vyrauja šiame čempionate? Konkurencija jaučiama nuolatos. Ne, mes nesimušame, palaikome vieni kitus ir džiaugiamės. Vyrauja draugiška atmosfera, tačiau, nepaisant tos draugiškos atmosferos, kiekvienas labai nori laimėti. Kartais net jausdavau spaudimą, kad vis dalyvauju

minutės. • Vyno derinimas. Per 3 minutes parinkti vyną nurodytam maisto meniu. • Dekantavimas. Iškilmingos vakarienės metu pasirūpinti 2 staliukais, prie kurių sėdi 20 žmonių. Dalyviai turi patiekti

ir dalyvauju šiame čempionate, ypač iš tų, kurie bando laimę

raudonojo vyno (Pesquera Reserva Tinto, 2016, Magnum,

tik kokį 3-ią kartą. Čia iškyla klausimas: ar žmogus nori nugalėti

Familia Fernández Rivera, Ribera del Duero, Spain) magnu-

mane, ar nori, kad aš pasitraukčiau ir tiesiog būtų už mane

mą staliukui, vynas turi būti dekantuojamas. Tikimasi, kad

geresnis? O kai mano kolegos klausdavo, kodėl vis dalyvauju čempionate, jiems atsakydavau: dalyvauju tam, kad dalyvautumėte ir jūs bei mane aplenktumėte. Manau, kad tai gera paskata stengtis aplenkti savo mokytoją. Tik per konkurenciją galima kilti aukščiau. Manau, kad mano ir Martyno Pravilonio konkurencija padėjo tiek man, tiek jam. Abu konkuruodami, tapome geresni vyno žinovai.

Metai eina link pabaigos, tad pergalė Baltijos šalių someljė čempionate neabejotinai juos nuspalvins šviesiomis emocijomis. Tačiau kaip per visus šiuos metus laikėtės Jūs ir „Somm“? Metus pradėjome kaip ir visi kiti – užsidarymu. Ir per pastaruosius metus dėl karantino normaliai dirbome tik 7 mėnesius. Reikėjo galvoti, ką darysime neįprastome situacijoje, tačiau džiugu, kad per tą laiką atidarėme savo internetinę vyno

vynas bus patiektas tiksliai ir išpilstytas visas. 18 minučių. • Akloji 8 stipriųjų gėrimų degustacija. 4 minutės. • Vyno meniu taisymas. 4 minutės. Keletas pusfinalio teorinio testo klausimų: •

Nurodykite, kokias naujas vynuogių veisles galima auginti Bordo regione nuo 2021 metų.

•

Kas yra Muroka sakė?

•

Įsivaizduokite, kad vaikštote po vynuogyną augimo metu ir pastebite, kad vynuogių lapai raudonuoja ir riečiasi žemyn. Kokią ligą tai rodo? Kas tai – bakterija, virusas, parazitai ar grybelis?

•

Kuriame regione yra įsikūręs Bendigas, Aleksandra, Kromvelis?

•

Ką reiškia „auksinis pažadas“ gėrimų pramonėje? Kokiems gėrimams apibūdinti šis terminas dažniausiai vartojamas?

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Afrika

Pokyčių sūkuryje –

Pietų Afrikos vynas Pietų Afrikoje, Stelenbošo regione, įsikūrusioje „Ken Forrester“ vyninėje darbas verda siekiant vieno – kurti geriausią vyną. Puikiais „Chenin Blanc“ vynais pagarsėjusios vyninės komercijos vadovas Louwas Strydomas, lapkričio viduryje apsilankęs Vilniuje, papasakojo ne tik apie reprezentuojamą prekės ženklą, bet ir apie Pietų Afrikos vyno rinką.

Virginija Sližauskaitė

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Afrika

SUTELKTA DAUGIAUSIA ŽINIŲ Kurias Afrikos valstybes paminėtumėte, kalbėdami apie vyno rinką šiltajame žemyne? Louwo Strydomo teigimu, galima išskirti dešimt Afrikos šalių, kurių gyventojai domisi vynu, keliauja po vynines, patys gamina šį gėrimą ir savo patirtimi net gali dalintis su kitais. Tai Namibija, Kenija, Tanzanija, Nigerija, Angola, Botsvana, Uganda, Ruanda, Zambia ir Gana. Vos dvi šalys, pažymi pašnekovas, nepriklauso Pietų Afrikos daliai. Tad neklys manantys, kad geras vynas ir Pietų Afrikos Respublika – susiję. Tai, kad PAR dominuoja vyno rinkoje, nulėmė jau pati istorija. Juk dabartinės PAR sostinės Keiptauno regione – Konstancijoje – užgimė itin garsus, iki šių dienų gaminamas vynas „Vin de Constance“, mėgtas paties Napoleono Bonaparto. Pasak L. Strydomo, vynuogių augintojų PAR šiuo metu yra beveik 3000, tačiau vyno gamintojų ir žinomų vyno prekės ženklų – kur kas mažiau, vos per 500. Testuojami dideli žemės plotai, kur vynuogės neauga, – taip tikimasi rasti daugiau vietos naujiems vynuogynams. „Pietų Afrikoje populiariausia vynuogių veislė yra ‘Chenin blanc’ – jų čia auga net 17 tūkst. hektarų. Tik vienos veislės, įsivaizduojate?! Tai padaro mus rimtais vyno gamintojais ir

negerti vyno namuose. Todėl didžioji dalis gėrimo suvartojama restoranuose, baruose, viešbučiuose. Vis tik pokyčiai kultūroje pastebimi, naujovių įneša someljė, atsirandantys WSET kursai, apsilankymai vyninėse ir, žinoma, reklama – vyndariai į rinką įtraukia rinkodaros specialistus, kad šie prisidėtų prie vyno ir prekės ženklų garsinimo. Paklaustas, kokia dalis jo atstovaujamų „Ken Forrester“ vynų parduodami Afrikoje ir kokios šalys yra didžiausios vartotojos, L. Strydomas teigia, kad vyninės produkcija pasklidusi po visą Afriką. „Afrikoje daugiausia parduodame savo „Petit Range“ vyno, nes jis yra geros kokybės ir už prieinamą kainą, o tai šiuose kraštuose labai svarbu. Mūsų vynai keliauja į Keniją, Tanzaniją. Nors daugelyje Afrikos kurortų dažnai tiekiamas namų vynas, prabangesnėse turistams skirtose vietovėse siūlomi „Ken Forrester“ premium vynai. Negaliu nepaminėti ir mūsų rinkos Mauricijuje, Seišelių, Maldyvų salose“, – pasakoja svečias. Vyno kainos varijuoja – anot L. Strydomo, butelis vyno (pavyzdžiui, „Meerlust Rubicon“), Pietų Afrikoje kainuojantis 30–35 eurus, Angoloje gali būti parduotas už 120 ir daugiau eurų. Tokį pabrangimą lemia logistikos ir kitos problemos, apsunkinančios prekybą vynu.

tiekėjais – pasaulyje esame septinti po Italijos, Prancū-

JAUČIASI SAUGIAU NEI

zijos, Ispanijos, JAV ir kitų

AMSTERDAME

šalių. Ir kai galvojame apie

Afrikoje logistikos ir

Pietų Afrikos produkciją,

infrastruktūros problemos,

konkurentais laikome ne

anot svečio, gerokai

kitus Afrikos vyno gaminto-

apsunkina verslų kasdie-

jus, o tokias šalis kaip Čilė,

nybę. „Logistika – tikras

Austrija, Naujoji Zelandija,

košmaras. Nugabenti vyną

tai pat Kinija, kuri sparčiai

į oro uostą lengva, tačiau

plečia vynuogynų plotus ir

toliau prasideda prasti

užima vis aukštesnę vietą“, –

keliai, bloga infrastruktūra,

pasakoja L. Strydomas.

kai kuriais „keliais“ 120 km

Svečias teigia, kad

atstumą nuvažiuoji per

PAR nesunku rasti ir gero

9 valandas. Tad pristatyti

europietiško vyno: „Nemažai

vyną į reikiamą vietą gali

Afrikos šalių vis dar turi

būti labai sunku“, – tikina

stiprų ryšį su jas koloniza-

L. Strydomas.

vusiomis ES šalimis, todėl

Be to, Afrikoje, sako

prancūzų, portugalų, britų ar vokiečių kultūros stipriai paveikusios ir šiandienes Afrikos šalis. Štai Angoloje galima rasti daug portugališkų produktų, Nigerijoje – prancūziškų. Tanzanijoje ar Kenijoje produktų pasirinkimas itin platus dėl tarptautinio turizmo. Zanzibare, Dar es Salame ar Nairobyje galima rasti gero europietiško vyno, nes į minėtas šalis atvykę turistai nori platesnio pasirinkimo.“

pašnekovas, kur kas mažiau formalumo, turi būti itin atidus bet kokių susitarimų metu: „Čia visuomet tariesi dėl mokėjimo avansu, niekada nesiūlai mokėjimo sąlygų klientams, kurie negali pateikti patikimų dokumentų. Reikia kantrybės, nes visos derybos užtrunka ilgai.“ Galiausiai, paklaustas apie lankymąsi Afrikoje ir kiek saugu joje keliauti – poilsio, pažinimo ar naujo vyno paieškų tikslais – L. Strydomas paneigia dažną mitą, esą tai pavojinga. „Nors kai kurios žinios apie įvykius Somalyje, Sudane ar Kon-

VIS DAR SOFISTIKUOTAS GĖRIMAS Anot L. Strydomo, vynas Afrikoje vis dar laikomas sofistikuotu ir statusą nurodančiu gėrimu. Svečias pasakoja, kad didžiojoje dalyje šalių, kur geriamas vynas, jo pageidauja turistai iš užsienio arba aukštesnes bei dideles pajamas gaunantys vietos gyventojai, turintys gerą išsilavinimą ir keliaujantys svetur. Vietiniai Afrikos gyventojai, net PAR, linkę laikytis įpročio

ge yra teisingos, mano anksčiau minėtose šalyse būtent turizmas yra vienas pagrindinių BVP šaltinių. Tose šalyse daugiausia dėmesio skiriama būtent turistų saugumui, sklandžiai policijos veiklai. Galiu pasakyti, kad saugesnis jaučiuosi naktį vaikščiodamas Angolos, Zanzibaro, Namibijos gatvėmis nei Paryžiuje ar Amsterdame. Ir, kalbant apie ryšį tarp saugios kelionių krypties, Afrikos šalių reputacijos ir vyno kultūros – taip, ryšys tikrai yra“, – sako pašnekovas.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Lietuvos someljė čempionatas 2021

Kristijonas Valančiūnas –

2021 m. geriausias Lietuvos someljė Lapkričio 29 d. vykusį 16-ąjį Lietuvos someljė čempionatą „Acala Grand Prix 2021“ laimėjo Kristijonas Valančiūnas, dirbantis restorane „Amandus“. Vicečempionės titulas atiteko Kamilei Bartusevičiūtei (vyno baras „Somm“). Trečias liko Rytis Grigaitis (restoranas „Saint Germain“). Finale daugiausiai taškų surinko svečias iš Estijos Mikkas Parre’as.

aržybose šiemet rungėsi 8 kandidatai. Su į finalą patekusiais dalyviais pusfinalyje dar dalyvavo: Monika Dargytė (Somm),

Finale teko dekantuoti raudonąjį vyną (ši 6 minučių užduotis ją atliekant buvo papildyta prašymu pasiūlyti ir patiekti nealkoho-

Gytis Vaičiūnas (Somm), Edvinas Palukaitis (Dine), Peteris Vaskis

linį gėrimą vienai viešniai), pilstyti „Acalos“ kombučios magnumą

(Latvija). Someljė atliko teorijos testą, aklai degustavo du vynus

į 15 taurių, atpažinti vyno pasaulio asmenybes ir objektus, degus-

ir tris stipriuosius gėrimus bei varžėsi baltojo vyno aeracijos

tuoti penkis skaidrius bespalvius stipriuosius gėrimus (degtinė,

rungtyje.

