MAXIMOS leidinys „Įkvėpimai“ Nr. 2 by MAXIMA LT

Nr. 2

Leidinys nemokamas

Vasaris 2020

Rimvydas Laužikas –

apie Lietuvą lėkštėje

Vasaris – lietuviškumo mėnuo

KUO KVEPIA LIETUVIŠKAS MEDUS? ŠVENTINIAI KEKSIUKAI VAIKŲ LABORATORIJOJE UŽGAVĖNIŲ BLYNAI

Lietuvių

autorių knygos |

27 p.

Turinys: Lietuva lėkštėje 4

Istorinės virtuvės tyrinėtojas Rimvydas Laužikas: „Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, bet ne vien jie“

30 p.

10 p. Maistas

SUMUŠTINIS SU BUROKĖLIŲ UŽTEPĖLE IR KANAPIŲ SĖKLOMIS

Vienas apsipirkimas – penkios vakarienės

46 p.

Bulvių plokštainis su bri sūriu ir šonine

10 Burokėlių sriuba su kiaulių šonkauliais

29 Vasario 16-oji: šventes reikia švęsti

20 p.

11 Žemaitiški švilpikai, apkepti su sūriu ir šonine

30 Kuo kvepia lietuviškas medus?

12 Kiaulienos dešrelės su troškintais

32 Skalbiniai, kvepiantys vėju

kopūstais ir pomidorais

35 Ar vienas bananas išgelbės 13 Keptas varškės sūris su šonine

14 Turi laiko / neturi laiko

36 Iš lietuviškų pievų

mūsų gamtą?

Kepsnys „ Jūratė “

40 Klausimai ekspertams 16 Skanėstai iš krosnies 42 Malonumas skaityti 18 Baltojo sūrio tradicija

Mažiesiems

Gyvenimo spalvos

20 Maisto laboratorija

26 Žiema, žiema, bėk iš kiemo!

XXXX Atradimai 24 Iš vandenų

Mūsų vertybės:

Mieliniai blynai su klevų sirupu ir lazdynų riešutais

Bulviniai blynai su grūdėta varške ir šaltai rūkyta lašiša

Sveikiau 44 Sportas lietuviškoje gamtoje 46 Lietuviško daržo karalius 48 Duona kasdieninė

28 Etnologas apie lietuviškas tradicijas:

Dirbame pirkėjams: norime, kad jie grįžtų

joms susigrąžinti prireiks pastangų

Svarbus kiekvienas: esame atsakingi bendruomenės nariai

51 Visi kalba. Riešutinės užkandžių naujienos

Vieninga komanda: dalinamės žiniomis ir patirtimi

Imu ir padarau: palaikome iniciatyvas

Lietuva lėkštėje

80 % Tiek procentų šviežio maisto „Maximos“ parduotuvėms ruošia Lietuvos gamintojai. Ir mes tuo didžiuojamės.

Lietuva lėkštėje

600 Geriausius linkėjimus iš kaimo siunčiantys ūkininkai į mūsų tinklo parduotuves atveža beveik 600 skirtingų prekių.

„Linkėjimai iš kaimo” lentynose galima rasti net 62 skirtingus Lietuvos gamintojus, kurie saugo senas maisto gaminimo tradicijas ir receptus. Ačiū, kad vertinate unikalų jų darbą.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ ir Lietuvos ūkininkai tarsi tiltu sujungia miestą ir kaimą. Drauge su geriausiais linkėjimais miestiečiams iš savo laukų, bitynų, šiltnamių ir dirbtuvių atgabena beveik 600 skirtingų prekių. Mūsų lentynose „Linkėjimai iš kaimo“ galima rasti net 62 skirtingų Lietuvos gamintojų, kurie nepaprastai saugo senas maisto gaminimo tradicijas ir receptus, gaminių. Net 80 procentų šviežio maisto „Maximos“ parduotuvėms ruošia Lietuvos gamintojai. Vasaris – lietuviškiausias mėnuo. Juk šį mėnesį švenčiame ne tik tradicines Užgavėnes, bet ir mūsų šalies gimtadienį – Vasario 16-ąją. Šiame žurnalo „Įkvėpimai“ numeryje kviečiame jus švęsti Lietuvą: atsigręžti į praeitį, pasidomėti Lietuvos kulinarijos istorija, nueiti lietuviško medaus keliu, įkvėpti gryno mūsų laukų ir miškų oro ir pasirinkti naujų idėjų savo švenčių stalui. 4

Šviežia, natūralu ir skanu, taip mūsų pirkėjai vertina lietuviškus gaminius. Pirkdami lietuvišką prekę mes ne tik džiaugiamės kokybe, bet ir palaikome tuos, kurie mums šias gėrybes kuria.

