þvilgsnis
Ar iðsaugosime humanitarinæ kultûrà? 2006 metø pavasará prakalbus apie VU Filologijos fakulteto reformà, susimàstyta ne tik apie lituanistikos, baltistikos, filologijos, bet ir kitø socialiniø ir humanitariniø mokslø padëtá Lietuvoje, jø problemas ir perspektyvas. Paskelbtas profesoriø ir studentø kreipimasis „Dël krizës Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“ visuomenëje sukëlë plaèias diskusijas apie humanitariniø mokslø reikðmæ visuomenei, tautai, valstybei, jos kultûrai, jaunuomenës ugdymui, kalbos ir ðalies prestiþui. Apie tai kalbamës su dviem jaunais dëstytojais, mokslininkais – Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros mokslo darbuotoja dr. Daiva SINKEVIÈIÛTE ir Lietuviø literatûros katedros mokslo darbuotoju dr. Mindaugu KVIETKAUSKU.
Valstybinëje aukðtojo mokslo strategijoje deklaruojamas dëmesys lituanistikai, baltistikai. Ar filologai, humanitarai jauèia realø valstybës dëmesá? Mindaugas Kvietkauskas. Negalima sakyti, kad valstybës dëmesio nëra. Lituanistikos mokslà valstybë áraðiusi kaip prioritetà visuose mokslo plëtros dokumentuose, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas nuo ðiø metø turi atskirà programà lituanistikai kaip prioritetinei srièiai, finansuojamas ir projektas „Tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijos sàlygomis“, kurá vykdo ne tik lituanistai, bet ir istorikai, kultûrologai, sociologai. Taèiau kitas dalykas – tos paramos turinys, kiek siûloma lëðø, kokios jø naudojimo sàlygos. Akivaizdu, kad sumos dar neatitinka realiø poreikiø. Fundamentiniai humanitarø moksliniai tyrimai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybëmis, kol kas finansuojami labai kukliai. Þinoma, humanitariniai mokslai neturi tokiø dideliø iðlaidø eksperimentinei árangai ar laboratorijoms, bet norint normaliai dirbti, norint atlikti lauko tyrimus, rengti ekspedicijas, atlikti archyviná darbà (ir uþsienyje), propaguoti moksliniø tyrimø rezultatus, kad jie pasiektø ir tarptautinæ terpæ, lëðø akivaizdþiai maþa. Maþdaug pusë fondui pateikiamø lituanistiniø pro-
30
jektø 2005 m. paramos negavo, kitiems praðytø lëðø „nubraukta“ maþdaug treèdaliu. Didelis trukdis – labai trumpi terminai, skiriami lituanistiniams projektams ávykdyti, kurie dar sutrumpëja dël ilgø lëðø skyrimo ir pervedimo procedûrø: ðtai projektà BALTNEXUS turime ágyvendinti per nepilnus keturis mënesius! Kokiø rezultatø taip galima pasiekti? Kita kliûtis, trukdanti suintensyvinti tyrimus naudojantis projektiniu finansavimu, – didþiulë biurokratinë maðina. O humanitarø iniciatyvà juk reikia iðlaisvinti. Tyrimams norisi sutelkti þmones ne tik ið savo Universiteto, bet ir ið kitø, taip pat kviesti uþsienyje dirbanèius lituanistus, baltistus. Mokslas, kultûra, menas turëtø turëti savo laisvà terpæ. Mûsø tikslas – telkti akademinæ bendruomenæ, kad ði generuotø naujas idëjas. Daiva Sinkevièiûtë. Norëdami parodyti, kad lituanistika svarbi pasauliui ir mums, norëdami iðplësti tyrimus, padaryti lituanistikà lygiaverte kitiems humanitariniams mokslams, turime turëti pakankamas ir materialines, ir dvasines sàlygas. Kol kas jø nëra. Vykdant projektus daug laiko atima techniniai dalykai, tada ir darbo rezultatai atrodo menki. Taèiau manau, kad dëmesys lituanistikai turi bûti rodomas ne vien tik finansavimu,
skiriamomis lëðomis ávairiems projektams vykdyti – tai, aiðku, yra gerai, bet ir kitu bûdu – daug aktyviau propaguojant humanitarinæ kultûrà universitetuose, t. y. traukiant lituanistikos dalykus ir á tiksliuosius, socialinius ar kt. mokslus studijuojanèiø studentø bendrøjø dalykø sàraðus. Gal tada ir poþiûris á humanitarinius dalykus ir paèius humanitarus greièiau keistøsi, atsirastø daugiau ir realaus visuomenës dëmesio kultûrai? M. K. Egzistuoja ir ðviesioji pusë – filologø vykdytas projektas LITTERA parodë, kad mokslininkai humanitarai jauèia poreiká telktis á bendruomenæ, kad trûksta laisvø diskusijø, bendravimo. Rengëme seminarus tarpdalykine lietuviø tautinës tapatybës tema, kurià nagrinëjo ir literatai, ir kalbininkai, ir folkloristai, klasikai, taip pat filosofai, fenomenologai, religijotyros specialistai. Atsivërë ta ypatinga laisvë diskutuoti, kristalizuoti naujas idëjas, ne tik „atidirbti“ valandas studentams, ne tik kaþkà dirbti pagal pareigas, o turëti tà „Akademo sodà“, kur patiri tikrus intelektualinius ieðkojimus. Vykdydami projektà suvokëme, kaip ðiandien suaktualëjo tautinës tapatybës tyrimai, iðryðkëjo skirtingø humanitariniø koncepcijø takoskyros. Ið to ir kyla impulsai atnaujinti dëstomas programas,