dvi tekilos, romas ir vynuogių distiliatas), penkis rožinės spalvos

Pusfinalio teorinėje užduotyje sužibėjo Mikkas Parre’as,

nealkoholinius gėrimus (vynas, limonadas, kombučia, putojanti

surinkęs apie 80 proc. galimų taškų. Jis geriausiai degustavo

arbata, alus), žodžiu apibūdinti raudonąjį vyną (raudonasis iš Sent

vynus, tačiau čia nuo esto nedaug atsiliko būsimasis Lietuvos

Emiljono), taisyti vyno meniu ir pasiūlyti patiekalų prie vakarie-

čempionas Kristijonas Valančiūnas.

nės vynų. Teko atsakyti į Ginto Jašinsko klausimą apie gyvūnų vaidmenį biodinaminėje vynuogininkystėje.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Lietuvos someljė čempionatas 2021

l Kamilė Bartusevičiūtė

l Martynas Žemavičius, Arminas Darasevičius, Rytis Grigaitis

l Miik Parre l Kristijonas Valančiūnas Naujasis Lietuvos čempionas Kristijonas Valančiūnas geriau atpažino vyno asmenybes, geriau aklai ragavo nealkoholinius gėrimus, derino patiekalus prie duoto vyno meniu. Jo artimiausia persekiotoja Kamilė Bartusevičiūtė buvo stipresnė aptarnaudama: geriau pilstė kombučią ir dekantavo raudonąjį vyną, geriau apibūdino raudonąjį vyną. K. Valančiūnas teisėjus sužavėjo ir savo profesionalesniu santykiu su improvizuoto restorano, įsikūrusio „Pacų“ viešbutyje, svečiais. Varžyboms teisėjavo: Kristjanas Markiis (Estijos someljė asociacijos prezidentas), Linda Karpenko (Latvijos someljė asociacijos atstovė), Martynas Žemavičius („Acalos“ direktorius), Arminas Darasevičius (LSA prezidentas), daugkartiniai šalies ir

KRISTIJONAS VALANČIŪNAS APIE SAVE Gimiau prieš kiek daugiau nei 23 metus Anykščiuose, ten ir gyvenau, kol atvažiavau dirbti į Vilnių kitą dieną po brandos egzaminų mokykloje. Pradėjau restorane „Amandus“ kaip pagalbinis darbuotojas, bet greitai reikėjo išmokti ir pristatyti vyną. Po kurio laiko norėjau išmokti daugiau, išėjau į „Somm“ ir ten sužinojau apie čempionatus. Visas mokslas apie vyną yra iš pasiruošimo čempionatams. Hobių turiu daug, jie vis išeina ir grįžta, bet pastaruoju metu užsiimu karatė, žaidžiu šachmatais ir skaitau knygas, kai tik randu laiko.

Baltijos someljė čempionai Narimantas Miežys, Martynas Pravilonis bei „Vyno žurnalo“ redaktorius Arūnas Starkus. Pagrindinis varžybų rėmėjas – „Acala Premium Kombucha“, rėmėjai: restoranas „Dine“, „Acqua Panna“ ir „S. Pellergrino“ vanduo, „Prike“ ir viešbutis „Pacai“. Varžybas organizavo Lietuvos someljė asociacija.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

V y n d a r i a i l i e t u v i a i J AV

Lietuviškos „Varner“ vyninės šaknys Arūnas Starkus Kalifornijoje vyną darantys broliai Jamesas ir Robertas Varneriai žino savo lietuvišką kilmę ir ja didžiuojasi. Jų senelis Antanas Tananevičius 1897 metais į JAV atvyko iš Garliavos. Kai tai žinai, „Varner“ vardu padaryti „Pinot Noir“ ir „Chardonnay“ įgauna naujų atspalvių.

l James Varner

imo ir Bobo Varnerių, kurie šiandien Centrinėje Kalifornijos

kėsi genetikos. Tačiau vieną dieną jie nusprendė daryti savo vyną.

pakrantėje, piečiau San Francisko, valdo „Varner Wine“, motina

Išaiškėjo, kad Robertui geriau gaminti vyną, o Jamesui – parduoti.

Lucillė (g. 1921 m.) buvo Antano Tananevičiaus duktė. Vyndarių

Pradėjo nuo labai mažų apimčių – 1 ha nuomoto vynuogyno. Kaip

senelis 1896 metais atvyko į JAV būdamas vienuolikos. 1914

pasakoja Jamesas: „No clock, no music, just one monestery with

metais jis baigė Čikagos medicinos ir chirurgijos koledžą, tapo

one monk – Bob“ (be skubos ir fanfarų, mažas vienuolynas su

gydytoju.

vienu vienuoliu – Bobu). Dabar perka vynuoges iš augintojų. Savo

Spalvingesnė senelio brolio Jono Mykolo Tananevičiaus

vyninės neturi, tačiau vynmedžių priežiūrą, skynimą ir gamybą

asmenybė. Jis į JAV atvyko 1895 metais. 1899 metais Čikagoje

kontroliuoja nuo pradžios iki pabaigos. Derlius skinamas 5 val.

su kunigu Kriaučiūnu pradėjo leisti savaitraštį „Katalikas“, kuris

ryte. Sprendimą, kurį plotelį skinti, priima ragaudami uogas. Ven-

vėliau tapo Jono Tananevičiaus nuosavybe. Laikraščio patalpose

gia matuoti cukraus ir rūgšties kiekį, nes viską lemia ne skaičiai,

Jonas įsteigė banką, pavadinęs jį „Tananewich Bank“. Nuo 1914

o skonio balansas ir patirtis, vynuogyno pažinojimas. Gamyba

metų „Katalikas“ ėjo kasdien. 1915-asiais dienraštis ir knygynas

atspindi jų neintervencinį požiūrį į vyno darymą: spontaninė

buvo atskirti nuo banko. Sušaukė pirmą lietuvių laikraščių lei-

fermentacija, „Foxglove“ serijai nei „Chardonnay“, nei „Pinot Noir“

dėjų ir redaktorių suvažiavimą. 1917 metais bankas bankrutavo,

nenaudojamos ąžuolo statinės – nenorima užgožti vietos skonio

teko likviduoti laikraščio ir knygyno verslą.

vyne. Tačiau tai reiškia, kad tenka investuoti į žaliavos kokybę ir labai atsargų darbą vyninėje, apsaugant vyną nuo sąlyčio su

Ketverių metų broliai Jimas ir Bobas Varneriai (pavardė – iš

deguonimi: pylimas pasitelkiant gravitaciją, vynas nefiltruojamas

tėvo vokiečio) išvyko iš Čikagos ir šiandien daro vyną Santa

ir pan. Vyną laiko keletą metų butelyje, kol jis visiškai atsiskleidžia

Barbaroje, Santa Kruzo kalnuose ir Paso Roblese.

ir tik tada paleidžia į prekybą.

Broliai dvyniai į vyno verslą atėjo skirtingais keliais. Jamesas baigė JAV Deiviso universitete vyndarystę. Jo brolis Robertas mo-

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Pasakodamas apie klimatą Santa Barbaros AVA, kur auga jų vynui skirtos vynuogės, Jamesas pabrėžia, koks vėsus čia

V y n d a r i a i l i e t u v i a i J AV

VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

Varner Foxglove Chardonnay 2018 Central Coast, Kalifornija, JAV

Kvepia persikais, vanile, ananasais, prinokusiomis kriaušėmis, mangais. Harmoningas, koncentruotas.

Varner Chardonnay 2017 Santa Barbara el Camino vineyard

Kvepia naujų ąžuolo statinių prieskoniais, vanile, papaja, bananais. Gaivus ir svarus.

Varner Foxglove Pinot Noir 2017 Central Coast, Kalifornija, JAV

Blyški granato spalva. Kvepia raudonomis uogomis, bruknių uogiene, miško paklote, samanomis ir riešutais. Švelnus ir gaivus. Baltojo šokolado poskonis.

Foxglove Zinfandel 2019 Paso Robles, Kalifornija, JAV

Foxglove Cabernet Sauvignon 2019 Paso Robles, Kalifornija, JAV

Varner Pinot Noir 2016 Santa Barbara Los Alamos vineyard

Kvepia erškėtrožėmis, oda, tabaku, daržovių troškiniu. Sausas ir gaivus, elegantiškų taninų. Kvepia juodaisiais serbentais, rozmarinais. Vidutiniai taninai puikiai subalansuoti su vaisiškumu ir svarumu. Prieskoniškas, ne per daug vaisiškas. Blyškios granato spalvos. Kvepia trešnėmis, sena aviečių uogiene, samanomis, miško paklote, ferma. Savotiškai mėsingas. Ilgai išlieka trešnių poskonis.

klimatas. 75 proc. vynuogynų auga netoli Ramiojo vandenyno pakrantės. Rūkas čia laikosi iki 10 val. 2018-aisiais rūkai neišsisklaidydavo taip ilgai, kad net kilo kekerinio puvinio pavojus. ‘Pinot Noir‘ vos spėja sunokti. ‘Chardonnay‘ auga kiek giliau žemyne. Pastaraisiais metais vasaros net ir vėsesnės, nei būdavo. Tik žiemos šiltos, vynmedžiai nespėja užmigti. Ir trūksta lietaus. Paso Roblese jų vynuogės auga mažiau žinomame San Migelio rajone, kuriame dirvožemis toks pat, kaip ir gerokai labiau žinomame, taigi ir brangesniame Adelaidės rajone, kuriame vyrauja geologinių plokščių slinkimo į paviršių iškeltos nuosėdinės uolienos su šiek tiek klinčių. Vyną atskiria nuo žievelių palyginti anksti, dar nepasibaigus fermentacijai, todėl taninai labai švelnūs, savotiškai saldūs. „Varner“ vyninė vyną parduoda 46-iose JAV valstijose. Jis restoranuose dažniausiai parduodamas taurėmis. Eksportuoja į Belgiją, Vokietiją, Pietų Korėją, Jungtinę Karalystę.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

ASI

Europos ir Afrikos someljė čempionato

rezultatai Kas trejus metus rengiamo Europos ir Afrikos čempionato,

lapkričio mėn. 15–19 d. vykusio Kipre, nugalėtoju tapo italas Salvatorė Castanas. Finale jis aplenkė pasaulio vicečempionę danę Niną Jensen ir Austrijai atstovavusį Suvadą Zlaticą.

emynų čempionatus Tarptautinė someljė asociacija

VARŽYBŲ DALYVIŲ PASIRODYMO REZULTATAI

organizuoja kas trejus metus. Europos ir Afrikos čempioVIETA

SOMELJĖ

ATSTOVAUJAMA VALSTYBĖ

vyko be gausių delegacijų, susirinkus tik šalių varžybininkams ir

Salvatore Castano

Italija

nacionalinių asociacijų atstovams.

Nina Jensen

Danija

Suvad Zlatic

Austrija

natas Kipre du kartus dėl pandemijos buvo nukeltas, o ir dabar

LIKĘ PUSFINALIO DALYVIAI

Jakub Pribyl

Čekija

Roman Sosnovskiy

Rusija

Maximilian Wilm

Vokietija

Jo Wessels

Pietų Afrika

Eric Zwiebel

Jungtinė Karalystė

Ketri Leis

Estija

Reza Nhaboo

Šveicarija

Siniša Lasan

Kroatija

Martynas Pravilonis

Lietuva

Kamil Wojtasiak

Lenkija

Adriaan Visser

Nyderlandai

Andreas Kyprianou

Kipras

Daniel Stojcic

Airija

Bruno Scavo

Monakas

Benjamin Roffet

Prancūzija

Tom Ieven

Belgija

Manuel Schembri

Islandija

NEPATEKO Į PUSFINALĮ

l Nina Jensen, Salvatore Castano, Suvad Zlatic

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

ASI

Iš viso varžėsi 34 someljė. Žemiau dvidešimtosios vietos rezultatai neskelbiami. VARŽYBŲ FINALO TEISĖJAI: Olivier Poussier – 2000 m. geriausias pasaulio someljė ir Tarptautinės someljė asociacijos varžybų komiteto pirmininkas, Markusas del Monegas – 1998 m. geriausias pasaulio someljė, Andreasas Larssonas – 2007 m. geriausias pasaulio someljė, Serge’as Dubsas – 1989 m. geriausias pasaulio someljė, Veronique Rivest – 2011 m. geriausia Amerikos someljė ir 2013 m. pasaulio vicečempionė, Paz Levinson – 2015 m. geriausia Amerikos someljė, Heidi Makinen (MW). 2022 m. vyks Azijos bei Amerikos čempionatai. O 2023 m. – pasaulio someljė čempionatas Paryžiuje.

l Martynas Pravilonis pasiruošęs ketvirtfinalio teorijos testui. VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

‘ M o n i k a ’ i r ‘J u o d u p ė ‘

‘Monika’ ir ‘Juodupė’: ar įmanoma padaryti gerą vyną iš lietuviškų veislių?

