GINTARO LAŠAI
◄ paplito paslaptinga ir sunkiai išgydoma liga. Dažniausiai mirdavo vaikai ir senukai, nes jų imunitetas silpnesnis. Po to žaibiškai pasklido baisūs gandai, kurie atrodė neišvengiami. Televizijos žiniose ir laikraščiuose atkakliai ragino skiepytis, tačiau visiems skiepų neužteko, todėl žmonės piktinosi valdžia, keikė ją ir gydytojus. Netrukus prasidėjo visuotinė panika. Kad nuslūgtų įtampa ir neramumai, atsistatydino premjeras ir sveikatos ministras, o prezidentas vieną vakarą kreipėsi į šalies piliečius, tačiau ir jo veidas atrodė tragiškas, tarsi būtų pasmerktas. Jo balsas virpėjo, nors stengėsi iš paskutiniųjų, kad nepalūžtų. Ir tuomet jam niekas nepavydėjo, o žmonės, sustingę iš nuostabos ir baimės, klausėsi kiekvieno žodžio. Nors vyresnio amžiaus žmonės daug ką patyrė savo gyvenime, tačiau ir jie susirūpinę klausėsi prezidento kalbos, lyg tai būtų kokia pranašystė, nes niekas taip nedrumsčia proto, kaip nežinomybė. Todėl vakarais žmonės nenorėjo klausyti televizijos žinių, nes vis vien nieko gero neišgirsdavo. Kurie mokėjo melstis – meldėsi, o kiti gėrė alkoholį, po to isteriškai juokėsi arba verkė, tarsi būtų vaikai. Šita keista ir nesuvokiama padėtis buvo panaši į marą, bet vis dėlto tai – ne maras. Kadangi žmonės suprato, kad šitas prezidentas jų neišgelbės, visuomenė laukė kito gelbėtojo. O kaip jį surasti? Juk parduotuvėje nenusipirksi, nors šiame pasaulyje daug kas perkama ir parduodama. Netrukus pasklido gandai, kad vakarais ir naktimis apiplėšinėjami žmonės, kad pasitaiko ir žmogžudysčių. Išsigandę žmonės svarstė, kaip išsigelbėti ir kas bus toliau, juk nuo bėdų nepasislėpsi. Paslaptingos mirtys liovėsi tuomet, kai atsklido ruduo su vėsiais vakarais ir naktimis ir kai namų langus uždarydavo. Tačiau netikėtai atsirado gydytojas, visiems aiškinęs, jog tai jis įveikė baisią epidemiją, nes turėjęs gerų vaistų. Žmonės su juo nesiginčijo, nes kiekvienas medikas išmano savo darbą, juk daug metų mokosi ir daug skaito, daug operuoja. Vis dėlto gydytojas Konstantino vardu labai troško išskirtinio dėmesio, nes toks dėmesys – tai geras uždarbis ir aukštas įvertinimas. Tačiau žinojo, kad juo nepatikės skeptiški ir pavydūs kolegos, laukiantys, kada jis suklups, nes taip atsitinka daugeliui einant per gyvenimo slenksčius. Todėl jie kantriai laukė tokios ypatingos akimirkos, bet nesulaukė. Atvirkščiai: Konstantinas tapo sveikatos 52
ministru, o tai reiškė, kad jis gavo didelę valdžią ir įvairių galimybių. O jo žilaplaukė motina jau kitą dieną patraukė į bažnyčią, kad padėkotų Aukščiausiajam už tokią malonę. Juk motinos širdis yra auksinė, ji džiaugiasi vaikais, kuriuos užaugino. Šia akimirka būtų džiaugęsis ir Konstantino tėvas, tačiau jis ilsėjosi kapuose. Kai šviečiančiu veidu sugrįžo iš pamaldų, atsisėdo savo kėdėje prie lango ir įsiklausė į kambario tylą, tarsi norėtų ką nors išgirsti. Galop į rankas paėmė telefoną, bet neišdrįso skambinti sūnui, kad jam netrukdytų. Tikėjosi, kad Konstantinas paskambins. Jis paskambino tik po savaitės ir pažadėjo šeštadienį aplankyti. Ta proga motina iškepė varškės pyragą, kurį Konstantinas mėgo nuo mažens. Iš pradžių jis