GINTARO LAŠAI
Paskutinė kova Alma RIEBŽDAITĖ
Nuo paskutinės istorijos, kurioje nenutiko nieko, atsitiko daug dalykų, kurių mes čia neaprašėme, ir vis dėlto niekaip negalėjome pabaigti šios be galo tikros istorijos, nes pabaigos tiesiog nebuvo, o meluoti Tau, mano nuostabusis skaitytojau, niekaip neišeina, ar apgauti Tave, sugalvojant visokių gražių kvailysčių. Kaip jau supratai, brangus skaitytojau, Misisipė daug kartų bandė pabėgti nuo Žaneto, nutraukti psichoterapiją, įsižiūrėti kitus, buvo net fantastiniai ir sugalvoti draugai. Kaip jis ją laikė! Man tai panašiausia į procesą, kai mažas kačiukas vis bando ir bando iššliaužti iš guolio, o katė čiumpa jį dantimis už pakarpos ir partempia atgal. Ir tempia – jeigu reikės – tūkstantį kartų. O kačiukas vis bėga ir bėga kaip paklaikęs, nežinia, kam, nežinia, kodėl, nežinia, kur. Laikas ėjo, ir šįkart ji nusprendė tikrai savavališkai ir neleistinai nutraukti terapiją, visiems laikams pabėgti nuo Žaneto. Meldžiu Jus, kai būsite terapiniame procese, pasitikėkite Jus konsultuojančiu specialistu ir nesiimkite saviveiklos. Jums yra tekę girdėti, kad tokios ligos kaip anoreksija ir panašios gali baigtis mirtimi, bet ar galėtume pagalvoti, jog psichiniai procesai, vykstantys jūsų viduje, gali išprovokuoti mirtį. Aš – niekada. Šią akimirką aš, gerbiamas skaitytojau, nesu tikras, kad, kai tu skaitysi šią istoriją, Misisipė bus dar gyva. Mes kovojame iš paskutinių jėgų ir kovosime iki galo, bet šitos kovos baigtį težino vienas Dievas. Nežinau visų detalių ir aplinkybių (palieku tai spręsti Tavo vaizduotei), bet paskutinės kovos atspindžius bandysiu perteikti per Misisipės laišką, kurį ji parašė psichoterapeutui ir kurį aš radau. Ak, nekreipkite dėmesio į jos kvailą mužikišką stilių, keiksmažodžius, gramatines ir stiliaus klaidas. Gali būti, jog tomis akimirkomis ji buvo apsvaigusi ir nelabai besižinojo, ką daranti. Jei atvirai, ji net neatsimena, ar šitą laišką išsiuntė psichoterapeutui, tiek jai vargšei buvo migla apėjusios akys. Nesigir52
siu, jos stilius baisus ir nė iš tolo neprilygsta manajam objektyvumu žėrinčiam stiliui, kuriuo aš nepaprastai didžiuojuosi. Na, taip, taip, Misisipė, kaip suprantu iš jos laiško, turi kelias super asmenybes, kitaip niekaip negalėtum suprasti, kaip ji taip sėkmingai sugeba kapanotis absoliučiai kritinėse situacijose. Netikiu, kad savo apsišvietimo ir intelekto galia ji tai galėtų daryti. Juk ji tiesiog kvailoka mergina. Nežinau, iš kur jai tos super asmenybės prikibo ar išaugo, manau, kad maždaug tais momentais, kai vieniša valkiojosi po laukus ir miškus, atsiskyrusi nuo šito pasaulio ir apleista – įsišaknijo kaip varnalėšos kibiai. Žinoma, grįžęs kibius visada nusirenki nuo kojinių, kelnių klešnių ar sijono apačios, bet yra didelė rizika, kad vienas kitas užsilikęs metafizinis kibis gali likti nepastebėtas, būti neištrauktas ir suvešėti. Ak, kaip aš džiaugiuosi savimi. Na, ir kas prakilniame laiške psichoterapeutui rašo apie valerijono lašus, kvailus širdies permušimus, kas galėtų šitaip inkšti. Tik Misisipė. Nevykusi netikša, bet Dievo. Kitaip