Ankstesniuose žurnalo numeriuose analizavome ‘Solarį’ ir ‘Regent’ – Lietuvoje populiarių europinių vynuogių veislių vyną. Tačiau mūsų šalyje bene labiausiai paplitusi yra ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – Antano Gailiūno išvestos veislės, atsparios ligoms, anksčiau nokstančios. Todėl šį kartą, sunešę 13 vynų, bandome su šalies vyndariais išsiaiškinti, ar įmanoma padaryti gerą lietuvišką vyną iš lietuviškos vynuogių veislės. ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ nebus atskirtos, nes dauguma vyndarių jas laiko analogiškomis arba bent labai panašiomis.

Arūnas Starkus

ėkoju vyndariams už vyną ir pasakojimus apie tai, kaip jie daro vyną. Stilių, skonių įvairovė susieta su ją lemiančiomis

priežastimis, leidžia daryti tikslesnes išvadas.

amerikietiškoms veislėms būdingo gyvuliškai žemuoginio, prieskoniško foxy aromato, kuris greičiausiai išryškėja galutinėje uogų nokimo stadijoje. Šių veislių vynuogės sukaupia nedaug cukraus. Mūsų ragauti vynai skinti 16–18 °Brix. Taigi, alkoholio

‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – ankstyvos veislės, vidutiniškai atsparios paplitusioms grybelinėms ligoms. Jų vynas kvepia raudonomis uogomis, avietėmis, mėlynėmis, gėlėmis, yra gana ryškaus

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

jie turės 9–10 tūrio proc. Vidutinės rūgšties, kuri sparčiai mažėja vynuogėms sunokus, nedaug aksominių taninų.

‘ M o n i k a ’ i r ‘J u o d u p ė ‘

KAIP GAMINTI

vynui, tai labai žema temperatūra. Todėl ir fermentacija

Dauguma ragautų vynų gaminti pridedant cukraus, ir akivaizdu, kad vieninteliam nešaptalizuotam Raimundo ir Luko Nagelių vynui „Roksala Monika 2019“ trūko svarumo. Su 10 tūrio proc. alkoholio struktūroje išryškėja taninai. Su 11–12 tūrio proc. alkoholio vynas tampa geriau subalansuotas. Vynuogės nėra taniniškos, tačiau ilgai maceruojant galima pagaminti taninišką vyną. Visgi Dainiaus Noreikos 24 dienas su žievelėmis praleidęs 2020 m. vynas jau buvo kiek per ryškių taninų. Po 13 vynų degustacijos galima daryti išvadą, kad optimalus maceracijos terminas – 10 dienų (Raimundas Valatka 2021, Dainius Noreika 2018). Trumpesnė nei savaitės maceracija nesuteikia pakankamai struktūros ir ilgaamžiškumo, vynas labiau primena rožinį. Tačiau yra vienas „bet“. Beveik visi vyndariai raudonąjį vyną fermentavo 20-ies laipsnių temperatūroje. Kaip raudonajam

užsitęsia, ir maceracija nevyksta taip, kaip vyktų raudonajam vynui įprastoje šiltesnėje 26–32 °C aplinkoje. Kita vertus, dar nedaugelis Lietuvoje naudoja reguliuojamos temperatūros fermentacijos talpas. Grįžtant prie rožinio vyno iš ‘Monikos’. Gal tai visai neblogas sprendimas? Juk kai kurios veislės geriau tinka rožiniam, nei raudonajam vynui gaminti. Šį kartą neturime pakankamai pavyzdžių pasidaryti išvadoms. Tačiau buvo akivaizdu, kad „Monika” puikiai atrodo, kol vynas jaunatviškas. Toks turi būti ir rožinis. Nepamirškime ir putojančio. Andriaus Diliauto vos du buteliai pagaminto Pet Nat ir Lietuviško vyno čempionate, ir mūsų degustacijoje padarė gerą įspūdį. Vynas greitai bręsta. Kiek ilgiau (nuo 2013 m.) išsilaikė tik saldi Raimundo Valatkos pagaminta versija. Maišant su kitomis veislėmis (Andriaus Diliauto vynai), 'Monika' tampa pagalbine veisle, nes jos savybės neatsilaiko prieš ryškesnius taninus ir gausesnę rūgštį.

l Arūnas Starkus, Dainius Noreika, Paulius Kovas, Karolina Buivydaitė, Domas Burnickis, Asta Trinkūnienė, Ramūnas Pilvelis, Andrius Diliautas VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

MISOS SALDUMAS, ALKOHOLIS

Andriaus Diliauto Juodupė (70 %), Hasanskij Sladkij (30 %) Pet Nat 2020, putojantis

Kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, bruknėmis, mielėmis, tabaku. Sausas, labai gaivus, lengvas. Eksperimentinė dviejų butelių partija.

18,5 °Brix skynimo metu, 20 °Brix po korekcijos. Alk. 11–11,5 tūrio proc.

Uždraustas sodas Monika (50 %), Juodupė (50 %) Rose 2020 (Uogos Iš A. Gailiūno užveisto vynuogyno)

Kvepia raudonomis uogomis, šiek tiek foxy, pieno natos, truputį lakiosios rūgšties. Aksominiai negausūs taninai. Karsteli. Sausokas.

13 °Brix skynimo metu, 19 – po šaptalizacijos. Alk. 12 tūrio proc.

Raimundo Valatkos Juodupė sausas 2021 (Sodinukai pirkti iš A. Gailiūno užveisto vynuogyno)

Ryškus raudonų uogų, ledinukų aromatas. Gaivus, vaisiškas ir koncentruotras.

Uždraustas sodas Monika (50 %) Juodupė (50 %) 2020, sausas raudonasis (Uogos iš A. Gailiūno užveisto vynuogyno)

SKYNIMO LAIKAS

MACERACIJA, BRANDINIMAS

ĮVERTINIMAS

Fermentacija vyko mėnesį 8–12 °C. Maceracija – 12 d.

2020-10-05

Laisvai tekančios sultys po paros maceracijos. 10 d. aktyvi fermentacija 13–15 °C.

18 °Brix skynimo metu, 21 – po korekcijos.

2021 m. rugsėjo pradžia.

45 d. fermentacija. 8 d. maceracija.

Vidutinio sodrumo violetinio rubino spalva. Kvepia mėlynėmis, avietėmis, muskusu, mėlynomis gėlėmis ir vos foxy. Labai gaivus, vidutinių jaunatviškų, sutraukiančių, karstelinčių taninų. Lengvas. Lietuviško balanso.

13 °Brix skynimo metu, 19 – po šaptalizacijos. Alk. 12 tūrio proc.

2020-10-05

8 d. fermentacija 18 °C. 5 d. maceracija su ¼ tirščių.

Andriaus Diliauto Juodupė (70 %), Hasanskij Sladkij (30 %) 2020, sausas raudonasis

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Braškių ir aviečių uogienė, jogurtas. Svarus ir gaivus (obuolinė rūgštis), vidutinių jaunatviškai sutraukiančių ir karstelinčių taninų. Karsteli. Vietinio vyno pojūtis.

18,5 °Brix skynimo metu, 20 °Brix po korekcijos. Alk. 11–11,5 tūrio proc.

Fermentacija vyko mėnesį 8–12 °C. Maceracija – 12 d.

Dainiaus Noreikos Monika 2020

Violetinė spalva. Daug taninų ir rūgšties. Aromate yra etilo acetato natų.

16 °Brix pradinis, 23 °Brix po korekcijos. 13,5% alk tūrio.

Dainiaus Noreikos Monika 2018

Blyški, ruduojanti rubino spalva. Vyšnių aromatas su riešutų, odos natomis ir žemuoges primenantis foxy. Taninai negausūs, nokūs, harmoningas balansas. Vynas nesausas.

18 °Brix pradinis, 22 °Brix po korekcijos. Alk. 13 tūrio proc.

2020-09-02

24 d. maceracija. Fermentacija 20 °C temperatūroje. 10 d. maceracija. Fermentacija 20 °C temperatūroje.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

‘ M o n i k a ’ i r ‘J u o d u p ė ‘

VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

MISOS SALDUMAS, ALKOHOLIS

SKYNIMO LAIKAS

MACERACIJA, BRANDINIMAS

ĮVERTINIMAS

Roksala Monika 2020 (Sodinukai iš A. Gailiūno vynuogyno)

Rubino spalva. Kvepia mėlynėmis, našlaitėmis, gervuogėmis, avietėmis. Foxy aromato labai mažai. Labai lengvas, subalansuotas, bet taninai jaučiami.

Alk. 10 tūrio proc.

Raimundo Valatkos Juodupė 2014, sausas

Blyški granato spalva. Sena vyšnių uogienė, yra acto natų. Taninai beveik nejuntami. Subrendęs.

Misa – 20 °Brix

4–6 dienos maceracija

Astisi Juodupė 2020, pusiau sausas

Rožinio atspalvio blyškiai avietinė spalva. Labai lengvas.

13,5 °Brix pradinės sultys. 11% alk tūrio.

Aktyvi fermentacija – 14 d., visa – mėnuo. 7 d. maceracija. Pagal „Medėjos“ receptą, skiedžiant sultis vandeniu.

Andriaus Diliauto Juodupė Rose 2020, pusiau saldus (30 % kitų vyninių veislių)

Blyškiai rožinė spalva. Beveik neutralus aromatas, primenantis agrastų vyną, su foxy natomis.

18 °Brix skynimo metu, 20 °Brix po korekcijos. Alk. 10,5 tūrio proc. 30 g cukraus.

Maceracija – 2 val. Fermentacija vyko mėnesį 12–14 °C temperatūroje.

Guodupės Monika pusiau saldus 2020

Blyškiai avietinė spalva. Kvepia aviečių uogiene. Pusiau sausas.

Alk. 10,5 tūrio proc.

Maceracija – 24 val. Aktyvi fermentacija – 14 dienų.

Raimundo Valatkos Juodupė saldus 2013

Vario spalva. Odos, džiovintų vaisių, džiovintų slyvų, riešutų, fermos aromatas. Saldus, maderizuotas, kompleksiškas, harmoningas, su juntamu alkoholiu. Jau ima leistis.

20 °Brix

Maceracija – 4–6 paros.

Uždraustas sodas Juodupė 2021

Sodriai purpurinė spalva. Juodų uogų uogienės, kramtomosios gumos aromatas. Sausas ir lengvas. Glotnios tekstūros. Obuolinės rūgšties.

15 °Brix pradinis, 18 °Brix po korekcijos. Alk. 11 tūrio proc.

2020-08-29

2021-09-12

8 d. maceracija. 10 d. fermentacija 18–20 °C.

