ERDVĖS
XXV Thomo Manno f
kultūros gurkšn i Liepos 10–17 d. Nidoje 25-ąjį kartą vyko Thomo Manno festivalis, šįkart pasiūlęs kurorto publikai 25 kamerinius muzikos, žodžio, dailės ir kino programų renginius. Tomis dienomis Lietuvą užliejusi kaitra neatbaidė publikos nuo intelektualių temų bei klasikos koncertų. Tačiau, nepaisant suformuotos tradicijos ir didžiulio įdirbio, organizatorių stovykloje pasigirsta nerimo signalų dėl ilgamečio renginio ateities perspektyvų, kuriomis abejoti skatina finansavimo klausimai. Valerija KIGUOLIENĖ
Ketvirtį amžiaus skaičiuojantis festivalis, šiemet surengtas tema „Kultūros kraštovaizdžiai. Pakrantės“, – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje, neabejotinai prisidedantis prie Neringos, kaip kurorto, skirto ne tik atsipalaidavimui, bet ir intelektualiosioms patirtims bei kūrybai, naratyvo, pažįstamo iš Nidos dailininkų kolonijos bei renginio „krikštatėvio“, vokiečių rašytojo Th.Manno, laikų. Paskutiniaisiais metais festivalis patyrė koronaviruso pandemijos įtaką – pernai dėl neįprastos situacijos festivalio scenose dominavo Lietuvos kultūros lauko atstovai. Šiemet programa atgavo tarptautiškumą. Kita vertus, šiemet Neringai tebesulaukiant daugiau turistų iš Lietuvos, užsienio svečių nebuvo gausu ir renginiuose. Juo smagiau buvo sutikti tuos ištikimus festivalio gerbėjus, kurie iš Vokietijos čia atvyksta kasmet.
Serenados ir iššūkiai Liepos 10-osios vakarą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambo pirmieji XXV Thomo Manno festivalio akordai: renginys prasidėjo W.A.Mozarto ir A.Dvořáko Serenadomis pučiamiesiems. 44
Th.Manno vasarnamis Nidoje jau ketvirtį amžiaus kasmet suburia įvairių sričių kūrėjus bei intelektualus į savaitę vykstantį festivalį.
Kiekvienam ilgalaikiam reiškiniui būdingi ne tik atradimai, bet ir netektys. Kolegų pagarbos kupini atminimo žodžiai skirti prie festivalio prisidėjusiems kultūros pasaulio šviesuoliams prof. Irenai Veisaitei ir dirigentui Petrui Bingeliui, kurie per metus nuo praėjusiojo renginio baigė savo žemiškąją kelionę. W.A.Mozarto Serenadą pučiamųjų oktetui Es – dur, KV 375 ir A.Dvořáko Serenadą pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui
d – moll, Op. 44 koncerte atliko specialiai šiam renginiui susibūrę šalyje bei užsienyje kuriantys lietuvių atlikėjai: pučiamaisiais grojančių 12 muzikantų, violončelininkas ir kontrabosininkas. Tarptautinės komandos iniciatyvos rezultatas – orkestrinio pasirodymo skambesys ir progai itin tinkama pakili nuotaika. Originalią programą festivaliui pasiūlė P.Bingelio sūnus fagotininkas Povilas Bingelis, gyvenantis Šveicarijoje ir dirbantis