Lietuva lėkštėje

Istorinės virtuvės tyrinėtojas Rimvydas Laužikas:

„Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, bet ne vien jie“ „Kai galvoju apie lietuvišką virtuvę, pirmiausia galvoju apie tolerantišką ir daugiakultūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvę, savotišką tinklą, jungiantį įvairaus luomo, skirtingų tautybių ir religijų, mieste ir kaime gyvenančių žmonių maisto gaminimo ir valgymo tradicijas“, - teigia kulinarinio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas. Per daugybę metų sukauptos kulinarinio paveldo žinios šiandien kiekvienam iš mūsų, siekiančiam išsaugoti tautines tradicijas, yra itin brangios. Lietuvos kulinarinės tradicijos skaičiuoja ilgus metus. Kada atsirado pirmieji lietuviškos virtuvės aprašymai ir pirmosios receptų knygos? Pirmosios rašytinės užuominos apie lietuvių naudotus maisto produktus bei valgius yra labai jaunos - vos 600-650 metų. Pavyzdžiui, yra išlikusios Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvaro sąskaitų knygos, kuriose aprašyti dvaro virtuvei pirkti maisto produktai ir gaminiai. Pirmieji užrašyti pavieniai receptai dar jaunesni – XVI amžiaus, o pirmosios receptų knygos arba receptų rinkiniai Lietuvoje žinomi iš XVII amžiaus pabaigos.

Svečius iš užsienio puolame vaišinti didžkukuliais. Ar esame teisūs Lietuvos kulinarines tradicijas siedami su bulvių patiekalais? Taip jau susiklostė XX amžiuje, kad bulviniai patiekalai įsigalėjo kaip patys lietuviškiausi ne tik ant mūsų stalų, bet ir mūsų galvose. Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, tačiau svarbu suprasti, kad ne vien jie yra tradiciniai. 1893 metų Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinėje“, pirmojoje gastronomijos knygoje lietuvių kalba, nerasime nė vieno bulvinio patiekalo. Tačiau rasime koldūnus, šaltanosius, skilandį, išnaują,

Lietuva lėkštėje

Įdomu: Rauginto pieno sūris yra laikomas Lietuvos kulinariniu paveldu

salcesonus, beigelius, ruginę duoną, rauginto pieno ir brandintus sūrius, bobą, zrazus, įvairias sriubas, meduolius ir primirštus patiekalus ne iš bulvių. Anuomet vienus patiekalus valgydavo kaimo gyventojai, kitus – prakutę miestiečiai. Kuo labiausiai skyrėsi lietuviška kaimo ir miesto virtuvė? Ant didikų stalo buvo gausu mėsos, pieno produktų, įvairių daržovių, atvežtinių prieskonių. Didikai laikėsi savo meto gastronominių madų, o maistą jų namuose gamino profesionalūs virėjai. Tuo tarpu mažiau turtingų žmonių virtuvėse vyravo maistas iš grūdų - duona, košės, blynai, putros. O aplink puodus sukosi tik tų namų šeimininkė. Ką darydavo anų laikų žmonės, kai jiems prireikdavo šaldytuvo? Pigiausias variantas buvo šulinys. Žinoma, tik tiems, kas jį turėjo. Dvaruose buvo statomos ledainės. Tačiau daugiausia buvo suvartojama šviežio ar natūraliai konservuoto - rauginto, rūkyto, džiovinto, sūdyto maisto. Iki XX amžiaus druska buvo gana brangi, o tai reiškė, kad konservavimo būdai su daug druskos buvo prieinami ne kiekvienam. Ar prieskonius lietuviai atsiveždavo iš kitų šalių, ar užsiaugindavo savo šalyje? XV-XVII amžiais populiarius sausuosius prieskonius - pipirus, cinamoną, gvazdikėlius, muskatus, galganą, pipirus, šafraną, kaip ir šiais laikais, lietuviai atsiveždavo iš kitų šalių. Tuo tarpu nuo XVI amžiaus populiarėjusius žolinius prieskonius - bazilikus, čiobrelius, raudonėlius, krapus, petražoles, mairūnus augindavo daržuose. Kas anuomet gamindavo lėkštes ir puodus? Iš kur jie atkeliaudavo į virtuves? Neturtinguose namuose ilgą laiką indus žmonės iš molio lipdydavo patys.