Kalbant apie ‘Moniką’ ir ‘Juodupę”, puiki proga prisiminti Antaną Gailiūną (1918–2004) – talentingiausią ir produktyviausią Lietuvos selekcininką, mūsų aptariamų vynuogių kūrėją. Jis tebaigė Salų žemės ūkio mokyklą. Kelią į mokslus jam pastojo karas: sovietinė armija, frontas, kontūzija. Dirbo daržininku Juodupės vilnonių audinių fabriko šiltnamyje. Sodininkystė ir daržininkystė jį traukė nuo vaikystės ir tame šiltnamyje jis pradėjo eksperimentuoti. Remiantis Antano Ryliškio (1936–2014) prisiminimais, Antanas Gailiūnas susidomėjo vynmedžių selekcija 1964 m. sužinojęs apie latvio P. Sukatnieko darbus. Kaip motininį augalą, naudojo pastarojo išvestą ‘Dvietes Zila’. Apdulkinimui – ‘Cardinal’, ‘Vynuogynų karalienę’, ‘Rannij Magaračą’, ‘Kišmiš čiornyj’, ‘Kišmiš chišrau’, ‘Rizamat’, ‘Nagradą’, ‘Baltąją Šaslą’, ‘Sabo perlą’, ‘Malengro ankstyvąją’ ir kitas veisles. Antanas nedarė darbo užrašų, todėl jo išvestų veislių (taip pat ir ‘Monikos’, ‘Juodupės’) kilmė nėra tiksliai žinoma. 2010 m. lankantis Juodupės miestelyje teko sutikti abu Antano Gailiūno sūnus – Virginijų ir Juvencijų. Jie pasakojo, kad tėvas vyno negėrė, jie patys vyną darą maišydami vynuogių ir kitų uogų sultis. Juvencijus šiemet mirė, o Virginijus dabar prižiūri ir Ilzenbergo dvaro vynuogyną.

l Virginijus Gailiūnas su sūnumi Andriumi vynuogyne Juodupėje

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

‘ M o n i k a ’ i r ‘J u o d u p ė ‘

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

A r i zo n a i r Š i a u rė s K a ro l i n a , J AV

Vynuogės tarp kaktusų ir tabako plantacijose Arūnas Starkus JAV vyno keliai nebūtinai veda tiesiai į Napą Kalifornijoje ar Vilametės slėnį Oregone. Kiekvienoje JAV valstijoje daromas vynas, ir visur yra ką pažiūrėti. Tiesa, nesvarbių vyno valstijų vyndariai nė nebando stebinti Jameso Sucklingo ar „Wine Spectator“ balais. Neretai jų vyno didieji vyno ekspertai nė neragavę, o jei ir paragavo – girtis nėra kuo. Todėl nusprendę paįvairinti kasdienybę Virdžinijoje, Arizonoje, Šiaurės Karolinoje ar bet kur kitur, nusimeskite konservatyvumo ir snobizmo pančius ir leiskitės į vietinių patirčių kelionę.

Su taure išsidrėbti krėsle su vaizdu į tolumoje stūksančius kalnus, plaukiančius sunkvežimius ir banguojančias pievas. Koks vyno skonis – nebesvarbu. Svarbiau, kad vėjas nenuneštų plastikinių puodelių. Nes taures reikia turėti savo. („Arizona Hops and Wines“, Sonoita)

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

A r i zo n a i r Š i a u rė s K a ro l i n a , J AV

ARIZONA Arizonoje – Didžiojo kanjono ir Saguaro kaktusų valstijoje, besiribojančioje su Meksika, taigi su sausu, karštu klimatu ir begalinėmis pusdykumėmis, tinkančiomis nebent saulės baterijų parkams statyti, – yra 110 vyninių. Dalis – valstijos šiaurėje nuo Finikso kylant link Sedonos, kitos – pietrytinėje dalyje, piečiau Tuksono. Sąlygos vynuogėms augti atsiranda kylant virš jūros lygio, taigi krentant vidutinei metinei temperatūrai. Čia auginamos įvairių regionų prancūziškos vynuogės – nuo ‘Cabernet Sauvignon’ iki ‘Grenache’, nuo ‘Chardonnay’ iki ‘Viognier’ ir, aišku, Amerikos princesė ‘Zinfandel’. Vyno kokybė svyruoja kaip visur – nuo vidutinės iki geros. Vienas kitas vynas nustebina savo kokybe. Tačiau po kelionės prisimeni ne tai.

Arizonos vyno etiketės – atskira tema. Temos varijuoja nuo kosminių laivų, kino filmų siužetų iki tobulos degustacijos pabaigos interpretacijų. („Rune“, „Arizona Hops and Vines“, „Deep Sky“)

„Arizona Hops and Vines“ vyninė nedaro alaus, bet užkandžių deriniai su vynu, kuriuos siūlo savo degustaciniame meniu, greičiausiai atsirado, smogia vyno skoniui iš peties: rožinis iš „Grenache“ su barbekiu dūmo skonio traškučiais, svogūnų skonio bulvių traškučiai su trijų raudonųjų vynuogių veislių (‘Graciano’, ‘Cabernet Franc’, ‘Petit Verdot’) mišiniu, „Cabernet Sauvignon“ su aštriomis sūrio „kirmėlaitėmis“, „Hello Wine“ su aštriais buritais ir pan.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

A r i zo n a i r Š i a u rė s K a ro l i n a , J AV

Pekaris, arba chavelina (Javelina), vietinių kažkodėl vadinamas stambiausiu graužiku pasaulyje, tačiau tai visaėdė kiaulaitė, primenanti nedidelį šerną. Paplitęs visoje Arizonoje. („Javelina Leap Vineyard“, Sedonos apylinkės)

Rankų darbo meno vyninėse daug. Be pretenzijų. Nuoširdžiai. („Arizona Hops and Wines“, Sonoita)

Tinklai apsaugo ne tik nuo paukščių, bet ir nuo krušos: šiltėjančiame klimate šis reiškinys yra dažnas. Jo pasekmės vynmedžiams ir uogoms – tragiškos. („Dancing Apache Lodge“, Sedonos apylinkės)

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

A r i zo n a i r Š i a u rė s K a ro l i n a , J AV

ŠIAURĖS KAROLINA WOOD MILL Šiaurės Karolina – tradicinė pietinė JAV valstija su gražia tabako auginimo istorija ir net vietinėmis vynuogių rūšimis (vitis rotundifolia). Todėl savaime suprantama, kad čia yra beveik 90 vyninių. Šelbio miestelyje Šiaurės Karolinoje pusryčiauju su kariškių pora, kuri ruošiasi savaitgalį tuoktis vyninėje. „Dėkoju už Jūsų tarnybą“ – toks pasisveikinimas JAV įprastas, kai žmogus prisipažįsta tarnaująs armijoje. Bet jaunoji karė nelaiminga purto galvą: „Bijau širšių, o jų vyninėje begalė.“ Širšės ten, kur cukrus, – važiuoju į „Wood Mill“ vyninę pažiūrėti. „Bet visas mūsų vynas saldus arba pusiau saldus“, – pasitinka mane mergina už prekystalio degustacinėje salėje, kurioje telpa daugiau nei 100 dalyvių. Beveik kaip Lietuvoje, todėl užsisakau šešių pusiau sausų vynų seriją: vietinių obuolių, braškių ir amerikietiškų vynuogių, kurių atskoniai jaučiami ir lietuviškose Antano Gailiūno išvestose veislėse, ir ‘Ivanausko rastinukių’, apraizgiusių sodo ir sodybų namelius, sultyse. - ‘Golden Scuppernong’ (aukso spalvos) ir ‘Red Muscadine’ (raudonos spalvos) yra dvi tos pačios JAV pietryčių vynuogių rūšies vitis rotundifolia veislės, kurių uogos primena tobulos formos rutuliukus. Pirmosios pavadinimas kilęs nuo Scupper-

paaiškinama, kad „pusiau saldus“ padaromas pridedant puodelį

nongo upės, prie kurios iki XVII a. vynuogės augo kaip laukinės,

cukraus į galoną (3,78 l) vyno, o tai atitinka apie 60 gr/l koncen-

pavadinimo. Iš uogų ne tik daromas vynas, bet ir verdami

traciją. „Saldžiajam“ dedami du puodeliai į galoną (apie 120 gr/l).

kompotai, uogienės.

Kaipgi nesulauksi širšių draugijos?! 12 $ už butelį.

- „Golden Scupperdong“ vynas kvepia razinomis, obuoliais, geltonomis gėlėmis su ryškia foxy (laukinio gyvūno kvapo) nata. Gaivus ir pusiau saldus. 86 balai. 12 $ už butelį. - Raudonasis „Dixie Red“ padarytas iš ‘Red Muscadine’, todėl vėl su foxy natomis ir klampus, aliejingas nuo saldumo. Man

- Obuolių ir braškių vynas neverti gilios analizės: kiek aitroki, karsteli, su ryškiu žaliavos kvapu. 13$-14$ butelis. - „American Jubilee” yra „Golden Scuppernong”, „Red Muscadine” ir mėlynių vyno mišinys. Todėl mažiau gyvuliškas, kvepia raudonomis uogomis, persikais. 85 balai. 12 $ už butelį.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

A r i zo n a i r Š i a u rė s K a ro l i n a , J AV

JONES VON DREHLE Nuo lygumų vyninės „Woodmill“ iki Apalačų priekalnėse esančios Yadkin Valley AVA, kur įsikūrusi vyninė „Jones Von Drehle“, – pusantros valandos kelio automobiliu. Apie Arizonos kaktusus čia neverta ir svajoti. Šiaurės Karolinos pušynai davė vardą ir „Pinehurst“ –didžiausiam JAV golfo centrui su devyniais aukščiausios klasės golfo laukais vienoje vietoje. Todėl vaizdai pro langą primena Europą. Ir Yadkin Valley žmonės augina europinius, o ne amerikietiškius vynmedžius: ‘Viognier’, ‘Chardonnay’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Petit Verdot’, ‘Petit Manseng’, ‘Malbec’, ‘Cabernet Sauvignon’. Chuckas ir Diana Jonesai bei Ronnie ir Raymondas von Drehlės nusipirko sklypą vyninei tik 2007-aisiais. Nemanau, kad verta aprašyti degustuotus vynus – vyno net ir pačioje Šiaurės Karolinoje sunku aptikti. Tačiau degustuojant kokybe pribloškė ir labai gerai buvo įvertinti vynai, kuriuos vyndariai ąžuolo statinėse išlaikė labai ilgai. Gerokai ilgiau, nei mums įprasta: - „Merlot 2015“ (13,2 tūrio proc.) – 42 mėn. ąžuolo statinėse, todėl vyne greta slyvų ir vyšnių juntama oda, saldūs prieskoniai, kedras. 92 balai; - „Merlot Reserve 2014“ (13,4 tūrio proc.) – 60 mėn. ąžuolo statinėse, todėl oda, šokoladas, graikiniai riešutai ir sena aviečių uogienė. 95 balai; - „Cabernet Sauvignon 2014“ (13,1 tūrio proc.) – 48 mėn. ąžuolo statinėse: grybai, oda, bruknės. 94 balai.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

l Diana Jones

Rioja

1935, 1955, 1970 S

eno ispaniško vyno rinkoje galima nesunkiai aptikti. Todėl visada įdomu paragauti ir patikrinti, kaip jis bręsta, ar ne-

