GINTARO LAŠAI
Netvarkingas sone t Nijolė KLIUKAITĖ
1. Fulgora frango – tavo, Dieve, pirštas, Įsupęs varpą, tramdantį liepsnas. Bet mes tik žaidėme. Iš kur tas TAVO nirštas? Tik dovanas dalijomės, tas, Prometėjo, ugnines... Tarsi vaikai nuogi mes gėrėm meilę, Baltais žiedais dabinome stygas, Kuriom išbrazdindavom netektis, apgaules, Kol mūs pačių naivumas surišo mums rankas. Nuvyto mūsų gėlės. Apanglėjo Balti žiedai, baltų stočių šviesa... Gyvenimas – nematėm kaip – išėjo, Teliko pėda, lietuj įminta... Nejaugi visa – vaikiški sapnai, Grūmojantys žaibams, kur mezgasi karai... 2. Grūmodamas žaibams, kur mezgasi karai, Tarytum Otonas II-asis tūkstantmečio slenksty Jis svaidė žvilgsnių žaibus šitaip atvirai, Kad pelenais subirdavom. Per naktį Brisdavom kaip brendama per pelkę Žvėrių takais, skenduolių stebimi, Nakties užuolaidą nelaimintieji atitraukę, Gyvybę vagia dumblo akimi... Vis bėgam – užminuotos mūsų dienos, Bet vis dar tikime buveine prie Dangaus... Ramunės baltos ten... Auksinės mėnesienos Ir durys atviros pasiilgusiems žmogaus, Kurs duoną sėja, žydėdamas linais, Bet kartuvėmis žaisdamas, pabūklais ir kitais mirties žaislais. 3. Ten kartuvės, pabūklai ir kiti mirties žaislai, Bet ar tik žaidėme, kai leidome „Vienybę“, „Skardą“?.. Kai steigėm mokyklas?.. Laukai žydėjo mėlynai 56
Toj žemėje, kurios nebuvo vardo. Kai kūrėm bendrą kalbą iš pabirų dainų, Vis dygusių ir ošusių iš kapo... Ak, vivos plango! Gyvybės mirusių išlaisvino prasmes, įgalino žodžiu... Iš kur ta gyvastis? Iš balto lapo Ar mėlynų šilų Čiurlionio muzika atšniokštusių? Iš LDK? Žečpospolitos? LTSR kantrybės įšalo erdvėj? Mes siekiamybių abėcėlę pasirinkome riboženkliu Ir žodžių išnaras išsaugojom laikų dermėj...
