Monstras
GINTARO LAŠAI
Alma Riebždaitė. Suprasti be žodžių.
Alma RIEBŽDAITĖ
Misisipė buvo tikra: pasaulyje gyvena tik geri ir protingi žmonės. Ir visi, kurie teigė priešingai, kurie teigė, kad pasaulyje yra bukų, kvailų, iškrypėlių, tapdavo Misisipės priešais Nr. 1. Galbūt ir jūs patekote į šį sąrašą. Ji taip karštai tikėjo gėriu ir taip jį gynė, kad kitaip manantiems galėjo dėti smūgį į veidą ir sužaloti. Misisipė iš anksto atsiprašo visų, prieš kuriuos pakėlė mentalinį akmenį. Ji tikėjo gėriu, nepaisant to, ką jai teko patirti. Tai kažkoks keistas sutrikimas, kuriam tikriausiai nėra pavadinimo. Besąlygiškai tikėjo gėriu. Sveiku protu tai nėra suvokiama. Yra vienas paaiškinimas: šitas tikėjimas jai leido jausti bloga, palaikė tikėjimą, kad
ji turi paslaptingų ryšių su blogiu, o visi kiti yra geri. Štai! Jeigu jinai būtų galėjusi bent sekundę pagalvoti, kad gal ir kiti turi problemų, kad nėra vien tyri ir šventi žmonės, ji būtų turėjusi mažytę galimybę pagalvoti, kad ir ji yra gera, turi gerumo ar gerų savybių, bet tokios spragos nebuvo. Jūs suprantate, kaip žmogų, kuris tiki absoliučiu pasaulio gėriu, turėjo sukrėsti žinia, jog aplinkui jį sukasi emociškai neįgalūs žmonės ir toliau gieda ditirambus apie neapsakomą Misisipės blogį. Protu to nesuvoksi. Nors dabar galima neabejoti: ji tikrai baisesnė už Šėtoną. Jos mama buvo teisi. Mamos yra arčiausiai vaiko, jos visada teisios. Na, tas ryšys, kada tarp jūsų cirkuliuoja bendras kraujas, dvi širdys plaka viename kūne, mama kažką suvalgo, o negerai darosi kitai būtybei jos pilve.
Kodėl baisesnė? Tam yra visiškai objektyvių priežasčių. Todėl, kad nugalėjo. O nugalėti piktąjį gali tik tas, kuris už jį yra stipresnis, baisesnis, bjauresnis. Tai yra visiškai objektyvu. Ir tai ne šiaip sau pergalė prieš blogį: Misisipė nugalėjo blogį savyje. Tai – neįtikėtino masto pergalė. Ji tapo geru žmogumi, kokiu visada svajojo būti, ir dabar dainuoja bad guy. Kokia keista pasaka, tiesa? Pasaka, kurios akivaizdoje sakinys ir protas sutrinka. Po metų pertraukos skambina Natas Tvirkutis. Jis pradeda dalytis religiniais tarpukojo regėjimais, kaip vienišomis naktimis jį ištinka instinkto traukulys. Patikėkite, traukuliai neturi nieko bendra nei su ryšiu, nei su meile, nei su draugyste, nei su prielankumu. Na, čia kaip epilepsijos priepuolis. ► 47
