DAILĖ
Jaunosios grafikės kūrinių ciklą inspiravo Danės upė Gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno kūrėjo stipendiją, menininkė Ugnė Nagrockaitė šiemet sukūrė paveikslų ciklą „Upės akimis“, kurį balandžio pradžioje planavo pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje. Tačiau, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, dėl koronaviruso paskelbus karantiną, parodą teko perkelti į virtualią erdvę, kur ją galima pamatyti ir dabar. Birutė SKAISGIRIENĖ
Svarbi gyvenimo dalis Jūra klaipėdiečiams yra įprasta kasdieniško gyvenimo dalis. Vasarą mėgaujamės saulėtais paplūdimiais, pavasarį ir rudenį – smagiais pasivaikščiojimais, žiemą – audromis ir štormais. Tačiau, kad ir kokia miela ji būtų, kažin, ar įmanoma jūrą prisijaukinti: vieną dieną ji romi ir draugiška, kitą – atšiauri ir labai pavojinga. Visais laikais glaudesnis, ramesnis ir draugiškesnis žmonių santykis buvo su upe. Istoriškai dauguma miestų glausdavosi ne prie jūrų, o prie upių. Danės upė žymi Klaipėdos miesto pradžią: 1252 m. jos žiotyse buvo pastatyta pilis ir ėmė kurtis miestas. Prie Danės formavosi miesto branduolys. Prie upės apsigyveno žmonės, kūrėsi laivų statyklos, čia imta statyti prekybinius laivus ir prekių sandėlius. XVIII a. pradžioje kasmet į Danės uostą įplaukdavo kelios dešimtys burlaivių. Danė buvo neatsiejama miesto istorinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis, susitikimų, pramogų ir trumpų kelionių vieta. Klestėjo upinis turizmas, panorėjęs galėjai nuo miesto centro nuplaukti į Tauralaukį ir pasivaikščioti karalienės Luizės takais. 30
Šiandienos situacija kitokia: uostas iš upės pasitraukė, laivais Danėje džiaugiamės tik per laivų paradus, upinio turizmo atgaivinimo planai iki šiol dulka valdininkų stalčiuose, o vienintelis krantinėje išlikęs burinis laivas – tik miesto simboliu tapusi barkentina „Meridianas“. Tiesa, vyresni klaipėdiečiai dar pamena tarp dviejų tiltų stovėjusį gelžbetoninį monstrą – restoraną „Regata“, nuskendusį po vienos rudens audros 1992 m. Tai tiek ir teliko iš Danės uosto. Bet yra ir gerų pokyčių. Džiugina, kad niekur nepasislinko miesto branduolys – upė išliko miestą vienijančiu, jį reprezentuojančiu simboliu. Išgražėjusios Danės krantinės, išpuoštos knechtais ir vardiniais suoleliais, dabar yra mėgstama klaipėdiečių pasivaikščiojimų vietą, o senoji perkėla, esanti toje vietoje, kur upė įteka į Kuršių marias, svarbi norintiems iš Klaipėdos patekti į Smiltynę, aplankyti Neringą ar Lietuvos jūrų muziejų. Į Danės krantinę persikėlė ryškiausi miesto renginiai: kasmetės Jūros ir folkloro šventės, gatvės teatro, džiazo, o dabar jau ir šviesų festivaliai. Upė tebėra labai svarbi ir miesto, ir kiekvieno klaipėdiečio gyvenimo dalis. Būtent žmogaus santykį su upe savo kūrybiniame projekte „Upės akimis“ vizualizuoja grafikė U.Nagrockaitė. Jos darbų ciklą „Upės akimis“ dabar galima pamatyti bibli-
otekos tinklalapyje https://www.biblioteka. lt/lt/galerija. Ta proga – pokalbis su autore.
Duoklė gimtajam kraštui – Klaipėdiečiams ir miesto svečiams gėrėtis jūra yra tarsi privaloma: retas išsiruošia į pajūrį be fotoaparato, rimti kūrėjai čia visada atranda siužetų tapybai, motyvų muzikos kūriniams, idėjų poezijai ir prozai. Jūsų kūrybinio ciklo ašis – upė. Kodėl? – Danės upė – miesto centre esantis vandens organizmas, ji turi savo gyvenimo ciklą ir yra sugėrusi Klaipėdos miesto rutiną. Vasarą upėje treniruojasi irkluotojai, žmonės plaukioja vandens dviračiais, zuja maži laiveliai, kas vakarą tuo pačiu laiku pakeliamas tiltas, vakarais upėje atsispindi Biržos tilto šviesos. Puikiai žinome, kurioje Danės vietoje mirksta gluosnio šakos ar kada Danės vandenis sudrebina Jūros šventės koncertų garsai. Vietiniai mato upę patvinusią, šiaušiamą lietaus, pasidengusią ledu ar aplipusią žvejais. Socialinis kontaktas su upe labai artimas ir man labai įdomus, tad norėjosi jį išanalizuoti ir įamžinti savo kūryboje. Šį projektą įsivaizdavau kaip savotišką duoklę gimtajam kraštui, kurio buvau taip pasiilgusi po studijų užsienyje. ►