Iki šių dienų išlikę seniausi, rašytiniuose dokumentuose lietuviškais pavadinimais paminėti valgiai yra iš rūkytos mėsos: kumpiai, lašiniai, skilandžiai, išnauja (taukinė). Šie lietuviški žodžiai minimi XIV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios dokumentuose

Per daugybę metų sukauptos kulinarinio paveldo žinios šiandien kiekvienam iš mūsų, siekiančiam išsaugoti tautines tradicijas, yra itin brangios.

Visa šeimyna valgydavo iš vieno, stalo viduryje pastatyto dubens. Kas galėjo sau leisti, pirko profesionalių amatininkų pagamintus, glazūra puoštus molinius, iš metalo nukaltus ar išlietus puodus, keptuves, stalo indus. XVIII amžiuje išpopuliarėjo porcelianas, atsirado mada patiekti maistą porcijomis, pamėgta gerti kavą, arbatą, kakavą. Jei dengtume istorinių patiekalų stalą, kokie patiekalai ant jo išsirikiuotų? Jei paliktume bulvinius patiekalus „ramybėje“ ir nebandytume sukurti gastronominės rekonstrukcijos egzotikos, tada užkandžiais galėtų tapti rūkytos mėsos gaminiai, baltas, rauginto pieno sūris. Sriuba – lapinių burokėlių barščiai, zacirka ar grybų sriuba. Pagrindiniam patiekalui tiktų zrazai, koldūnai, kimšta lydeka arba sterkas, šiupinys; desertui – baumkuchenas (šakotis), obuolių sūris, meduoliai, boba. Atsigerti galima pasiūlyti giros, alaus, o tostą galėtume kelti su midaus pripilta taure. Dar būtinai pasiūlyčiau tikros, tamsios, bet ne juodos ruginės duonos. Ar lengva atgaivinti senosios lietuvių virtuvės patiekalus? Ar visų produktų turime šiais laikais? Atgaivinimas yra kūrybinis procesas, reiškiantis, kad atkurti praeities patiekalus tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų, nepavyks. Trūksta ne vien specifinių produktų, jie yra kitokie nei istoriniais laikais. Per XX amžių iš esmės pasikeitė auginamų augalų ir gyvūnų veislės ir jų auginimo technologijos. Gerokai skiriasi ir maisto gaminimo būdai, ir įranga, ir valgytojai, ir jų skoniai. Tad bet kuris atgaivinimo procesas yra kažkur per vidurį tarp maksimaliai autentiško patiekalo atkūrimo ir visiškos kūrybos.

Lietuva lėkštėje

XVII amžiaus didikų populiariausi maisto produktai Mėsa: aviena, jautiena ir kaplūniena

Daržovės: ropės, barščiai, svogūnai

Prieskoniai: cinamonas, muskatai, petražolės

Natūralaus molio krosnyje kepa ir duona, ir dzūkiškos grikių bandos

Gerai išdegti keraminiai indai yra ilgaamžiai

Skilandis – suvalkiečių pasididžiavimas

Virtuvės – daugiau nei 5

Mažoji Lietuva

Užnemunė

(šiandien – Suvalkija)