nusipirksime acto butelyje. Paulius Kovas iš Tenerifės atgabeno gerai išlaikytos riochos trijulę, ir su Lietuvos someljė mokyklos trečio semestro studentais jos paragavome. Reikia pasakyti, kad vynus aprašyti nėra paprasta – kas minutę jie keičiasi. Per tris valandas nuo atkimšimo iki paskutinio gurkšnio jie evoliucionavo ir nė nemanė pasiduoti. Visų pirma išnyko fermos aromatai, būdingi pirmajam ir antrajam vynams. Maderizacijos kvapas, ryškus 1955 m. vyne, švelnėjo, ir rūgštis, pradžioje atrodžiusi gana aštri, su acto natelėmis, tapo gana vaisiška. 1970 m. vynas keitėsi bene labiausiai: jo karamelinis saldumas po truputį sudėtingėjo, pildėsi įdomiais aromatais. Įdomu, kad nė ant vieno vyno nenurodytas alkoholio tūris. 1935 BODEGAS PALACIO RESERVA ESPECIAL RIOJA Labai blyški rusva spalva. Vidutinio intensyvumo labai brandaus vyno kvapas: po truputį nykstanti ferma, žemiškumas, tabakas ir braškių uogienės likučiai su vis pasirodančia juoda duona ir džiovintais obuoliais. Švelnus, negausių šilkinių taninų, vidutinės rūgšties, nelabai tvarus, tačiau sudėtingas, vibruojantis lengvai pažeidžiamos gyvybės likučiais. Efemeriškas, istorinis. Puikus. 1955 BODEGAS PALACIO GLORIOSO RESERVA ESPECIAL RIOJA Labai blyški granato spalva. Pradžioje itin žemiškas su saldymedžiu, duona, sena raudonų uogų uogiene. Gaivus ir platus. Būta įspūdingo vyno, kuris laikui bėgant prarado vaisiškumo, alkoholio „raumenis“. Tačiau rūgšties ir labai švelnių taninų, apimties pojūtis, ilga trukmė išliko. Dekanteryje ir po to taurėje nepaliaujamai gerėjo. Atsikūrė balansas, rūgštis – nebe tokia ryški, daugiau vaisiškumo (raudonos uogos), tačiau greta vibruoja grikių medus, tabakas, džiovintos figos, saldymedis. 90 % ‘Tempranillo’, 10 % ‘Garnacha’. 1970 ROYAL RESERVA RIOJA Blyški granato spalva ir itin saldus aromatas, primenantis džiovintas, rūkytas slyvas, kalėdinį pyragą su cinamonu ir gvazdikėliais, figų džemą, medų. Saldi pirmoji ataka, saldus skonis tęsiasi, evoliucionuoja į karamelės natas, džiovintą juodą duoną. Vynas atrodo labai prinokusių uogų, vis dar vaisiškas, tačiau saldumas kartu ir labiau pažeidžiamas, nes veda link greitesnės brandos. Trūksta 1935-ųjų aristokratiškumo, natūralumo. Modernesnis. 100 % ‘Tempranillo‘, 12,5 tūrio proc. alkoholio. Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Lietuva 2021

2021-ieji

Lietuvos vynuogių augintojams Arūnas Starkus Orai 2021-aisiais šalies vynuogininkų nelepino. Tačiau tol, kol vyno Lietuvoje darome nedaug, sudėtingos sąlygos yra gera proga išmokti kovų su negandomis priemonių ir patikrinti vynuogių veislių tinkamumą mūsų klimatui.

l Dainius Noreika, Ernestas Aušvicas VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

l Raimundas Nagelė

Lietuva 2021

not Raimundo ir Luko Nagelių, šiemet viskas stabdė jų Rokiškio rajone, Latvijos pasienyje, augančių vynuogių

Kuo didesnis vynuogynas, tuo sunkiau apeiti kiekvieną vynmedį, todėl didžiausio Lietuvoje Ilzenbergo dvaro vynuo-

nokimą: vėlyvas pavasaris, karščio banga vasaros viduryje, vėsus

gyno vyndarys Andrius Diliautas sako, kad dvaras vyno nedarys

rugpjūtis. Kai kurias veisles užpuolė miltligė. Tačiau šiemet

– vynuoges pardavė (vyno paragauti visgi bus įmanoma!). Tačiau

„Roksalos“ vynuogynuose nuspręsta nuo ligų nepurkšti. Todėl

nedideliame eksperimentiniame jo paties vynuogyne, esančia-

rugsėjį kai kurių veislių vynmedžiai

me prie namų Vilniaus apylinkėse,

jau buvo be lapų, net ir gana

vaizdas idiliškas. Andrius Diliautas,

atspari ‘Monika’ rugpjūtį neatlaikė

kaip Riešėje gyvenantis Dainius

šios grybelinės ligos spaudimo.

Matulevičius, skabė lapus, mažino

Juodose ‘Regent’ uogose cukraus

kekių kiekį – stengėsi vynmedžiams

koncentracija pasiekė 16–18 °Brix

padėti prinokinti uogas. Dainiaus

(12 tūrio proc. alkoholio gaunama

Matulevičiaus raudonosios:

iš 22–23 °Brix misos). Jam antrina

‘Regent’ – 22 °Brix. ‘Rondo’ – 21

Alius Ulevičius, kurio Lietuvos

°Brix, ‘Cabernet cantor’ – 20 °Brix.

masteliais didelis vynuogynas

Vos vieną kartą vynuoges purškė,

(augina ‘Solaris‘ ir ‘Regent‘) prie

bet daug genėjo ir Paulius Kovas. Jo

Aukštadvario: „Derlius didelis,

‘Solaris’ – 23 °Brix. Apibendrinant galima sakyti,

uogos išbrinkusios nuo lietaus“, todėl ir cukraus koncentracija

kad 2021 metais gero vyno bus,

15–16 °Brix – gerokai mažesnė

tačiau kad jo pagamintų, vyndariai

už pageidaujamą. Didesnes nei

turėjo įdėti neadekvačiai daug

įprastai ‘Monikos’ uogas vynuogyne

pastangų. Nedarant ypatingų

stebėjo ir Raimundas Nagelė,

intervencijų vynuogių nokumas sie-

tačiau ši veislė noksta anksčiau už

kia apie 70–80 proc. pageidaujamo.

kitas, taigi jos derliumi vyndarys

Todėl gali būti, kad vietoj raudonojo

patenkintas.

vyno gersime lengvą ir gaivų rožinį ir lauksime tobulesnių orų.

Prie Kėdainių įsikūręs Ernestas Aušvicas nuo miltligės vynuogyną apsaugoti sugebėjo, tačiau dėl lietaus kai kurios uogos trūkinėjo, įsimetė puvinys, derliaus kokybę teko gelbėti rūšiuojant – po vieną pašalinti sugedusias uogas. Vyndarys dėl nedidelio

LIETUVOS VYNUOGYNŲ ŽEMĖLAPIS Vyndarių forume, rudenį vykusiame Kauno kolegijoje,

cukraus kiekio baltosiose uogose nesijaudina, nes jam patinka

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis

gaminti lengvesnio, gaivesnio stiliaus baltąjį vyną. O raudoną-

pristatė asociacijos narių vynuogėmis užsodintų plotų žemėlapį.

sias skynė gerokai vėliau, todėl uogos dar spėjo prisigaudyti

Jame jau ima matytis būsimų Lietuvos vyno regionų kontūrai.

bobų vasaros šilumos antroje rugsėjo pusėje. Ne tik šiluma,

Panašu, kad iki šiol juos formavo ne su klimatu, o vynuogių

bet ir vėjas uogas šiek tiek pavytino, sumažino vandens kiekį,

entuziastų gyvenimu susiję bei istoriniai veiksniai. Daugiausia

pasakoja Sergejus Ignatjevas, kuris ‘Regent‘, sukaupusias 19 °Brix

vynuogių augintojų aplink didžiuosius miestus ir šiaurrytinėje

cukraus, skynė spalio 8-ąją. Maždaug tuo metu užklupo ir pir-

šalies dalyje. O štai palankaus klimato Vidurio Lietuvos lyguma

mosios šalnos, po kurių laikyti vynuoges neskintas nelieka jokios

apsodinta palyginti retai. Bendras asociacijos narių vynuogynų

prasmės. Spalio pradžią Lietuvoje turėtume laikyti vynuogių

plotas vos viršija 20 ha, taigi vyrauja nedideli augintojai, kaip ir

sezono pabaiga, nes šalnos tuo metu dažnos.

kaimyninėje Lenkijoje, kur vidutinis vynuogyno plotas 1,2 ha. Iš viso šalyje vynuogėmis užsodinta apie 40 ha.

2Kam

Lietuvos vynuogininkų asociacija

Klimatas Lietuvoje šiltėja

3Kiek

Lietuvos vynuogininkų asociacija

Kiek vynuogių augintojų Lietuvoje Žinomi: 55 vynuogininkai Bendras plotas 20 ha Vidurkis 0.36 ha Spėjame, iš viso yra 40 ha

Šaltinis: http://www.meteo.lt/lt/oro-temperatura

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

Libanas,

ašara Bakcho aky... Turbūt eiliniam piliečiui pirmosios asociacijos, išgirdus žodį „Libanas“, bus ne itin pozityvios: pilietinis karas, teroristai, Hezbollah, pabėgėliai... Na, geriausiu atveju pagalvosime apie aviuką ant iešmo, kebabinę, o kokia penkiasdešimtmetė, nepriklausomybės aušroje studentavusi Saulėtekyje, gal ir dabar prisimena nartų džigitą iš užsieniečių bendrabučio, kuris išvyko, bet žadėjo sugrįžti... O tai, kad Libanas yra unikali vyno šalis ir dar netgi vienas iš pirmųjų kraštų, kuriame žmonės pradėjo spausti stebuklingas sultis, – tokia mintis turbūt ateina paskutinė. Netgi ir šiaip prakutę vyno mėgėjai iš aukšto žiūri į Libaną, ir daliai jų atrodo, kad Libane turėtų būti gaminamas uogieniškas vynas. Tačiau aklose degustacijoje gavę taurę seno „Château Musar“ tokie mėgėjai neretai pradeda klaidžioti po visus klasikinius regionus, pradedant Bordo, baigiant Riocha. Ir tai visai nekeista, nes Libano terroir ypatingas, vynai reikalauja ilgo brandinimo, o vyno istorija siekia kelis tūkstančius metų.

Vaidotas Puklevičius

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

ji turėjo taikstytis su Vakarų spaudimu suteikti daugiau teisių

Visos tautos ir tautelės, gyvenusios Levante, augino vynuoges, spaudė sultis ir iš jų gamino vyną. Finikiečiai, unikali prekeivių ir jūreivių tauta, Levanto, taigi ir Libano, pakrantėje pasirodė maždaug 3000 m. pr. Kr. ir būtent jie vyno auginimą padarė verslu, netgi savotiška kultūrine eksporto preke. Vynas kartu su tyro purpuro dažais buvo vienas iš tų labiausiai pageidaujamų produktų, kuriuos finikiečiai platindavo Egipto, Graikijos, Pietų Italijos uostuose. Be to, maldamiesi po visą Viduržemio jūrą, jie steigė savo kolonijas ir kartu su savimi veždamiesi Levanto vitis vinifera sodinukus, išplėtė vynuogių auginimo arealą po visą Viduržemio jūros pakrantę. Niekas nesikeitė ir Romos laikais – Levanto pakrantė, o kartu ir Libanas, ir toliau buvo viena iš tų

krikščionių bendruomenėms ir misionieriams. Tai padėjo ir vyndarystei. 1857 m. jėzuitų misionieriai iš Prancūzijos valdomo Alžyro atvežė ne tik naujai spausdintus katekizmus, bet ir naujus prancūziškų veislių vynmedžius bei juos susodino – taip prasidėjo ne tik vienos iš žinomiausių vyninių „Château Ksara“ istorija, bet ir apskritai buvo padėti šiuolaikinės Libano vyndarystės pamatai. Na, o po 1920 m. Sevro taikos pasirašymo, kai Antantės sąjungininkai pasidalino Osmanų imperijos neturkiškų teritorijų valdymą, Libanas kartu su Sirija ir Palestina perėjo prancūzams. Drauge buvo pakeistos ir administracinės Libano ribos: siena buvo paslinkta į rytus, o Libanui buvo priskirtas vyndarystės perlas – Bekaa slėnis.