svarstė, ar nereikėtų paimti ir žmonos, tačiau ji išdidžiai atkirto, kad esanti ne daiktas, todėl nevažiuos. Ką gi, atsiduso Konstantinas, kuris pažinojo prieštaringą žmonos charakterį, todėl kartais ją pavadindavo „širše“. O motina džiaugėsi, kad neatvyko „ponia“, todėl niekas netrukdė jiems atvirai pasikalbėti. Galėtum gyventi ir pas mane, bet... Supranti, ką tau noriu pasakyti... Labai gerai suprantu, sūneli. Tu rūpiniesi kitų žmonių sveikata, tačiau pasirūpink ir savąja. Manau, kad viskas bus gerai. O kaip tavo sąnariai, venos? Gal reikėtų vėl pasitikrinti? Ak, dar pakentėsiu. Tau rūpesčių ir taip per akis... Ji atidžiai žvelgė, kaip jis valgo pyragą ir kaip geria kavą. Jei galėtų, tai žiūrėtų ir žiūrėtų. Norėjo daug ko paklausti, bet pagalvojo tai padarysianti vėliau. Koks gražus šiandien šeštadienis... Gražus dėl to, kad mane aplankei, pasakė ji virpančiu balsu. Konstantinas pažvelgė į jos veidą. Viskas bus gerai, mama. Nesijaudink. O jeigu susirgsi, tai skambink, atsiųsiu gydytoją. Dėkoju tau už skanų pyragą. Tokio niekur negausi, šypsojosi, o paskui ant stalo padėjo pinigų, girdi, smulkioms išlaidoms. Ji norėjo prieštarauti, bet nieko neatsakė, kad sūnus neužsigautų, nes buvo išdidus kaip ir jo tėvas, amžiną atilsį. Tegu mano „ponia“ galvoja, kad esu pas motiną, nusišypsojo sėsdamas į gerą automobilį, nes ministrui nevalia važiuoti su prasta mašina. Teisingai mama pastebėjo, kad „gražus šeštadienis“...
Lytinis u 1.1: kai p Paulius KLIŠEVIČIUS
Pirmadienio pavakarys. Darbai užbaigti, žurnalo pildymo laikas dar neatėjęs, savaitės pradžios nuovargis kol kas neužplūdęs, nors minčių užkaboriuose sukasi rusiška mantra darbadienis, darbadienis – negreit dar šeštadienis. Visuotinai ignoruojamas televizorius kažką neįkyriai zirzia apie teroro išpuolius netoli Kabulo, Gazos Ruožo bombardavimus, Rusijos gyvenamosios erdvės plėtrą, taip pat visokiausiais meduoliais ir devynmazgiais botagėliais ruošia visuomenę masinei vakcinacijai. Vergilijus, šeimoje ir tarp draugų vadinamas Virgiu, pro daugiabučio virtuvės langus stebi kieme vykstančią socialinę dramą. Jos veikėjai – gaisrinės, policijos ekipažai, krūvelėmis besibūriuojantys žiopliai statistai ir drąsiai iš langų kyšantys įvairaus nuogumo puskūniai. Greitosios pagalbos darbuotojų su skafandrais nematyti, tad pagrindo pandeminei psichozei lyg ir nėra. Policijos ekipažas tai ne greitojo reagavimo arai. Dūmai iš jokių regimų laukų ir nesiveržia. Nejučia Virgiui net neprasidėjusi ši drama erdvės ir laiko požiūriu tapo tiek pat artima, kiek ir andainykštis Ekvadoro laisvės kovotojų įsitvirtinimas Kito prieigose. Virgis mąsto, kaip dingsta pinigai. Kyla nenumaldomas noras pasikonsultuoti su savo vaikais Algiuku (jis gi po neseno rimto pokalbio jau vadinamas Algirdu) ir Aleksa. Tačiau šie padaužos kol kas gyveno savuosiuose pasauliuose ir apšilinėjo prieš paauglystę: sprendė matematinius galvosūkius, šlifavo nykstančius rašymo ranka įgūdžius, galbūt slapta mokėsi kokios nors užsienio kriptokalbos virtualiose žaidimų tikrovėse. Ko gero, aukštesnės jėgos vedama virtuvėje pasirodo geresnioji Virgio pusė Deimena. Ji šeimoje ir tarp draugų bei