sakant, Misisipė buvo žmogus vakuume, niekaip negali prisirišti prie kito žmogaus, nes ją nužudys, bet ir pabėgti negali, nes irgi nužudys. Taip, ji nutraukė santuoką, ir tai, kad jai tai pavyko padaryti, galima laikyti tikru stebuklu. Taip, bėgti, pasitraukti ji pramoko. Tuštuma yra kvantinė realybė, kurioje irgi nutinka įvykių. Mes nepažįstame šitos tikrovės slėpiningumo iki galo ir nežinome, kas vyksta su žmogumi, kai jis nėra prisirišęs prie žmogaus. Mes nežinome, prie ko jis prisiriša. Mes nežinome, kas yra fantazija ir realybė, ir ar tai, kas vyksta vaizduotėje, nėra tikra. Visiškai tikėtina, kad mergaitės sieloje, kuri nepriklausė niekam, vyko įtempta gėrio ir blogio kova, aprašyta priešistorėje „Dievas nori medaus“, bet štai laiškas. Jeigu būsite labai atidūs, tarp eilučių galite net perskaityti slaptą Misisipės planą, kaip apgauti migdolinį kūną. *** Sveiki (vis dėlto išsiunčiu Jums šį laišką, gal geriau galėsite mane suprasti ir man padėti arba mane galutinai nužudysite;
pinigus sumokėjau vėl) rašau Jums, nes nežinau, ar galėsiu pirmadienį prisijungti, matyt, būsiu paskubėjusi atsakydama. Arba man yra visiškai sutrikusi širdies veikla, arba aš pradėjau patirti panikos priepuolius. Tai prasidėjo maždaug prieš mėnesį. Vakar prieš miegą irgi buvo visai blogai. Sekmadienio vakare irgi, terapiją nutraukus, buvo kažkiek pagerėję. Tas jausmas, kad vos ištveri nekvietęs greitosios, bet bijai apsikvailinti. Aišku, blogai, dabar visas mano dėmesys koncentruojasi į širdį, tai tik pablogina situaciją. Blogiausios situacijos metu, kaip vakar man, atrodo, kaista širdies plotas, jaučiu įtampą, širdis plaka nenormaliai, ją jaučiu visame kūne ir viskas, atrodo, virpa. Vakar išgėriau visokių lašiukų, aspirino (nes gyvenu infarkto ir kažkiek insulto baime, o aspirinas skystina kraują), valerijono, bandžiau kvėpuoti ramiai ir net priėmiau sprendimą, kad galiu su Jumis nesusitikti, kad tik apraminčiau save, nes tik pagalvoju apie Jus ir man atrodo, kad Jūs mane nužudysite. Tai, kad galiu su Jumis nesusitikti, yra kaip bandymas „apeiti sistemą“, nes aš, perspėjusi Jus, jau nebeturiu įsipareigojimo ir išties galiu su Jumis nesusitikti. Išties galiu su Jumis nesusitikti, tai žinokite. Laikrodis yra rodęs man kardiogramos kažkokius sutrikimus paskutiniu laiku, todėl bijau į jį žiūrėti ir nematuoju. Dabar, iš ryto, dėmesys koncentruojasi į širdį, bet yra palyginti normaliai, nors ją ir jaučiu. Po terapijos nutraukimo daug apie tai galvojau, man lyg ir kažkas paaiškėjo apie mane. Šitokia reakcija gali rodyti tik prisiminimą migdoliniame kūne, nes aš jos visiškai nevaldau. Tai reiškia, kad tikrai, matyt, buvo kėsintasi mane nužudyti. Na, vieną sąmoningą prisiminimą aš turiu, bet jei prisiminimas sąmoningas, tai to neturėtų būti. Skyrybų metu mane daug sykių ištiko flashback’ai, kai jutau, kad nori mane nužudyti. Daugybę kartų, pačiomis įvairiausiomis formomis. Arba: daugybę kartų mačiau, kaip kažkas tikrai ruošėsi užmušti kitą žmogų, t. y. tėvas motiną. Mačiau, kaip yra žudomos kitos gyvos būtybės. Galbūt man į galvą įsirėžė, kad vyras yra