vietų, kur buvo gaminamas vynas ir eksportuojamas po visą Ro-

20 a. pradžios Libano istoriją

mos imperiją. Būtent romėnai Bekaa slėnyje, kuris iki šių dienų

autorius plačiau aprašo

yra Libano vyno klondaikas, šalia Baalbeko miesto, pastatė pačią

www.vynozurnalas.lt

didžiausią antikos laikų šventyklą, skirtą vyno dievui Bakchui (kiti sako, kad apskritai tokia buvusi vienintelė, nors žinant, kokią vietą užėmė vynas, sunku būtų tuo patikėti). Netrukus antikos dievai užleido savo vietą, bet krikščionybės era nesustabdė vyno gamybos. Vynuogių auginimo mastai dabartinėje Libano teritorijoje netgi dar padidėjo, nes, be poreikio naudoti vyną „rekreaciniais“ tikslais, kasdieniame gyvenime, atsirado dar liturginio vyno poreikis. Be to, Vakarų Romos imperija su Italijos, Ispanijos, Pietų Prancūzijos vynuogynais buvo gerokai labiau krečiama įvairių negandų nei Bizantija. O tai gamintojams ir pirkliams iš Rytų tik suteikė dar daugiau galimybių įkišti būtent savo prekes. Tačiau viskas pasisuko tam tikra nepalankia kryptimi, kai visas Levantas perėjo musulmonams. Kadangi vynas arabų kultūroje nėra šios dienos straipsnio tema, nesigilinsime, dėl kurios suros buvo įvesta prohibicija nuo Irano iki Gibraltaro. Faktas, kad beveik tūkstantį metų vyno auginimo ir gamybos kultūros pulsą Libane (kaip ir daugelyje kitų musulmonų kontroliuojamų vietų) palaikė tik krikščionių bendruomenės, jeigu jų būdavo. Libane istoriškai jų buvo visai nemenkai, bet visgi musulmonų eros laikais vyndarystė tikrai neklestėjo. Tačiau jau XIX a. viduryje, kai Libaną valdžiusi Osmanų imperijos valdžia pradėjo braškėti,

XX a. pradžioje į vyno sceną įžengė vienas iš svarbiausių personažų Libano vyno istorijoje – Gastonas Hocharas. Jis buvo giminės, siekiančios kryžiaus karus, palikuonis, kurio iki tol buvusi turtinga šeima, žlugus Osmanų imperijai, o kartu ir nuvertėjus turkiškai lirai, pasijuto kaip pensininkai po „Sekundės“ banko bankroto. Visgi šeima kojinėse turėjo kažkokių santaupų ir sugebėjo išsiųsti Gastoną į Prancūziją mokytis medicinos. Tačiau būsimasis medikas, pakliuvęs į Paryžių, labiau domėjosi, ne kaip teisingai operuoti apendicitą, bet kuo skiriasi dešiniojo Bordo kranto vynas nuo kairiojo. Hocharas tiek susižavėjo vyno pasauliu, kad 1930-aisiais, grįžęs į Beirutą, per šeimos vakarienę grauždamas falafelius, tarė: „Papa, nebus iš manęs daktaro, geriau darysiu vyną!“ Taip Hocharas, nepaisydamas šeimos protestų (nes vyndarystė tuo metu skambėjo panašiai kaip viešnamio laikymas), pasuko slidžiu vyndario keliu. Už centus prisipirkęs žemės Bekaa slėnyje, užsodinęs ją vynmedžiais ir savo vyninę pavadinęs pagal prancūzišką tradiciją château, pridėjo dar patrauklų vardą Musar, kuris, pagal Senąjį Testamentą, reiškia

l Gaston Hochar, Mark Hochar (Château Musar) VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

Massaya vynuogynai

tinkamą, moralų, drausmingą elgesį (beje, XIX a. Lietuvoje tokiu

nuoges reikėjo aplinkkeliais, į vyninę jos buvo pristatytos praėjus

pat pavadinimu veikė Musar žydų ortodoksų judėjimas). Nauja

7 dienoms po nuskynimo, o tai reiškė, jog fermentacija jau buvo

vyninė jau 1933-aisiais padarė pirmąjį vyną, kurį pristatė rinkai,

prasidėjusi priekabose. Atrodė, kad neliko nieko kito, tik išpilti visą

o vieną butelį Hocharas davė paragauti savo draugui, okupaci-

masę arba padaryti spiritą, bet Hocharas netgi iš tokių vynuogių

nės prancūzų armijos majorui Ronald’ui Bartonui (iš tos pačios

sugebėjo išspausti tikrą karo vyną, kuris po kiek laiko atrodė

Bartonų giminės, kuri Sent Žiuljene valdo nemenką ūkį „Château

panašesnis į fortifikuotą sausą „Banyuls“ nei į tradicinį „Musar“. Tais

Leville Barton“). Majorui vynas labai patiko, jis kartojo charmant

pačiais 1984 m. už visas pastangas Serge‘ui Hocharui „Decanter“

charmant, ir turbūt visiškas atsitiktinumas, kad prancūzų armijos

suteikė Metų žmogaus titulą.

viešųjų pirkimų skyrius savo reikmėms pradėjo supirkinėti

1990 m. pasibaigus pilietiniam karui, visi tikėjosi, kad

beveik visą „Musar“ produkciją, o tai įsuko Hocharo verslą. (Tada,

prasidės naujas Libano klestėjimo etapas. Bet, deja, šalis

matyt, ir Gastono tėvai susimąstė, kad gal geriau ne su skalpeliu

išgyvena vieną krizę po kitos. Besikeičiančios vyriausybės

knebinėtis po pilvą, bet džiaugtis gaiviu oru vynuogyne).

normaliai nefunkcionuoja, verslus ėda korupcija, žmonės gyvena nuolatinėje terorizmo, karo grėsmės baimėje, o dar pabėgėliai,

Apie Libano ir „Musar“ istoriją

Hezbollah... žodžiu, visas kokteilis, kuris turėtų atgrasyti norma-

XX a. antroje pusėje autorius

lius žmones nuo verslo kūrimo. Tačiau per tą laiką entuziastai

plačiau rašo

kuria naujas vynines: „Massaya“, „Château St. Thomas“, „Château

www.vynozurnalas.lt.

Belle-Vue“, „Château Ka“, „Château Khoury“, „Chateay Marsyas“, „Clos de Cana“, „Domaine de Baal“, „Karam Winery“... Vis dėlto,

Tam tikra prasme karas padėjo vynui. Nes, iš vienos pusės,

nepaisant atsirandančių entuziastų, Libano vyno gamyba yra

sąlygos vyndarystei Libane buvo neįtikėtinai sunkios: visa šalis,

labai maža – 10 mln. butelių per metus ir maždaug 50 rimtesnių

įskaitant ir beveik visus vynuogynus, buvo ištisa nuolatinio

vyninių. Net Turkija ir Kipras šalia Libano atrodo kaip vyno milži-

karo zona. Vienas teritorijas kontroliavo Palestinos išsivadavimo

nai. Tačiau net ir be karo prieskonio Libano vynas yra ypatingas.

frontas, kitas – druzai, trečias – Libano armija, ketvirtas – Sirija, o penktas – Hezbollah. Kontroliuojamos teritorijos keitėsi, o tokie

TERROIR

pasikeitimai, aišku, buvo palydimi haubicų sprogimų. Tačiau, rin-

Visa vynuogininkystė Libane yra sutelkta Bekaa slėnyje,

kodaros požiūriu, karas vynui suteikė tam tikrų spalvų. „Château

Batruno regione ir šiek tiek Kalnų Libane. Visi regionai pasižymi

Musar“ gaminamas vynas tapo tarsi kančios ir žmogaus pastangų

viena savybe – tai yra aukštikalnės, ypač Bekaa ir Batrunas. Ir

išgyventi ir kurti bet kokiomis sąlygomis simboliu. „Musar“ vyninę

nors visi regionai yra visai šalia Viduržemio jūros, klimatas yra

nuo vynuogynų skyrė beveik 30 kilometrų, bet karo metu, kai

ne jūrinis, bet žemyninis su karštomis, sausomis vasaromis ir

reikia laviruoti, šitas 30 km pailgėja beveik 10 kartų. 1984 m.,

šaltomis, snieguotomis žiemomis.

kai buvo pats pilietinio karo „smagumas“, „Château Musar“ vyno rinkėjų komanda sugebėjo vynuoges nuskinti beveik būdami

Apie Libano regionus, terroir

fronto linijoje. Kadangi rinko vynuoges jau visai persirpusias

ir vynuogių veisles plačiau

(derliaus nuėmimas vėlavo 40 dienų), o dar ir kulkos švilpė, tai iš

rašome www.vynozurnalas.lt.

viso derliaus priskynė dvi geras sunkvežimių priekabas. Vežti vy-

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

Degustacija

Idėja padaryti horizontaliąją Libano vyno degustaciją kilo

negandas susėdome „Gaspars“ restorane, kur šefas mums prie

per karantiną, kai vienoje vokiškoje internetinėje parduotuvėje

libanietiško vyno pažadėjo padaryti vakarienę su oriental twist.

radome keletą Libano vynų, o musaro ir taip rūsyje netrūksta.

Degustacijai buvo išrikiuota tokia libanietiško vyno baterija.

Taip surinkę visai įdomią kolekciją ir įveikę visas karantino

BALTIEJI VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

BALAI

IXSIR, Gran Reserve blanc 2019

Spalva šviesi, šiek tiek citrusų, šiek tiek persikų, bet labiausiai juntamos kriaušinės bombonkės. Skonis gana „siauras“, apima keistas jausmas: atrodo, kad daug alkoholio, nors jo tėra tik 13,5 tūrio proc. 60 % ‘Viognier’, 25 % ‘Sauvignon’ ir 15 % ‘Chardonnay’.

Château Bargylus Gran vin Blanc 2017 Sirija

iš Sirijos, priimtas „svečio teisėmis“. Vyninės savininkai pabėgo per Sirijos pilietinį karą į Libaną ir vyną gamina beveik online… Vyninė šalia Libano sienos. Spalva šiek tiek tamsesnė, be persikų, išlindo melionų, lengvas medaus kvapas. Skonis lengvai aliejiškas, maloniai nubėga, bet poskonis nebuvo labai tvarus. ‘Chardonnay‘, ‘Sauvignon Blanc‘.

Château Musar (Bekaa) 2003

Negaliu būti objektyvus, nes man baltieji „Musar“ žiauriai patinka (patinka ir raudonieji...). Spalva jau auksinė, iš pažiūros vynas atrodo kaip jau šiek tiek pagyvenęs soternas. Užuodžiami džiovinti vaisiai, medus, citrina, keptas obuolys. Skonis aliejiškas, bet ne per sunkus, kaip dažnai būna su aliejiškais Ronos vynais, rūgšties nėra daug, bet jos užtenka, plekšint liežuviu jaučiamas obuolių pyrago, riešutų, medaus korio poskonis – nuostabiai ilgai išliekantis. 60 % ‘Obaideh’, 40 % ‘Merwah’.

Ką valgėme? Rizotą su šafranu, virtą omarų sultinyje su saldžioje sojoje ir prieskoniuose glazūruota lėtai kepta juodąja menke. Nerealiai gerai „susigrojo“ su musaru.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

RAUDONIEJI Pirmąjį pasirodymą turėjo pradėti sunkiasvoriai seneliai:

Serge‘as Hocharas apie visus savo vynus yra sakęs, kad

3 skirtingi raudonojo „Château Musar“ (Bekaa) derliai: 1981-ųjų,

jiems reikia laiko ir kantrybės, jie yra labai ilgaamžiai, ne veltui

1991-ųjų, 2001-ųjų (visų sudėtis apytiksliai vienoda: ‘Cabernet

„Château Musar“ savo vynus išleidžia į rinką tik po 7 metų

Sauvignon’, ‘Cinsault’, ‘Carignan’ dalys).

brandinimo rūsyje. Gal mes paprasčiausiai paskubėjome? Ka valgėme? Čapatį su stumbro mini „kebabu“, pagardintas obuolių čatniu, žolelėmis, žagreniais ir tamarindų padažu. Poezija lėkštėje.

VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

Château Musar 1981

Spalva jau, aišku, buvo plytinė, bet tokio amžiaus vynui ir dar išgyvenusiam pilietinį karą tai visiškai atleistina. Bet, kaip dažnai nutinka ragaujant musarą, taurėje buvo juntamas lakiosios rūgšties aromatas, kuris šį kartą atrodė per stiprus. Jis nebuvo toks, kad negalėtum gerti, bet visgi, geriant 1981-ųjų vyną, tikiesi daugiau, o čia užuodi lyg nagų laką, lyg skiediklį ir šiek tiek džiovintų vaisių, odos... Skonis visai geras, puikus rūgšties ir saldumo balansas, gana ilgai išliekantis poskonis, bet laiškų mamai rašyti dar nesinori... Kol kas be balų.

Château Musar 1991

Elgėsi dar keisčiau. Visų pirma, vynas iš pažiūros atrodė šiek tiek senesnis negu jo vyresnis brolis, tačiau aromatas buvo akivaizdžiai geresnis nei 1981-ųjų, lakioji rūgštis buvo jaučiama labai neryškiai, neįkyriai, o iš taurės skleidėsi puikūs vyšnių, 5 spice, tabako aromatai. Bet va, būtent burnoje išryškėjo ta nelemta lakioji rūgštis. Susinervinom. Dedam į šoną.

Château Musar 2001

Turėjo silpną, bet visgi nemalonią kamščio ydą. Todėl jam buvo parodyta raudona kortelė ir, nepaisant visų protestų ir pažadų pasitaisyti, vynas buvo išsiųstas į kibirėlį.

BALAI

l Vaidotas Puklevičius ir Gasparas Fernandesas VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

BALAI

Kefraya Comte M 2010 (Bekaa)

Spalva tamsi, jokių amžiaus ženklų. Kvepia juodaisiais serbentais, šiek tiek lengvu dūmu, kava, juntamas malonus vaisiškumas, šiek tiek taninų, ilgai išliekantis poskonis. Akivaizdžiai gali pagerėti dar pabrendęs butelyje. 5 % ‘Cabernet Sauvignon’, 25 % ‘Syrah’.

Château Ksara 3milllenares 2013 (Bekaa)

(‘Petit Verdot’, ‘Tamsus kaip ir kiti. Uodžiant šiek tiek minerališkas, vyšniškas, tačiau su rūgštoka nata, ne lakiosios rūgšties, kaip musaro atveju, bet tokia „kečupinė“, tai šiek tiek gadino aromatą. Skonis maloniai rūgštus, taninai jau minkšti, poskonis vidutiniškai tvarus. Prie patiekalo (žr. žemiau) tiko puikiai. ‘Cabernet Franc’, ‘Syrah’

Château Belle Vue 2006 (Mount Lebanon)

Hedonistinis vynas, gal ir nėra labai subtilus, bet žiauriai sexy. Spalva dar be jokių amžiaus žymių, kvepia juodais vaisiais, šiek tiek cinamonu, prieskoniais. Burnoje labai aksomiškas, gero rūgšties ir saldumo balanso, taninai jau visai sušvelnėję. Ir tvirtas, ir drauge švelnus. 40 % ‘Cabernet Franc’, 40 % ‘Syrah’, 10 % ‘Merlot’, 10 % ‘Cabernet Sauvignon’.

Gasparas patiekė amerikietiškos jautienos nugarinės kepsniuką su baravykučių kremu, šiek tiek trumų, austrių, grybų ir raudonojo vyno padažu.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Libano vynas ir vakarienė

VYNAS

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

BALAI

Château Aurora 2016 (Batroun)

Spalva tamsi, net į violetinę. Kvepia iš pradžių kaip sportininkas, nepasiruošęs startui, bet jo neskubinom, todėl pamažu pamažu aromatas pradėjo skleistis. Šiek tiek paprikų, kaip ir dera CF, šiek tiek graikiškų riešutų aromato, karamelių, pipirmėčių. Burnoje – maloni, intensyvi ataka, svarus, ilgai išliekančio poskonio. Vynas tikrai dar turi potencialo. 100 % ‘Cabernet Franc’.

Ixir EL 2013 (Batroun)

Tamsiai raudona spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, slyvomis, šiek tiek mėtomis, vanile, dūmu. Skonis vidutinio rūgštumo, svarus, dar gana tvirtas. Vynas sodrus ir ilgo poskonio. Taip pat matosi geras brandinimo potencialas. ‘Syrah’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’.

Adyar Mar Musa 2012

Sodriai raudona spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vyšniomis, vos vos lengvu dūmu, šiek tiek mediena. Skonis intensyvus, bet šiek tiek subtilesnis, lengvesnis negu prieš tai ragautų vynų, labai lengvai geriamas, malonaus, ilgai išliekančio poskonio. 50 % ‘Cabernet Sauvignon’, 35 % ‘Syrah’, 15 % ‘Petit Verdot’.

Massaya Gold Reserve 2012 Bekaa

Tamsiai raudona spalva. Jokių rimtų amžiaus ženklų. Kvepia gervuogių uogiene, juodaisiais serbentais, dūmu, šiek tiek gvazdikėliais. Skonio paletė dar visai paaugliška, intensyvi, poskonis ilgai išliekantis ir sodrus. 50 % ‘Cabernet Sauvignon’, 40 % ‘Mourvèdre’, 10 % ‘Syrah’.

Prieš vakarienės pabaigą panorome dar išbaigti 1981-ųjų ir 1991-ųjų musaro likučius. Vynas staiga uždainavo, ne taip stipriai, kaip galbūt norėjosi prieš degustaciją, bet visgi uždainavo. Tris valandas pakvėpavęs musaras nusimetė lakiosios rūgšties pančius ir tarsi atsidėkodamas už visus gerus žodžius, kuriuos pasakėme Libanui, paskleidė tipiškus, musariškus, šiek tiek gyvuliškus raudonų uogų, prieskonių, tabako, odos aromatus. Ir tada visi, kurie buvome likę, pagalvojome, ar nebūsime padarę klaidos, jog nedavę visiems vynams pakankamai „pakvėpuoti“ paprasčiausiai neleidome jiems išskleisti sparnų. Baigiant pasakojimą apie Libaną suima savotiška neviltis, kad vyndariai dar ilgai turės kovoti su šią pasaulio dalį persekiojančiais stereotipais. Kurie tik dar labiau sustiprėjo: 2020 m. Libaną, kaip ir visus kitus, užpuolė Covid-19, visiškas finansų Ką valgėme? Rytietiškais prieskoniais pagardintą lėtai kepto

sektoriaus žlugimas, o galiausiai dar sprogo milžiniškas chemijos

ėriuko mentę su džiovintais vaisiais, riešutais ir pinijų kuskusu.

sandėlis, sugriovęs dalį Beiruto. Tačiau tos negandos tik parodo,

Valgant norėjosi sakyti „Dievas yra didis“, tik arabiškai.

kokie kantrūs ir atsparūs gali būti savo šventą darbą mėgstantys žmonės.

Ką darėme po to? Paaikčiojome, koks puikus buvęs maistas. Šiek tiek pasiginčijome. Mūsų „komisijoje“ buvo ir toks narys,

P. S. Ar Libano vynas Lietuvoje turi ateitį? Gasparas, mums

kuris atkakliai tvirtino, kad čia ne „Château Musar“, o „Château

ištaisęs nuostabią vakarienę, sakė, kad per karantiną žmonės

Мусор“, kad gal geriau tas Libanas tegul vyno ir negamina, nes

užsisakydavo ne tik maisto, bet ir vyno, o populiariausias vynas

yra kam ir be jo gaminti. Tačiau dauguma visgi sutarė: vynai

buvo „Château Massaya“...

tikrai geri, bet ne tos extra klasės, kuri verčia rašyti poemas. Ir turbūt tam, kad Libano vynai priartėtų prie tikrosios vyno poetikos, kad jie iki galo atsiskleistų, reikia šiek tiek laiko. Tiek rūsyje, tiek taurėje.

P. P. S. Libanas, beje, yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. P. P. P. S. Jeigu bus proga, būtinai pažiūrėkite filmą apie Libano vyną „Wine and War“.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

2021 metų LSA lietuviško vyno čempionato nugalėtojai

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

GERIAUSI LIETUVIŠKI VYNUOGIŲ VYNAI IR MIDŪS

PAVADINIMAS

SALDUMAS

APDOVANOJIMAS

Rasos Šolūnės „Rasos Rose“ 2020

Sausas

Geriausias lietuviškas rožinis vynuogių vynas

Riešės krašto „Regent“ 2020

Sausas

Geriausias lietuviškas raudonasis sausas vynuogių vynas

Vaido Šalaševičiaus „Alfa ledo vynas“ 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas raudonasis pusiau saldus-saldus vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Juodupė pét-nat“ 2020

Sausas

Geriausias lietuviškas putojantis vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Solaris“ 2020

Sausas

Geriausias lietuviškas baltasis sausas vynuogių vynas

Riešės krašto „Oranžinis vėlyvo rinkimo“ 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas baltasis saldus vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Adalmiina“ 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Geriausias lietuviškas baltasis pusiau sausas-pusiau saldus vynuogių vynas

Šušvės midus „Laukinė rožė“ 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas midus

LIETUVIŠKAS BALTASIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Andriaus Diliauto „Solaris“ 2020

Sausas

Aukso, geriausias lietuviškas baltasis vynas

Riešės krašto „Oranžinis“ 2019

Sausas

Aukso

Artūro Ramaškevičiaus „Dvaro vynas“

Sausas

Sidabro

Adomo Minevičiaus „Kalifornija“ 2020 (Solaris)

Sausas

Sidabro

Rasos Šolūnės „Rasos Solaris“ 2020

Sausas

Sidabro

Ramūno Pilvelio „Violeta“ 2020

Sausas

Sidabro

Adomo Minevičiaus „Saulėgrąža“ 2020 (Osceola Muscat-Dubliansky)

Sausas

Sidabro

Sergejaus Ignatjevo „Villa De’SI – Solaris“ 2020

Sausas

Bronzos

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Sergejaus Ignatjevo „Villa De’SI – Amberlina“ 2020

Sausas

Bronzos

„Dainijos“ Solaris 2020 (Dainius Noreika)

Sausas

Bronzos

Riešės krašto „Oranžinis, vėlyvo rinkimo“ 2020

Saldus

Sidabro, geriausias lietuviškas baltasis saldus vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Frontenac blanc / La Crescent“ 2020

Saldus

Bronzos

Andriaus Diliauto „Adalmiina“ 2020

Pusiau sausas-pusiaus saldus

Sidabro, geriausias lietuviškas baltasis pusiau sausas-pusiau saldus vynuogių vynas

Olgos Vilkelienės „Lidija“ 2020

Pusiau sausas-pusiaus saldus

Bronzos

Andriaus Diliauto „St. Pepin / La Crescent“ 2020

Pusiau sausas- pusiaus saldus

Sidabro

LIETUVIŠKAS ROŽINIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Rasos Šolūnės „Rasos Rose“ 2020

Sausas

Bronzos, geriausias lietuviškas rožinis vynuogių vynas

LIETUVIŠKAS RAUDONASIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Riešės krašto „Regent“ 2020

Sausas

Sidabro, geriausias lietuviškas raudonasis sausas vynuogių vynas

Sergejaus Ignatjevo „Villa De’SI-Marechal Foch“ 2020

Sausas

Sidabro

Alvydo Kunavičiaus „Indučių raudonas vynuogių“ 2019

Sausas

Bronzos

Sergejaus Ignatjevo „Villa De’SI -Regent“ 2020

Sausas

Bronzos

Andriaus Diliauto „Cabernet Cantor / Regent“ 2020

Sausas

Bronzos

„Dainijos“ vynuogių mix raudonasis 2020 (Dainius Noreika)

Sausas

Bronzos

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Pauliaus Kovo „Juodupė“ 2020

Sausas

Bronzos

Povilo Šafranausko „Sofija“ 2020

Sausas

Bronzos

Vaido Šalaševičiaus „Alfa ledo vynas“ 2020

Saldus

Bronzos, geriausias lietuviškas raudonasis saldus ir pusiau sausas-pusiau saldus vynuogių vynas

