TEATRAS
Apie nykstančią er e Prieš pat Tarptautinę teatro dieną, kovo 18-ąją, Klaipėdos dramos teatre pasirodė premjera – Domano Nowakowskio pjesė dviem skirtingų kartų aktoriams „Kai kurios erelių rūšys“, kurią režisavo ir vieną iš pagrindinių vaidmenų spektaklyje sukūrė aktorius Igoris Reklaitis. Jis kartu su kolega aktoriumi Jonu Baranausku žiūrovus pakvietė pasvarstyti apie masinės informacijos priemonių invaziją į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, apie manipuliavimą tikromis ir netikromis vertybėmis.
Jūratė GRIGAITIENĖ
Režisieriaus sėkmė Visada su tam tikra nuostaba ir atsargumu žiūriu į spektaklius, kuriuos režisuoja aktoriai. Ypač jei režisierius dar ir vaidina savo paties režisuotame spektaklyje. Prisipažinsiu, kad ir į šį premjerinį spektaklį ėjau su tam tikru nerimu ir abejone – ar pavyks? Įsivaizduoju, kaip turėtų būti sunku vienu metu organiškai persikūnyti į vaidinamą personažą ir kartu visą laiką matyti sceną režisieriaus akimis tarsi iš šalies, iš žiūrovų salės. 12
Scenos iš D.Nowakowskio pjesės „Kai kurios erelių rūšys“, Klaipėdos dramos teatre pastatytos aktoriaus ir rež
Tačiau žiūrint spektaklį „Kai kurios erelių rūšys“ skepsis pamažu tirpo, ir jam baigiantis jau galėjau lengviau atsikvėpusi reziumuoti, kad scenoje vaidinantis režisierius sugebėjo sėkmingai įvaldyti dramaturginę medžiagą, sudėti reikiamus akcentus ir sukurti įtaigų sceninį kūrinį. Manyčiau, sėkmingo spektaklio „Kai kurios erelių rūšys“ režisūrinio darbo
priežastys buvo kelios. Pirmiausia, tai aktuali ir įdomi, pirmą kartą Lietuvoje statoma šiuolaikinio lenkų kino scenaristo, dramaturgo ir režisieriaus D.Nowakowskio pjesė. Jos siužetas nuo pirmų akimirkų žiūrovus sudomina, įtraukia, ir kartu su spektaklio herojais norisi sekti įvykių eigą iki pabaigos. Kitas labai svarbus sėkmės garantas – paties
