Klaipėda – tea t ŠOKIS
Šokio spektakliai „Stabat Ma t Pavasarį Klaipėdą drebino Dramos teatras, kuriame įvyko ypač aukštos kokybės teatro festivalis „TheAtrium“, o vasaros pabaiga skirta Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Senajame Klaipėdos elinge, galima sakyti, pačioje Klaipėdos širdyje, rugpjūčio 13 ir 14 dienomis parodyta unikali premjera: du vakarus galima buvo stebėti vienaveiksmius šokio spektaklius – „Stabat Mater“ pagal Giovanni’o Battistos Pergolesi’o muziką ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“.
4
Daiva ŠABASEVIČIENĖ
Tokią stilistinę darną ir harmoniją Lietuvoje nedažnai tenka regėti. Visa tai, ką ir kur sukūrė puiki tarptautinė menininkų komanda, tapo ne vien uostamiesčio įvykiu, o teatriniu reiškiniu, galinčiu reprezentuoti Lietuvą visoje Europoje. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė Mažosios Lietuvos sostinei suteikė išskirtinę galimybę tapti unikaliu pavyzdžiu. Europoje – Monake, Austrijoje, Italijoje ar kitur vasaros metu galima išvysti išskirtinių spektaklių, sukurtų tam tikrose autentiškose erdvėse. Ir tai, kas įvyko istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje, prilygo subtiliausiems meninio skonio europiniams pavyzdžiams. Pirmiausia norisi pabrėžti, kad šie abu vienaveiksmiai spektakliai išsiskyrė santūrumu. Atviroje erdvėje menininkai dažnai bando „manipuliuoti“ įvairiais efektais, spektaklius
perkraudami naujausiomis technologijomis, įvairiais statiniais, didingais butaforiniais objektais. O Klaipėdoje abiejų spektaklių kūrėjai nustebino jautra aplinkai, sugebėjimu pirmiausia įsigilinti į pasirinktų kūrinių turinį, prasmių atvėrimą, muzikinį atlikimą ir, aišku, šokio skaidrumą ir jo kalbos grožį. Atviroje erdvėje dėl gamtos stichijų retai kada įmanoma deramai susikaupti, o šį kartą pati gamtos stichija dalyvavo grynuoju pavidalu. Pirmąjį vakarą ramybėje smilkstančiame peizaže vienu įkvėpimu buvo atliktas „Stabat Mater“ – išdainuotas, sušoktas, gyvai skambant šio teatro orkestro styginiams ir grupei basso continuo, o antrąjį vakarą, pakilus vėjams ir gamtai įžūliau besibraunant į žmogaus aplinką, visai kitus atspalvius įgavo „Šventasis pavasaris“, tapdamas tiek pat atviras ir paveikus, kaip išvakarėse favoritu tituluotas „Stabat Mater“.
„Stabat Mater“ magija Choreografas, Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, jo asistentas Gajus Žmavcas, scenografas bei kostiumų dailininkas ispanas Jordi Roigas ir šviesų dailininkas Tomažas Premzlas, solistės Viktorija Bakan (sopranas), Beata Ignatavičiūtė (sopranas), taip pat tarptautinės Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupės, kurios daugumą sudaro jauni ukrainiečių artistai, 19 šokėjų, dešimt orkestrantų Tomo Ambrozaičio batutos mostuose tapo vientisu audiniu, savaip ištirpdami taip kruopščiai ir tiksliai sukurtoje aplinkoje. Pirmas įspūdis, kurį leista patirti, – didžiulė juoda teatrinė „dėžė“. Ši integruota teatrinė scena atrodo kaip didžiulis maketas, modelis dangaus fone. Jis – grėsmingas, patrauklus, smarkiai viliojantis skverbtis į jo vidų. Nors spektaklio pradžia
