tyrinëjimai Prof. Danutë GAILIENË 2000–2003 m ilni m.. V Vilni ilniaaus univ univeersitet oK linikinës p si ch ologij os k aeto Klinikinës psi sich cho ogijo katedr ar tu su L edraa k kar artu Liietu etuvvos gyv gyveentojø os ttyr yr im o genoci do ir re zis imo rezis zisttencij cijo yrim ocid sijø p sice ntr u ttyrë yrë po litiniø rep re politiniø repre resijø psicen tru aliniu dar iniu aip ch osoci ocialiniu aliniuss pa pad ariniu iniuss. T Taip cho pa tlikt yr im eki an patt aatlikt tliktaas ttyr yrim imaas si sieki ekian antt áv áveertin ti vyrø, 119 979–1 989 m et ais aatlitlitinti 79–1989 met etais ku siø p al omàjà k ar o ttar ar nybà kusiø prriv ival alo kar aro arnybà sovi etinëj ar iu omenëj ar vietinëj etinëjee k kar ariu iuo nëjee ir k kar ariiavu siø A vusiø Affganis anisttan anee, tr traauminá pa pattyrimà ir jjo o pa dar iniu pad ariniu iniuss.
Politiniø represijø patirtis XX a. viduryje Lietuvos nepriklausoma valstybë þlugo. Per penkiasdeðimt metø, nuo 1940 iki 1990 m., Lietuva patyrë vienà po kitos sovietø, naciø ir antràjà sovietø okupacijà bei aneksijà. 1940–1953 m. daugiau nei milijonas, t. y. apie 30 proc. Lietuvos gyventojø buvo nuþudyta, iðtremta, ákalinta, priversta emigruoti (Anuðauskas, 1996). Kraðte plito pasyvumas ir savidestruktyvi elgsena (alkoholizmas, saviþudybës). Politinës represijos buvo nukreiptos pirmiausia prieð socialiai, politiðkai ir ekonomiðkai aktyviausius visuomenës narius ir jø ðeimas. Represuotieji – politiniai kaliniai ir tremtiniai – patyrë daug smurto ir kanèiø, neteko namø, ðeimø. Net pasibaigus ákalinimo ar tremties laikui, likusieji gyvi
Ar lietuviø tauta labai traumuota?
16
