DRAUGAI ir draugystės KAROLINA GURSKIENĖ
Pagaliau baigėsi mokslai! Jokių „eik mokytis“ iš tėvų, jokių „ryt atsiskaitymas“ iš mokytojų, jokių „aaaa!!! Reikia sėsti bent perskaityti!“ pačiai iš savęs ir jokių, jokių namų darbų. Nu taaaaip gerai, kad net pati sau pavydi! Ilgai miegosi, atsikėlusi niekur neskubėsi, ilgai vartysi žurnalus apie madą ir bernus ir kas antrą dieną kepsi visokiausias mandrybes iš kulinarinių laidų. Ir taip ištisus visus tris vasaros mėnesius! Ar ne? Kaip ir smagu, kaip ir sotu, bet gana greitai tampa kažkaip... nyku? Norisi vėl šurmulio ir draugų, norisi su kažkuo pasidalinti tais pavykusiais kepiniais arba pasijuokti iš nepavykusių, ir tas niekur neskubėjimas gana greitai pasikeičia į nuobodų lėtą vaikščiojimą, nes, kai neturi ką veikti, tai nėra ko į tai ir skubėti... – Aš niekada nepriklausiau populiarių merginų grupelei. Visada buvau tokia truputį atsiskyrusi ir dažniau stebėdavau kaip bendrauja kiti nei pati bendraudavau. Kažkada bandžiau labiau susibendrauti su keliomis merginomis iš klasės, bet nesijaučiau jaukiai prie jų, todėl vėl atsitraukiau į vienumą. Ir nors atrodo, kad man visai gerai ir vienai, kartais norėtųsi turėti draugų, su kuriais galėčiau susitikti, kažką nuveikti arba tiesiog kartas nuo karto susirašinėti žinutėmis ir taip jaustis kažkam reikalinga. – Kaip manai, kodėl neatrandi žmonių, su kuriais bendraudama jaustumeisi jaukiai? – klausiu gana patogiai ant fotelio įsitaisiusios septyniolikmetės Miglės. – Nežinau. Gal todėl, kad aš kažkokia „kitokia“? Man neįdomu apkalbinėti kitus, man neįdomu kalbėtis apie madą ir nepatinka nei alkoholis, nei rūkalai. O paaugliai paprastai tai daro, o todėl, kad man tai neįdomu – aš neįdomi tokia jiems. Kaip ir logiška, – užtikrintai išpyškina Miglė. – Kaip manai, kur renkasi žmonės, kuriems nerūpi apkalbos, alkoholis, rūkalai ir madingi smulkiai suplėšyti džinsai? – Hmm... gal užsiima kokia sportine veikla? Tarkim, sveiką gyvenimo būdą propaguojančios, treninguotos ir net uždususios kamuolį besivarančios futbolininkės? Arba medituojančios ramuolės jogės? Arba linkswww.panele.lt
mos jojikės, kurios apkalbinėja tik arklius ir susivėlusius jų karčius. Rimtai, yra daug žmonių, kurie veikia daugiau nei brudų laikymas burnoje. Paaugliams dažnai būna sunku užmegzti ryšius vien todėl, kad jie apsiriboja tik klasės draugais ir vengia veikti kažką už mokyklos ribų. Žmonės draugystei renkasi vieni kitus pagal bendrus pomėgius ir vertybes. Ir jie sunkiai sutars ar ras bendrų temų, jei vertybiškai vieni kitiems netiks: jei man svarbu gamta ir ekologija, o mano pašnekovas skaniai juokiasi pasakodamas, kaip vakar su tėvu paliko padangas miške, man nebus nei juokinga, nei priimtina tokia jo moralė. Arba jei šeštadienio ryte turiu eiti į treniruotę, man visiškai netiks dalyvauti vakarėlyje ir vartoti alkoholį penktadienio vakare. Mes norime veikti tai, kas mums tinka pagal planuojamus dalykus ir gyvenimo būdą, o jei aplink tokių žmonių nerandame – atsitraukiame į vienumą. Ir tai yra geriau, nei bandyti kažkam įtikti ir pritapti, paminant savo vertybes ir įsitikinimus. Nes ta Julytei įtinkanti aš – tai, iš tikrųjų, ne aš. Tai, iš tikrųjų, – Julytė numeris du. Ir nei man jauku, nei Julytei antros savęs reikia. Žmonės nori papildyti vienas kitą, girdėti vienas kito nuomonę ir skirtingas pažiūras, taip keistis informacija ir augti. Vis bandantis įtikti draugas yra tarsi ilgas žiūrėjimas į save veidrodyje, kai vaizdas gražus, bet pats su savimi ilgai nekalbėsi, todėl vis tiek imi ieškoti kažko, kas bendravimą padarytų gyvesniu – su nuomonių nesutapimais, su skirtingais išgyvenimais, su kitokiais pasiūlymais.
