MUZIKA
XXIX J.Pakalnio ko n Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) kovo 28-ąją ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje balandžio 1–2 dienomis įvyko XXIX respublikinio Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkurso finalas.
Vidmantas BĖKŠA
Prie ištakų Klaipėda – miestas, turintis senas ir gilias grojimo pučiamaisiais muzikos instrumentais tradicijas. Praėjo beveik 100 metų, kai Stasys Šimkus 1923-iaisiais įkūrė Klaipėdos muzikos mokyklą – Memeler Konservatorium für Musik. 1924 m. iš Prahos S.Šimkus pasikvietė joje dėstyti garsų čekų nonetą, kurio nariai ne tik dirbo pedagoginį darbą, bet ir rengė koncertus, koncertuodavo kaip solistai. Koncertai buvo gausiai lankomi, kritikų ypač gerai vertinami, pats ansamblis vadintas „orkestru be dirigento, darančiu stebuklus“. 1926 m. į Klaipėdos muzikos mokyklą mokytis atvyko 14-metis jaunuolis Juozas Pakalnis. Direktorius S.Šimkus nukreipė jį mokytis groti fleita, užrašydamas trumpą charakteristiką: „Uolus, muzikalus, daugiau koncentracijos savy, daugiau gilintis į dvasios gyvenimą...“ J.Pakalnis tapo fleitininku virtuozu, kompozitoriumi, dirigentu, pedagogu. Jo muzikavimą ne vienas kritikas įvertino kaip europinio lygio. XX a. viduryje Lietuvoje pradėtas rengti Respublikinis aukštesniųjų muzikos, vidurinių meno ir kultūros mokyklų 24
Apdovanoti varinių pučiamųjų instrumentų grupės laureatai.
jaunųjų atlikėjų konkursas. Jame dalyvavo styginių, pučiamųjų, liaudies instrumentų, fortepijono, akordeono, dainavimo ir chorinio dirigavimo specialybių jaunieji atlikėjai. Ilgus metus entuziastingų pūtikų konkurso globėju, organizacinio komiteto pirmininku buvo pasaulinio lygio klarnetininkas virtuozas profesorius Algirdas Budrys. Beje, jis tapo ir prancūziškos grojimo klarnetu mokyklos Lietuvoje ambasadoriumi. Puoselėjant klaipėdietiškas grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicijas, svarų indėlį įnešė ir gyvomis legendomis tapę mokytojai: trimitininkas V.Nemaniūnas ir trombonininkas J.Barakauskas. Jų mokiniai buvo nuolatiniai J.Pakalnio konkurso dalyviai, pasižymėję aukštu meniniu ir techniniu atlikimo lygiu. Kiekvienas jų paruošė daugiau nei po 70 aukštos klasės trimitininkų ir trombonininkų. 1990 m. šiam konkursui, kaip reikšmingam Lietuvos kultūros reiškiniui, suteikiamas J.Pakalnio vardas ir nuo tada jis
vadinamas Respublikiniu Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursu.
Dalyvių – arti šimto Nuo 1991 iki 2019 m. konkursas buvo rengiamas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Jo organizavimu rūpinosi konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus. Šiandien daugelio talentingiausių ir garsiausių šalies atlikėjų, pedagogų, orkestrų artistų, grojančių pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, vardai siejami su šiuo konkursu, o jauniesiems pūtikams jis tapo tramplinu į šalies muzikinės kultūros olimpą. Tai visos Lietuvos pūtikų atlikėjiškos kultūros pamatas. Tačiau konkursas ne tik puoselėja šalies atlikimo meno pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais tradicijas, bet ir atskleidžia silpnąsias bei stipriąsias atlikimo puses, spragas, problemas.