Lietuvoje skiriami 5 etnografiniai regionai. Bet iš tikro, bent jau gastronomijos požiūriu, jų yra kur kas daugiau. Savarankiškus regionus sudaro didieji miestai, kurie nėra etnografiniai. Jei kalbame apie regioninius patiekalus, paprastai jie susiję su regiono gamtine ir kultūrine specifika. Mažojoje Lietuvoje rasime jūrinių žuvų ir daug vokiškosios gastronominės kultūros elementų – kad

ir „gliumzinis“ pyragą, Žemaitijoje – specifinius pieno produktus – pavyzdžiui kastinį, Užnemunėje, kuri anuomet apėmė ir dalį dabartinės Suvalkijos, rūkytus mėsos gaminius – skilandį ir iš vokiškos erdvės

Istoriniai regionų valgiai

Dzūkija

Žemaitija

Aukštaitija

perimtą baumkucheną, Dzūkijoje – daug patiekalų su gamtos gėrybėmis, grikiais, Aukštaitijoje – grūdinio maisto - blynų, košių, Vilniuje – daug žydiškos virtuvės patiekalų.

Maistas

Vienas apsipirkimas –

penkios vakarienės Arnas Raulinaitis, maisto entuziastas

„Lietuviška virtuvė man – tai iš kartos į kartą perduodamos šeimos tradicijos. Jos visada kelia gražius, jaukius prisiminimus, taigi, norisi jas tęsti, - sako maisto entuziastas Arnas Raulinaitis. - Kai galvoju apie lietuvišką virtuvę, prieš akis man visada iškyla močiutė, maišanti pačią skaniausią tešlą čirviniams blynams. Mudu su broliu ir pusbroliu nekantriai laukiame, kol galėsime ragauti. Šiandien šeimos patiekalus jau gaminu pats, įdėdamas savą širdį. Lietuviška virtuvė – ne tik maistas, bet ir meilė savo kraštui ir Tėvynei.

Pirkinių sąrašas Lietuviškos bulvės (50-70 mm), 1 kg

4 pak.

1,16 Eur

Lietuviški svogūnai

8 vnt.

0,26 Eur

Kiaušiniai OPTIMA LINIJA, M, 10 vnt.

1 dėž.

0,99 Eur

Pienas FARM MILK, , 2.5% rieb., 0,9 l

1 maiš.

0,35 Eur

Bri sūris CHANSON DU FROMAGE, klasikinis, 125 g 1 pak.

0,79 Eur

Karštai rūkyta KREKENAVOS kiaulienos šoninė

0,3 kg

2,16 Eur

Sviestas, 82% rieb., 170 g

1 pak.

1,19 Eur

Natūralus graikiškas jogurtas FARM MILK, 9%

1 ind.

0,59 Eur

LIETUVIŠKI kiaulių šonkauliai

0,6 kg

3,70 Eur

Morkos (plautos, lietuviškos)

2 vnt.

0,05 Eur

Konservuoti burokėliai obuolių sultyse

1 ind.

0,95 Eur

Česnakas

1 vnt.

0,10 Eur

BAJORIŠKI prieskoniai SALDVA su baravykais

1 pak.

0,72 Eur

Tarkuotas kietasis Rokiškio sūris GRAND, 80 g

1 pak.

0,99 Eur

Atšaldytos šviežios MĖGĖJŲ dešrelės

0,5 kg

1,98 Eur

Kaimiški rauginti kopūstai (fasuoti), 1 kg

1 pak.

1,89 Eur

Konservuoti smulkinti pomidorai EXTRA LINE

1 ind.

0,49 Eur

Varškės sūris FARM MILK, 22% rieb.

2 vnt.

2,33 Eur

Šaltai rūkyta šoninė, 200 g

1 pak.

2,99 Eur

Pomidorų pasta ČUMAK

1 pak.

0,26 Eur

Špinatai, 100 g

1 pak.

0,69 Eur

Citrina

1 vnt.

0,26 Eur

IŠ VISO MOKĖTI

24,89 Eur

Prekės buvo pirktos sausio 3 d. Pateiktos kainos yra reguliarios. Į pirkinių sąrašą nebuvo įtraukti produktai, kurie patiekaluose naudojami iš namų spintelės: druska, pipirai, cukrus, miltai, aliejus.

