GINTARO LAŠAI
Algis KUKLYS
Tarakonas Mokytoja Eugenija prakeikė tą sekmadienį, kai savo drauges profesorę Genutę ir gydytoją Silviją pakvietė pietų į jaukų restoraną, nes pati nebeprisiminė, kada lankėsi tokioje įstaigoje. Tiesiog pasitaikė gera dingstis pagerbti moteris, su kuriomis draugavo dešimt metų. Visa tai ji pasakojo vyrui, kai šis teikėsi ją išklausyti... Mano gyvenime, plūkiantis mokykloje, visko pasitaikydavo, bet toks nuotykis – pirmas ir, manau, paskutinis. Taigi įsivaizduok: sėdime prie staliuko, uždengto balta staltiese, ir laukiame oficianto, nes buvome susipažinę su meniu. Anot vieno poeto, „meniu akimirką žavingą...“ Staiga pagalvojau, kad reikėtų iš rankinės išsiimti nosinę, nes turiu įprotį nuo jaunystės: kai ruošiuosi valgyti, ant stalo padedu švarią nosinę.
Tačiau kai pravėriau rankinę, iš jos greitai išrėpliojo tarakonas ir tuojau atsidūrė ant baltos staltiesės. Tuosyk man sustingo rankų ir kojų pirštai, akimirksniu žvilgtelėjau į Genutę ir Silviją, ar jos nepastebėjo niekšo tarakono, po to ant šito parazito uždėjau delną ir staigiu judesiu nuo staltiesės jį nubraukiau ant grindų. Jėzau Marija... Aš turbūt paraudau, o spaudimas dvigubai padidėjo, po to nedrįsau išsižioti, nes netekau žado. Atidžiai stebėjau draugių veidus ir akis, bet jos atrodė kaip visada, lyg nieko šičia nebūtų įvykę. O aš nepaliaudama galvojau: koks konfūzas, ir koks velnias įkišo į rankinę tą tarakoną... Juk šitie parazitai bėgioja naktimis, kai tamsu, kai žmonės miega, tačiau rankinėje irgi tamsu. Tai jis, niekšas, apdergė dorą moky-
tojos vardą. Ir ką jos apie mane pagalvos? Juk bijos mane namuose aplankyti. Dieve brangus... Na, kur tas žioplas oficiantas? Ką jis veikia? Gal poterius kalba, tuomet pagalvojau supykusi. Staiga išgirdau, kaip Genutė ėmė kalbėti apie rafinuotą prancūzų kulinariją, paskui – apie vyną, nes juo vaišino ją Paryžiuje. Paskui porino apie Prancūzijos krepšininkus, kurie tuo metu netikėtai pasirodė kavinėje. O aš pagalvojau: jeigu ji pradės porinti apie krepšininkus ir lyg netyčia paminės Tarakanovo pavardę, vadinasi, ji pastebėjo niekšą tarakoną. Ačiū Dievui, Tarakanovo pavardės neištarė. Nors šiaip, tu žinai, kad Genutė mėgsta krepšinį, nes studijų metais žaidė merginų krepšinio komandoje. Tai va... Na, pagaliau pasirodė ir oficiantas, kurį būčiau apkaltinusi, kad restoranui vis dėlto trūksta higienos. Bet neprireikė, prikandau liežuvį. Tuomet nurimau, pasijutau lyg po sėkmingo gimdymo. Tačiau man kėlė įtarimą Silvijos tylėjimas ir suraukti antakiai. Jėzau Marija... Gal būtent ji pastebėjo tarakoną, todėl nežino, ką tokiu atveju pasakyti, kad nesugadintų pietų. ►
Ričardo Šileikos nuotr.
51
