KULTŪROS ISTORIJA
Kas knygon nesudėta (1) Knygoje „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo“ (Klaipėda, 2020) jos autorius rašytojas, bibliotekininkas Juozas Šikšnelis pateikė nemažai įvairaus pobūdžio medžiagos – ką pavyko „išknisti“ Klaipėdos regioniniame valstybės, bibliotekos archyvuose, periodikoje bei kituose publikuotuose ir nepublikuotuose šaltiniuose, savo ir bendražygių atmintyje. Lyg ir viskas, kas atrodė verta dėmesio, pakliuvo į knygą, bet, tvarkant knygai sukauptą medžiagą, vienas kitas nepaviešintas faktas autoriui krito į akis, todėl ryžosi dar kartą bristi į tą upę, kuri vadinasi Ievos Simonaitytės bibliotekos istorija. Kaip sakoma: kas dainon (knygon) nesudėta... Juozas ŠIKŠNELIS
Darbo laikas keitėsi Per septynias dešimtis metų bibliotekos skaitytojų aptarnavimo laikas keitėsi daugybę kartų, 1951–1957 m. dirbome nuo 14
Yra lankytojų, kurie svajoja ant šios iškabos išvysti užrašą „Dirbame visą parą“. I.Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.
iki 22 val., o 1958 m. – nuo 11 iki 22 val., vėliau paankstinome pradžią ir pavėlinome pabaigą – nuo 10 iki 19 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 17 val., o kai 2008 m. priversti veržtis diržus paskelbėme trumpiną darbo laiką iki 18 val., kilo triukšmas ir tuomečiai steigėjai – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valdininkai pagrasino atleisią vadovą, jei negrįšime prie buvusio darbo grafiko. Mat valdininkai, baigę darbus, nespėja į biblioteką savo vaikams (?) pakeisti knygų. Kiekvieną kartą, apklausdami vartotojus apie teikiamas paslaugas, sulaukiame įvairių pasiūlymų keisti aptarnavimo laiką: vieniems norisi, kad biblioteka darbą pradėtų nuo 8 val., kitiems, kad jį baigtų ne anksčiau kaip 22 val., o dar nebuvo nė vienos apklausos, kad vartotojas (taip, tik vienas) neužsinorėtų, jog būtų dirbama visą naktį. Juokais nenuleidžiame nė vieno pasiūlymo, tik kruopščiai juos pasveriame, kas kartą
įsitikindami, jog dirbame optimaliu grafiku, nes laikyti visą naktį atidarytą biblioteką – kaštuoja, juo labiau kad skaitykloje naktį leis vienas, gal du nemigos kankinami ar iš namų išvaryti lankytojai. Jau neminint benamių. Knygoje buvo paminėta, kad pačioje bibliotekos veiklos pradžioje raštai buvo rašomi ranka rusų kalba. Pirmoji rašomoji mašinėlė įsigyta 1952 m. ir buvo irgi rusišku šriftu. Naudota su pertrūkiais, jei netrūkdavo popieriaus, stigo juostelės ar kalkių, kartais tiesiog nebuvo kam ja spausdinti. 1954 m. darbo plane buvo numatyta įsigyti 25 000 egz. naujų spaudinių, tačiau dėl lėšų sumažinimo planas neįvykdytas. Tais pačiais metais vyko patalpų kapitalinis remontas. 1955 m. sutvarkyta ir įrišta į kietus viršelius 1954 m. gauta periodika. 1956 m. kasdien skaitykla sulaukdavo po 76 lankytojus. ► 59