Sutaupykite dar daugiau su AČIŪ kortele! 8

Net ir tuomet, kai mėgaujamės gastronominiais šedevrais, kai ragaujame svetimų kraštų egzotikos, kai sąlame nuo įspūdingos vakarienės draugų namuose, kažkur, giliausioje širdies kertelėje, visada juk ilgimės to paties – vaikystės namų skonio, močiutės keptų bulvinių blynų, tetos virtų barščių ar saldėsių nuo dėdienės stalo. Lietuviška virtuvė yra neatsiejama mūsų dalis, bet juk kasdien nevalgysi to paties! Mūsų virtuvės šefas Arnas Raulinaitis turi idėjų, kaip tradicinius lietuviškos virtuvės patiekalus paversti moderniais. Sugalvojęs penkis patiekalus, sausio 3-ąją Arnas išsiruošė į „Maximos“ parduotuvę. Kad sutaupytų laiko, jis pirkinių sąrašą sudarė iš anksto. Jo laikydamasis Arnas tądien išleido 24 eurus ir 89 centus. Iš produktų krepšelio, kurį parsinešė namo, jis paruošė 5 vakarienes. Jose susipynė lietuviškos tradicijos ir šiuolaikinės kulinarijos mados.

Sudarydami pirkinių ir vakarienių sąrašus, laikėmės šių taisyklių:

Vienos vakarienės kaina – iki 5 eurų

Pilnavertė vakarienė

Sočiai pavalgys keturių asmenų šeima

SAVAITĖS MENIU: Bulvių plokštainis su bri sūriu ir šonine..............................................................................................................

9 p.

Burokėlių sriuba su kiaulių šonkauliais....................................................................................................

10 p.

Žemaitiški švilpikai apkepti su sūriu ir šonine..........................................................................................

11 p.

Kiaulienos dešrelės su troškintais kopūstais ir pomidorais..............................................................

12 p.

Keptas varškės sūris su šonine...............................................................................................................................

13 p.

Maistas

porc.

val.

JUMS REIKĖS: 2 kg bulvių 4 svogūnų 6 kiaušinių 500 ml pieno 1 pakuotės bri sūrio 150 g karštai rūkytos kiaulienos šoninės 1 šaukšto druskos 1 šaukšto miltų pipirų pagal skonį gabalėlio sviesto (kepimo indui ištepti) graikiško jogurto mėgstamų žolelių

IŠBANDYKITE

Patarimas: miltų galite berti, galite ir neberti, bet žinokite, kad jie padeda bulvėms geriau sulipti.

Bulvių plokštainis

2 3

su bri sūriu ir šonine

1 2 3

Bulves nuskuskite, sutarkuokite jas ir 2 nuluptus svogūnus smulkia tarka.

Likusius svogūnus smulkiai supjaustykite ir pakepinkite kartu su šoninės gabalėliais. Kai viskas gražiai apskrus, sukrėskite į bulvių masę ir išmaišykite.

Užvirkite pieną ir supilkite jį į bulvių tarkių masę. Tuomet įmuškite kiaušinius, įberkite druskos, pipirų, suberkite miltus ir viską labai gerai išmaišykite.

Kepimo indą patepkite sviestu ir supilkite į jį pusę visos masės. Ant jos išdėliokite nedideliais gabalėliais supjaustytą bri sūrį ir supilkite, kas liko. Kugelį šaukite į iki +180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 1,5 val. (kepimo metu buvo naudojamas apie 25 cm skersmens ir apie 15 cm aukščio indas), kol viršus paruduos, o krašteliai gražiai apskrus. Gabalėliais supjaustytą plokštainį patiekite su graikišku jogurtu ir smulkintomis mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.

3. Graikiškas jogurtas GRAIKIŠKA AMFORA (natūralus), 370 g 1 kg – 3,49 Eur 1. Karštai rūkyta KREKENAVOS šoninė, 1 kg

1,29 Eur

7,89 Eur

4. Pienas UHT be laktozės, 3,2 % riebumo, 1 l

2. Bri sūris CHANSON DU FROMAGE, 61,5 % riebumo, 125 g 1 kg – 6,32 Eur

5. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai, 10 vnt. 1 vnt. – 0,20 Eur

0,79 Eur

1,99 Eur

1,19 Eur

Maistas

Burokėlių sriuba

su kiaulių šonkauliais 2

val.

porc.

