DAILĖ
Jo širdis – legiruotojo plieno Rugpjūčio 27-ąją Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose duris atvėrė Edmundo Frėjaus (1949–2009) atminimui skirta skulptūrų ir piešinių paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Šia paroda pradėtas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą – Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Parodų metu taip pat vyks renginiai, skirti rugsėjį išleistam skulptoriaus kūrybos albumui pristatyti. Menotyrinę albumo dalį rašė Rasutė Žukienė, Ignas Kazakevičius, Rūta Marija Purvinaitė. Emocingais prisiminimais albume dalijasi Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, menininkas Romualdas Inčirauskas, skulptoriaus E.Frėjaus dukros bei kiti. Parodoje „Sugrįžtantys paukščiai“ taip pat galima pamatyti 2009 m. Henriko Gulbino sukurtą filmą „Ad volandum natus. Frejus“, kuriame pats menininkas vaizduojamas kaldinantis sau sparnus ir besirengiantis pakilti. Parodas organizuoja Kauno modernaus meno fondas kartu su autoriaus dukterimis Monika ir Marta Frėjutėmis. Pirmąją renginių ciklo parodą Klaipėdoje galima apžiūrėti iki rugsėjo 27-osios. Ignas KAZAKEVIČIUS
Išlaisvinti geležį
E.Frėjus savo kalvėje 1994 m.
Arūno Baltėno nuotr.
Medžiagiškumas. Aistra. Plastiška. Barbariška. Stojiška. Apokaliptiška. Ekspresyvu. Amatas. Meistrystė. Religija. Virtuoziškumas. Abstrakcija. Improvizacija. Skausmas. Radikalu. Prestižas. Mainstream’as. Agonija. Disonansas. Lyrika. Kaligrafija. Fanatizmas. Karštis. Idealizmas. Lengvumas. Ambicijos. Groteskas. Mitas. Skrydis. Depresija. Alchemija. Manierizmas. Herojus. Ironija. Manija. Tikėjimas. Armatūra. Nuovargis. Netektis. Išsilaisvinimas. Šiais raktažodžiais būtų galima pradėti tekstą apie Pegaso pasagas lanksčiusį ir prieš dešimtmetį tiesiai iš Hefaisto kalvės į nebūtį išskridusį menininką E.Frėjų. Galbūt pompastiškai skamba žodžiai „į nebūtį“ ir „išskridusį“, nes liko autoriaus valia ir ją kalanti plieninė širdis, liko ir nuolankiai rūdijančios ► 19
