ETNOKULTŪRA
Etnodienos – lyg krašto praeities atminimas
Prieš tris dešimtmečius įsteigtas Klaipėdos etnokultūros centras įpratino klaipėdiečius domėtis Mažosios Lietuvos tradicijomis ir paveldu. Minėdami sukaktį, etnokultūros centro darbuotojai pakvietė ne tik prisiminti, ką nuveikė ir sukūrė, bet ir turiningai leisti paskutinės liepos savaitės popietes bei vakarus etnodienose: lankyti parodas, klausytis įdomių pašnekovų pasakojimų, šio krašto dainų, mokytis iš amatininkų, žaisti, šokti ir linksmintis. Daiva JANAUSKAITĖ
Nori švenčių ir vakaronių Klaipėdos etnokultūros centrui nuo pat jo įkūrimo dienos vadovaujanti Nijolė Sliužinskienė pasidalijo klaipėdiečių apklausų rezultatais. Pasirodo, uostamiesčio žmonės yra pasisakę, kad jiems reikia folkloro renginių. Jie jau pamėgo tokius tradicinius festivalius kaip „Parbėg laivelis“, „Lauksnos“, neįsivaizduoja miesto gyvenimo be klaipėdietiškų Joninių, Užgavėnių. Be to, miesto gyventojai teigė, kad jiems trūksta liaudiškų vakaronių ir edukacinių renginių. 20
„Todėl jaučiamės reikalingi ir manome, kad, minėdami etnocentro 30-metį, turėjome miestui surengti folkloro šventę. Tradiciniams tarptautiniams festivaliams šiemet – ne laikas dėl visiems suprantamų pandeminių šių metų aktualijų. Taip subrendo mintis apie Mažosios Lietuvos etnodienas. Juk daug metų mūsų centro ansambliai propaguoja šio krašto folklorą, darbuotojai gaivina Mažosios Lietuvos amatus, orientuojamės į krašto papročius ir tradicijas. Šis kraštas yra mūsų dėmesio pagrindas. Kai kūrėmės, dažnas klaipėdietis sakydavo, kad Klaipėda yra Žemaitijos dalis. Dabar vis dažniau klaipėdiečiai ir aplinkinių vietovių žmonės save identifikuoja kaip Klaipėdos krašto gyventojus, nors kartais ir negali pasakyti, kuo šis kraštas skiriasi nuo kitų. Būtent todėl penkias dienas trukusiais
renginiais siekėme pristatyti Mažosios Lietuvos etninės kultūros reiškinius, būdingus šiam kraštui“, – apie sumanymą centro sukakties proga surengti ne vieną didelį koncertą, o visą renginių ciklą pasakojo N.Sliužinskienė.
Sumanymas pasisekė Liepos 26–30 dienomis surengtos etnodienos priviliojo daug klaipėdiečių ir miesto svečių. Jie išsivežė ypač ryškų atminimą ir supratimą, kuo Mažoji Lietuva skiriasi nuo kitų mūsų šalies etnografinių regionų. Skelbimuose, plakatuose ir informaciniame renginių buklete buvo pavaizduotos regiono ribos, kad kiekvienam paėmusiam
