TEATRAS
I.Reklaitis:
teatras ir bažnyčia turi daug bendro
Daugiau nei keturi dešimtmečiai Klaipėdos dramos teatre. Ruošiantis susitikti su aktoriumi Igoriu Reklaičiu neapleido mintis, kad neįmanoma imti ir į kelis puslapius sutalpinti tokio patirties tūrio, apimančio tiek teatre atsispindinčias skirtingas politines santvarkas, tiek poslinkius visuomenės gyvenime, žmonių vertybinėse skalėse. Saugiau imti tai, kas arčiausia, ir sekti iš to besivyniojančia pokalbio linija, kol galiausiai ji natūraliai nuveda iki dramos būrelio Vilniuje aštuntojo dešimtmečio viduryje. Būrelio vadovė Valerija Marcinkevičiūtė-Karalienė mokslo metų pabaigoje atsisuka į atokiau sėdintį 11-oką ir sako: „Reklaiti, ko tu ten atskirai sėdi? Tarp kitko, tu irgi galėtum aktorinį meną studijuoti.“ Visa kita – istorija. Aktorius vaidina beveik visuose svarbiausiuose pastarųjų metų teatro spektakliuose, o susitikti su I.Reklaičiu suplanavome artėjant jo režisuoto spektaklio pagal Domano Nowakowskio pjesę „Kai kurios erelių rūšys“ premjerai kovo viduryje.
Kristina KUČINSKAITĖ
Dviejų pjesių sąsajos – Papasakokite apie „Kai kurias erelių rūšis“. Kaip susiklostė, kad jums į rankas pakliuvo ši pjesė ir kad ją režisuojate bei joje vaidinate? – Viso šio įvykio savotiškas inspiratorius yra kitas lenkų dramaturgas Sławomiras Mrożekas, jis 1977 m. parašė pjesę „Emigrantai“. Pagal ją kartu su aktoriumi Gintaru Čajausku prieš septynerius metus sukūrėme spektaklį, 4
vaidinome jį trejus ar ketverius metus ir parodėme maždaug 90 kartų. Tas spektaklis nepriklausė jokiam teatrui, buvo visiškai savarankiškas darbas. Aplankėme beveik visas Klaipėdos ir Žemaitijos mokyklas, rodėme jį ir Oskaro Koršunovo teatre Vilniuje. Taip pat pavyko su juo plačiau pakeliauti – vykome gastrolių į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, galiausiai dar nuskridome į Čikagą, kur vaidinome lietuvių bendruomenei. Daugiausia spektaklių parodėme mokyklose 10–12 klasių mokiniams. Spektaklis nėra lengvas, veiksmas trunka daugiau nei valandą, bet jį žiūrintys mokiniai išbūdavo idealioje tyloje. Net mokytojai stebėjosi savo auklėtinių pavyzdingumu.
Apskritai priklausau tiems aktoriams, kurie linkę ieškoti naujų ir įdomių pjesių, su kuriomis kada nors ateityje galėtų dirbti. Stalčiuose guli bent penkios, kurios galėtų būti materializuotos. Taip ir D.Nowakowskio pjesę atradau prieš kelerius metus. Ji iki šiol nėra statyta Lietuvoje. Pats ją išverčiau. Ji parašyta 2003 m., bet jos atsiradimo kaltininkas, kaip jau minėjau, yra S.Mrożekas. D.Nowakowskis, tikriausiai sužavėtas S.Mrožeko pjesės, parašė savąją. Perimta pjesės struktūra, tik pakeista situacija ir aplinkybės. Pagal siužetą net paaiškėja, kad mano vaidmuo yra sūnus to personažo, kurį kažkada vaidinau „Emigrantuose“. Man labai patinka, kad yra tokia keista sąsaja, tęstinumas – lyg prieš daug metų pradėtas darbas vis dar tęsiasi. ►
