GINTARO LAŠAI
Vishwatma Alma RIEBŽDAITĖ
Praėjus svaigiam saugaus prisirišimo etapui, Misisipei pradėjo kilti pyktis. Ji atidarė stalčių: jis buvo pilnas vaistų širdžiai ir nervams. Šešių rūšių širdies lašai, dviejų rūšių aspirinas, vienas įpakuotas kaip kontraceptiniai vaistai, homeopatiniai nervinį neramumą mažinantys, daugybė vitaminų stiprinti širdžiai, žoliniai raminamieji preparatai, septynių rūšių nervus raminančios arbatos, žoliniai miegui su melatoninu, kuriuos sučiulpi ir pradedi baugiai slysti į miego karalystę vis dar besikaluotuojant širdžiai, validolis, aj, preparatai trišakio nervo uždegimui gydyti, nes dūrė, aišku Šv. Kalis ir Mr. Bio. Magnis. Šitiek jai kainavo saugaus prisirišimo aktas. Jos mirtį. Ir nieko nebėra. Nė vieno požymio, nė vieno simptomo! Niekas niekur neduria, nedegina, dingo panikos priepuoliai, širdis rami kaip obuolys. Jau pirmą vakarą pagerėjus ji išgėrė alkoholinio alaus, o paskui, žinoma, perėjo prie įprastinių, nealkoholinių gėrimų, riebių maisto produktų ir saldumynų. Ji iškratė tuos vaistus ant grindų, susidarė gera krūva. Ką su jais daryti? Ir prisiminė, kad turi gana gerai išugdytą daiktų išmetimo įgūdį. Susidėjo į maišą ir kaip Kalėdų Senelis nuėjo prie konteinerio. Grįžo. Jai buvo labai įdomu, kas dabar bus prisirišus. Ją ėmė įsiūtis, klaikus baisus įsiūtis dėl švelnių jausmų, kuriuos teko patirti psichoterapeuto atžvilgiu. Vyksta konsultacija. Psichoterapeutas idiotiška veido išraiška klausia, kaip praėjo jos savaitė. – Jūs mane žiauriai, blet, užpisote. – Misisipe, gal galite šitaip nesikeikti? – mandagiai paprašė psichoterapeutas. – Aš daugiau tau nebebūsiu, blet, gera, – nei iš šio, nei iš to siaubingai į kompiuterio ekraną pradėjo rėkti geroji Misisipė. Ji atrodė baisiai, nesišukavusi, persiviepusi, žliumbianti ir dėl to dar baisesnė. – Prašau nusiraminti, – psichoterapeutui 54
Alma Riebždaitė. Vitražas.
irgi pradėjo kilti nervai, nes jis nesivaldo, garbės žodis, nesivaldo. – Jeigu nepatinka, nesiklausykite. Ir staiga Misisisipė supranta, kad galia yra jos rankose, jai ateina nušvitimas. Ji gali išjungti psichoterapeutą kada panorėjusi – vienu vieninteliu mygtuko paspaudimu! Ko niekaip nepadarysi esant gyvai konsultacijai. Kartą Žanetas ją buvo net užrakinęs per konsultaciją savo kabinete. Ji pasijuto siaubingai nesaugiai. Jai vos neprasidėjo panikos priepuolis, kurio niekada nebuvo patyrusi, nes ji tiesiog atsiskirdavo nuo kūno, depersonalizacija, derealizacija ir panašiai. O dabar ji žino, kas yra panikos priepuolis. Taip sakant, praturtėjo patirtimi. Panašu, jog panikos priepuoliai yra didelis pasiekimas: tai vadinasi susijungimas su kūnu.
– Aš kalbėsiu taip, kaip norėsiu! Jūs minėjote, kad aš turiu problemų. Mes turime nebedaug laiko, prašau man jas išvardyti, aš jas užsirašysiu, išsirinksiu aktualiausią ir ją spręsime. Ar čia mes tik pezėsim, kurva? Taip, turiu su kuo užsirašyti. Gerai, norėčiau žinoti, kokius metodus taikysime minėtai problemai spręsti? – tokia konsultacija, žinoma, vyksta jos galvoje. Staiga jai kyla dar geresnė mintis, ji pasiims kitą įrenginį ir įrašys jų pokalbį. Paskui tą pokalbį išanalizuos. Kai bendrauji per ekraną, atsiveria didesnės galimybės. Misisipė klausosi įrašo: Misisipė klausia: – Kiek ilgai mes čia dar tampysimės? – Aš tau, Misisipe, siūlau draugauti, – sako psichoterapeutas.