JUMS REIKĖS: 700 g kiaulių šonkaulių 500 g bulvių 2 didelių morkų 1 stiklainio marinuotų burokėlių 2 svogūnų 4 skiltelių česnako 6 skiltelių česnako 1 litro daržovių sultinio 2 stiklinių sultinio, kuris liko verdant šonkaulius

Patarimas: kadangi šonkaulius virti reikia ilgai, pasiruoškite juos iš anksto ir laikykite šaldytuve, kol gaminsite sriubą.

IŠBANDYKITE

1 šaukšto cukraus druskos pagal skonį pipirų pagal skonį graikiško jogurto

Šonkauliams: vandens

2 3 10

pipirų 4 skiltelių česnako morkas, smulkintas likusias česnako skilteles, suberkite druską, cukrų ir kepinkite 5 minutes, kol daržovės suminkštės ir nuo cukraus pradės karamelizuotis. Įberkite prieskonių mišinio su baravykais.

Šonkaulius virkite 45 minutes, tuomet juos išimkite, sultinį perkoškite per sietelį, supilkite į dubenį ir palikite, kol jo prireiks. Sriubai geriau rinkitės puodą storu dugnu. Įpilkite aliejaus ir keletą minučių jame pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną. Tuomet sudėkite per burokinę tarką sutarkuotas

druskos

mėgstamų prieskoninių žolelių šlakelio alyvuogių aliejaus Pirmiausia pasiruoškite šonkaulius: į įkaitintą puodą storu dugnu supilkite aliejų. Sudėkite šonkaulius, užbarstykite druskos, pipirų, sutarkuokite dvi skilteles česnako. Kepinkite apie 10 minučių, kai apskrus, užpilkite vandeniu, kad šonkauliai būtų apsemti.

šlakelio aliejaus

prieskonių mišinio su baravykais pagal skonį

Tada į puodą suberkite pjaustytas bulves, supilkite daržovių, o taip pat ir verdant šonkaulius likusį sultinį, sudėkite šonkaulius, įberkite pipirų, viską užvirkite ir pavirkite 10 minučių. Tuomet iš stiklainėlio su visu skysčiu išverskite marinuotus burokėlius ir viską virkite tol, kol išvirs bulvės. Barščius patiekite su graikišku jogurtu ir smulkintomis mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.

4 5

1. Bajoriškas prieskonių mišinys su baravykais SALDVA, 25 g 1 kg – 28,80 Eur

3. LIETUVIŠKI kiaulių šonkauliukai, 1 kg

0,72 Eur

4. Ekologiškos plautos morkos ECOLOGICA, 1 kg

2. Lupti virti burokėliai LINKĖJIMAI IŠ KAIMO, 500 g 1 kg – 1,18Eur

1,49 Eur

0,59 Eur

5,29 Eur

5. Čiobreliai TASTY HOME (indelyje), 15 g 1 kg – 66,00 Eur

0,99 Eur

Maistas

Žemaitiški švilpikai,

IŠBANDYKITE 1

apkepti su sūriu ir šonine 45

min.

2 3

porc.

JUMS REIKĖS: 1,1 kg su lupenomis virtų bulvių 150 g miltų

1. Ūkininko A. Banionio sūdyta šoninė LINKĖJIMAI IŠ KAIMO, 1 kg

6,09 Eur

2. Tarkuotas kietasis ROKIŠKIO sūris GRAND, 37%, 80 g 1 kg – 12,38 Eur

0,99 Eur

3. Ekologiškas sviestas AISTĖ, 82,5% riebumo, 175 g 1 kg – 13,66 Eur

2,39 Eur

4. Kvietiniai miltai MALSENA, aukščiausios rūšies, 2kg 1 kg – 0,75 Eur

5. Plautos bulvės LINKĖJIMAI IŠ KAIMO, 50 - 70 mm, 1 kg

1,49 Eur

0,69 Eur

1 kiaušinio 2 šaukštų sviesto pipirų pagal skonį druskos pagal skonį prieskonių mišinio su baravykais pagal skonį 150 g šaltai rūkytos šoninės 80 g pakelio kietojo sūrio