Vaido Šalaševičiaus „Dubysa“ 2020

Saldus

Bronzos

Vaido Šalaševičiaus „Alfa“ 2018

Saldus

Bronzos

Aliaus Ulevičiaus „Regent“ 2020

Pusiau sausas-pusiau saldus

Bronzos

LIETUVIŠKAS MIDUS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

PAVADINIMAS

MEDALIS, APDOVANOJIMAS

Šušvės midus „Laukinė rožė“ 2020

Aukso, geriausias lietuviškas midus

Saulės midus su juodaisiais serbentais 2021

Sidabro

Olgos Vilkelienės midus su šalavijais 2020

Sidabro

Saulės midus su agrastais 2021

Sidabro

„Dainijos“ miško midus 2020 (Dainius Noreika)

Sidabro

Šušvės midus „Kanapinis“ 2020

Sidabro

Saulės midus su kiaulpienių žiedais 2021

Bronzos

Saulės midus su gervuogėmis 2021

Bronzos

„Dainijos“ midus su avietėmis 2020 (Dainius Noreika)

Bronzos

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

Andriui Diliautui – auksas už sausą baltąjį lietuvišką vyną A

ndriaus Diliauto vynas šiemet pelnė tris apdovanojimus „Geriausias kategorijoje“: „Juodupė pét-nat 2020“ – geriausias

putojantis vynuogių vynas, „Adalmiina 2020“ – sidabro medalis ir geriausias pusiau sausas-pusiau saldus baltasis, o jo sausas baltasis „Solaris 2020“ įvertintas auksu. Tai vienas iš dviejų pirmųjų aukso medalių sausam baltajam vynuogių vynui Lietuvos čempionate. Apie šio vyno gamybą Andrius Diliautas pasakoja: „Vynmedžiai auga Magūnų k., Švenčionių rajono pietrytinėje dalyje. Dirvožemis – molis. Vynmedžiai yra 10–14 metų amžiaus. Skinta buvo apie rugsėjo vidurį, kai Brix buvo ~23 °. Buvo naudotas ir šaltas mirkymas, ir brandinimas su mielių nuosėdomis, ir lengvas skrudinimas ąžuolo drožlėmis. Fermentacijos temperatūrą baltajam vynui visada stengiuosi palaikyti žemesnę.“ Andrius Diliautas platina vynmedžius (www.vynuoges.lt), daro nedideles vyno partijas ir yra Ilzenbergo dvaro vyndarys.

Dainiui Matulevičiui – aukso medalis už oranžinį vyną O

ranžinis vynas neišskirtas kaip atskira LSA lietuviško vyno čempionato kategorija. Tačiau Dainius Matulevičius kasmet

laimėtų „Geriausio kategorijoje“ prizą. Apie gamybą jis pasakoja nedaug: „Gaminu tik oranžinius vynus. Vynas padarytas be jokių įmantrybių: maceracija, fermentacija, brandinimas. ‘Solaris’ – 2/3 , ‘Siegereebe’ – 1/3 , maceruota 10 dienų. Jokio pridėtinio cukraus. Uogas skyniau, kai cukraus prikaupė tiek, jog alkoholio pasigamins apie 11–12 tūrio proc. Sulfitų dėjau.“ Tačiau tai, ką Dainius daro savo nedideliame sklypelyje Riešėje, netoli Vilniaus, greičiausiai ir lėmė 90+ balų vyno vertinimą, vertą aukso medalio: griežtas derlingumo ribojimas, tarpų tarp vynmedžių didinimas, lajos priežiūra, padedant vynuogėms prinokti ir išvengti šakų.

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

GERIAUSI LIETUVIŠKI VAISIŲ, UOGŲ IR AUGALŲ VYNAI

PAVADINIMAS

SALDUMAS

APDOVANOJIMAS

Riešės krašto vyšnių vynas 2019

Pusiau sausas-pusiau saldus

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ agrastų vynas 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas agrastų vynas

„Akrato vynas“ obuolių vynas 2020 (R. Katilius)

Saldus

Geriausias lietuviškas obuolių vynas

Riešės krašto aviečių vynas 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas uogų, vaisių ir augalų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ juodųjų serbentų vynas 2020

Saldus

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų ir geriausias lietuviškas saldus vaisių, uogų ir augalų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ aviečių vynas 2020

Pusiau sausas-pusiau saldus

Geriausias lietuviškas pusiau sausas-pusiau saldus vynas

„PePo“ Agnė 2019

Sausas

Geriausias lietuviškas sausas vaisių, uogų ir augalų vynas

„PePo“ SV-28 2018 (svarainiai)

Saldus

Geriausias lietuviškas vaisių, uogų ir augalų putojantis vynas

Martyno Puodžiūno „Ruduo’19“ 2019 (obuoliai)

Sausas

Geriausias lietuviškas obuolių, kriaušių sidras

Donato Genio „Obuolių sidras“ 2020 (obuoliai)

Sausas

Geriausias lietuviškas obuolių, kriaušių sidras

LIETUVIŠKAS PUTOJANTIS VAISIŲ, UOGŲ IR AUGALŲ VYNAS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI KATEGORIJA (A–>Z)

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS

Obuolių, kriaušių sidras

Martyno Puodžiūno „Ruduo’19“ 2019 (obuoliai)

Sausas

Sidabro, geriausias lietuviškas obuolių, kriaušių sidras

Obuolių, kriaušių sidras

Donato Genio „Obuolių sidras“ 2020 (obuoliai)

Sausas

Sidabro, geriausias lietuviškas obuolių, kriaušių sidras

Obuolių, kriaušių sidras

Martyno Puodžiūno „Ruduo’18“ 2018 (obuoliai)

Sausas

Sidabro

Obuolių, kriaušių sidras

Ernesto Aušvico „Kriaušių peris“ 2020 (kriaušės)

Pusiau sausas-pusiau saldus

Sidabro

Obuolių, kriaušių sidras

Ramūno Gerbutavičiaus „Šv. Antano gundymas“ 2020 (natūraliai fermentuotas putojantis obuolių sidras)

Sausas

Bronzos

Obuolių, kriaušių sidras

Ernesto Aušvico „Obuolių sidras“ 2020 (obuoliai)

Pusiau sausas-pusiau saldus

Bronzos

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

KATEGORIJA (A–>Z)

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS

Obuolių, kriaušių sidras

Naurio Našlėno „Bajorų kaimo“ Krituolis 2020 (obuoliai, kriaušės)

Sausas

Bronzos

Obuolių, kriaušių sidras

G. M. Samuolio „Matum“ 2018 (obuoliai)

Bronzos

Obuolių, kriaušių sidras

Naurio Našlėno „Bajorų kaimo“ Užkaboris 2020 (obuoliai)

Sausas

Bronzos

Obuolių, kriaušių sidras

G. M. Samuolio „Matum“ 2020 (obuoliai)

Bronzos

Vaisių, uogų ir augalų putojantis

„PePo“ SV-28 2018 (svarainiai)

Saldus

Bronzos, geriausias lietuviškas vaisių, uogų ir augalų putojantis

Vaisių, uogų ir augalų putojantis

„PePo“ Dominyka 2019 (agrastai, rabarbarai)

Sausas

Bronzos

Vaisių, uogų ir augalų putojantis

„PePo“ Rab-Rose 13 2020 (braškės, agrastai, rabarbarai)

Sausas

Bronzos

LIETUVIŠKAS VAISIŲ, UOGŲ IR AUGALŲ VYNAS. AUKSO, SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI KATEGORIJA (A–>Z)

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS

APDOVANOJIMAS

Agrastų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ agrastų vynas 2020

Saldus

Sidabro

Geriausias lietuviškas agrastų vynas

Agrastų vynas

Olgos Vilkelienės agrastų vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Juodųjų serbentų vynas

„PePo“ Agnė 2019

Sausas

Sidabro

Geriausias lietuviškas sausas vaisių, uogų ir augalų vynas

Juodųjų serbentų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ juodųjų serbentų vynas 2020

Saldus

Aukso

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų ir geriausias lietuviškas saldus vaisių, uogų ir augalų vynas

Juodųjų serbentų vynas

„Medos winery“ juodųjų serbentų vynas 2019

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Juodųjų serbentų vynas

Vido Skrinsko „Medžioklis“ 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ aviečių vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Geriausias lietuviškas pusiau sausas-pusiau saldus vynas

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Riešės krašto aviečių vynas 2020

Saldus

Sidabro

Geriausias lietuviškas kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Pabariukų vyno namų „Kavynas“ šilauogių vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Pabariukų vyno namų „Kavynas“ braškių vynas 2020

Sausas

Bronzos

Kitų vaisių, uogų, augalų

Adomo Minevičiaus pusiau saldus geltonųjų slyvų vynas „Geltonkasė“ 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2021

KATEGORIJA (A–>Z)

PAVADINIMAS

SALDUMAS

MEDALIS

APDOVANOJIMAS

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Akrato svarainių vynas 2020 (R. Katilius)

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Akrato kinrožių vynas 2020 (R. Katilius)

Sausas

Bronzos

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Dainijos „Aronija“ 2018 (Dainius Noreika)

Saldus

Bronzos

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Olgos Vilkelienės sausmedžio uogų vynas 2020

Sausas

Bronzos

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Pauliaus Kovo „Mėlynos akys“ 2020

Sausas

Sidabro

Kitų vaisių, uogų, augalų

Pauliaus Kovo „Jadvyga“ 2018

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Kitų vaisių, uogųi ir augalų vynas

Vaido Šalaševičiaus slyvų vynas 20202

Pusiau sausas pusiaus saldus

Sidabro

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Vaido Šalaševičiaus rabarbarų vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Vaido Šalaševičiaus sausmedžio uogų vynas 2020

Saldus

Bronzos

Kitų vaisių, uogų ir augalų vynas

Vaido Šalaševičiaus serbentų vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Obuolių vynas

„Akrato vynas“ obuolių vynas 2020 (R. Katilius)

Saldus

Sidabro

Geriausias lietuviškas obuolių vynas

Obuolių vynas

Pabariukų vyno namų „Kavynas“ obuolių vynas

Sausas

Bronzos

Obuolių vynas

Andriaus Diliauto obuolių vynas 2020

Sausas

Bronzos

Obuolių vynas

„Dainijos“ obuolių vynas 2019 (Dainius Noreika)

Saldus

Bronzos

Obuolių vynas

Erik Žukovskij obuolių vynas 2019

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Obuolių vynas

Olgos Vilkelienės „Obelija“ 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Vyšnių vynas

Riešės krašto vyšnių vynas 2019

Pusiau sausaspusiau saldus

Sidabro

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Vyšnių vynas

Algio Bardausko „Vyšniukas“ 2018

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Vyšnių vynas

Dainijos „Vyšnia“ 2020 (Dainius Noreika)

Sausas

Bronzos

Vyšnių vynas

Erik Žukovskij vyšnių vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

Vyšnių vynas

Riešės krašto vyšnių vynas 2020

Saldus

Bronzos

Vyšnių vynas

Vaido Šalaševičiaus vyšnių vynas 2020

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos

VYNO ŽURNALAS – 2021 – GRUODIS

Čia galėjo būti meskalio parduotuvės reklama

Vyno žurnalas nr. 40. 2021 m. gruodis.

Articles inside

2021-ieji Lietuvos vynuogių augintojams

1935, 1955, 1970

Kristijonas Valančiūnas – 2021 m. geriausias Lietuvos someljė

Pokyčių sūkuryje – Pietų Afrikos vynas

Vynuogės tarp kaktusų ir tabako plantacijose

Geriausias someljė Baltijos šalyse

Kam lietuviui vynuogynas?

“Wine + Dessert Lietuva 2021”

XI-ojo Vyno ir desertų derinių čempionato įspūdžiai

Lietuviškos „Varner“ vyninės šaknys