ARCHYVŲ METAI
Unikalūs archyvai bibliotekoje – nuo dokumentų iki meno 2021-ieji Lietuvoje paskelbti Archyvų metais. Apie tai, kokius lobius slepia biblioteka, papasakojo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė ir šio skyriaus darbuotoja, menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
Sonata GRIGAITYTĖ
Kaupia kultūros paveldą – Jurga, bibliotekos dažniausiai nėra priskiriamos archyvams, tačiau jose saugomos ne tik knygos. Kokie lobiai saugomi čia, Klaipėdoje, I.Simonaitytės bibliotekoje? – Manau, kad visuomenėje kadaise gajus požiūris į biblioteką – kaip vien knygų 34
išdavimo punktą – jau yra pasikeitęs. Tačiau tikrai dar ne visi atminties institucijoms priskiriamą biblioteką tapatina su kultūros paveldo išsaugojimu ir puoselėjimu plačiąja tų žodžių prasme. Todėl norėtųsi žmones supažindinti su bibliotekose vykdoma, gal rečiau matoma, bet ne mažiau svarbia veikla. Ir, žinoma, kartu paakinti domėtis bei (iš)saugoti tokius ypač lengvai pažeidžiamus ir, deja, prarandamus kultūros paveldo objektus kaip fotografija ar rankraščiai. Dokumentinio kultūros paveldo kaupimo ir saugojimo užuomazgų bibliotekoje galima ieškoti jau sovietmečiu, kai jos darbuotojai iš įvairių Lietuvos kampelių rinko Glavlito (rus. Glavnoje upravlenije po ochrane gosudarstvenych tain v piečati – cenzūros įstaiga, įsteigta 1922 m. Rusijoje) uždraustas knygas. Apie tai, kaip buvo klastojami dokumentai ir kaip buvo slepiamas vadinamasis Lituanistinis fondas, galima sukurti neblogą detektyvinę istoriją. Bibliotekoje visada buvo kaupiamas ir saugomas kultūros paveldas, tik jis tada buvo įvardijamas kaip etninės kultūros vertybės, lituanistika, senoji, istorinė literatūra, rankraštinis palikimas, archyvai ar pan. Nuosekliai bibliotekoje rankraštinis palikimas pradėtas kaupti ne taip seniai – nuo 2007 m. Šis procesas ypač suaktyvėjo, kai 2006 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas ir atsirado erdvės ne tik knygoms bei, anot Juozo Šikšnelio, sielai ir minčiai, bet ir krašto kultūriniam palikimui. Klaipėdiečiai,
memelenderiai, kraštiečiai suskubo dovanoti bibliotekai įvairius archyvus. Po 2007 m. archyvų fondai ypač išaugo ir rado nuolatinę savo vietą Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje. 2008 m. suformuotas Rankraščių ir archyvų fondas, nuo 2010 m. – Fotoarchyvas, nuo 2011 m. – AdM archyvas, nuo 2013 m. pradėta Senosios bibliotekos (vok. Stadtbücherei Memel) kolekcijos rekonstrukcija.
Žymių kraštiečių palikimas – Įdomu, kokie būtent rankraščiai, dokumentai kaupiami bibliotekoje? – Šiandien bibliotekoje esama maždaug 130 000 įvairių kilnojamojo, dokumentinio paveldo objektų. Didžiausias ir seniausiai komplektuojamas – Rankraščių ir archyvų fondas. Šio fondo pagrindą sudaro a. a. Bernardo Aleknavičiaus asmeninis archyvas, kuris labai praturtino bibliotekos fondus. Žymus Klaipėdos kraštotyrininkas ir žurnalistas sukaupė turtingą nuotraukų, negatyvų, knygų, rankraščių kolekciją, kurią 2007 m. perdavė bibliotekai. Tarp gausybės dokumentų, nuotraukų iškyla ir mūsų bibliotekai itin aktuali asmenybė – rašytoja I.Simonaitytė. B.Aleknavičius kelerius metus bendravo su I.Simonaityte ir nuolat ją fotografavo, dažniausiai jos vasarnamyje Priekulėje. ►
