GINTARO LAŠAI
Dovydas GRAJAUSKAS
Kišeninis bliuzas
Korespondencija
o jei gu šian dien mir čiau kniaukia man kažkoks švelniabalsis iš radijo kolonėlės
tai sveiki, nesimatėm senokai, galvojau vis, ką čia tokio pasakius gražaus, nuoširdaus, šiek tiek gaivalingo, gal sąmojį kokį ar žaismę pažaisim mąsčiau monologas tatai ar dialogas, galvojau ko palinkėjus ko čia paklausus ar sveiki iš tiesų, gal kas serga gal numirė kas arba prisikėlė gal pasakėlę kokią suregsite ausiai mano baisiai giliai o gal paklausit ko patys, juk ne svetimi mes čia, juk nebe, juk seniai, ne tai ne, tada pasakysiu: nė vienas iš mūsų jei tiesą pasakius kadai nebežino ką daro ir ko tikėtis ir dar kad mėnuo ir garas tviska kaip visad ir jeigu žinočiau, tai pasakyčiau, ar
nu ir nieko, kas čia per jeigu ir o mirtum tai mirtum, šiandien tai šiandien, nelabai net kas pasigestų, ale nemirsi vis tiek, nei šiandien, nei rytoj, kam toks tragizmas nemirsiu ir aš, ir gyvensim, mano saldžiabalsis bičiuli, tu ir toliau kniauksi man nervais aš ir toliau patylom nervinsiuos, taip, drauguži tu mano mielas, taip ir gyvensim lyg klausytumėm radijo naktį snaigenant subaru link nemenčinės
miego sutrikimais, vartosi lovoj iki paryčių bildenančiom smegenim, paskiau darbuose ant kėdžių ergonomiškų kragina galvas o aš tuo tarpu miegu kaip užmuštas tik padedu galvą, ir iškart kaip užmuštas žmonės vartosi, pykstasi, mylisi, mušasi, gimsta su nepriteklium ir miršta su perteklium žmonės aplinkui o aš miegu kaip užmuštas sapnuoju, kad kvėpuoju į stiklą ir kita pusė rasoja ir kita pusė rasoja o aš miegu kaip užmuštas sapnuoju, kad einu į stotelę ir kaip tik nuvažiuoja ir kaip tik nuvažiuoja
Valerijonų bliuzas
Pavakarė
laikrašty rašė, kad vis daugiau žmonių skundžiasi
Žėrinčių langų falangos Lyg žiūrėtumei į upę
Arvydo Stačioko nuotr.
50