1 2 3

Šoninę supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite, kol pradės skrusti. Virtas bulves nulupkite ir sutrinkite grūstuve. Įmuškite kiaušinį, pasūdykite, suberkite miltus, prieskonių su baravykais mišinį, pipirų ir viską lengvai išmaišykite. Platų kepimo indą patepkite sviestu, o stalviršį pasibarstykite miltais. Iš tešlos suformuokite 3 cm skersmens dešrelę, supjaustykite ją gabalėliais. Gabalėlius sudėkite į kepimo indą vieną šalia kito, aptepkite lydytu sviestu, apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu, kepinta šonine ir kiškite į iki +200 °C įkaitintą orkaitę. Kepkite 30 minučių.

Maistas

Kiaulienos dešrelės

su troškintais kopūstais ir pomidorais

Į įkaitintą puodą įpilkite aliejaus, sudėkite dešreles ir apkepinkite jas, kol gražiai apskrus. Tuomet suberkite smulkiai pjaustytus svogūnus, smulkintus česnakus ir viską dar pakepkite. Tuomet į puodą sukrėskite raugintus kopūstus, konservuotus pomidorus, suberkite prieskonius, druską, pipirus, suberkite pjaustytas bulves, supilkite sultinį ir viską troškinkite apie 30 minučių. Patiekite su graikišku jogurtu ir smulkintomis prieskoninėmis žolelėmis.

IŠBANDYKITE

min.

porc.

JUMS REIKĖS:

500 g šviežių kiaulienos dešrelių pakelio raugintų kopūstų

skardinės konservuotų pomidorų 4 bulvių 2 svogūnų šlakelio alyvuogių aliejaus druskos pagal skonį prieskonių mišinio su baravykais pagal skonį 2 česnako skiltelių 200 ml daržovių sultinio 2 šaukštų graikiško jogurto

pipirų pagal skonį 1. Atšaldytos šviežios MĖGĖJŲ MEISTRO KOKYBĖS dešrelės, 1 kg

2. Juodieji pipirai su druska SANTA MARIA malūnėlyje, 110 g 1 kg – 43,55 Eur

3. Ekologiškas ypač tyras alyvuogių aliejus BIONATURALIS, 750 ml 1 l – 11,99 Eur

3,99 Eur

4,79 Eur

8,99 Eur

4. Rauginti kopūstai, 1 kg

1,55 Eur

5. Konservuoti smulkinti pomidorai EXTRA LINE, 400 g 1 kg – 1,23 Eur

0,49 Eur

Maistas

Keptas varškės sūris

su šonine

JUMS REIKĖS: 2 varškės sūrių pakelio šaltai rūkytos kiaulienos šoninės pakelio pomidorų pastos

druskos pagal skonį

porc.

min.

pipirų pagal skonį citrinos alyvuogių aliejaus

pakelio špinatų IŠBANDYKITE

1. Šaltai rūkyta BIOVELOS šoninė BEKONAS, I r., 200 g 1 kg – 14,95 Eur

3. Špinatai, 100 g 1 kg – 7,90 Eur

2,99 Eur

4. Varškės sūris FARM MILK, 22 % riebumo, 1 kg

2. Ekologiškas varškės sūris DOBILAS, 13 % riebumo, 1 kg

0,79 Eur

5. KĖDAINIŲ pomidorų pasta, 250 g 1 kg – 3,96 Eur

0,99 Eur

4,49 Eur

7,99 Eur

1 2 3

Sūrius įtrinkite pipirais, druska ir apvyniokite šaltai rūkyta kiaulienos šonine, kad neliktų jokių tarpų, o tuomet aptepkite juos plonu pomidorų pastos sluoksniu. Sūrius sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite iki +180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kol šoninė gražiai apskrus. Šalia sūrio į lėkštę sudėkite špinatus, apšlakstykite juos citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi.

Maistas

Turi laiko

Patarimas: kai formuojate mėsos kukulius, blynelius ar kotletukus, sušlapinkite rankas, mėsa prie jų nelips.

Kepsnys „ Jūratė “

Šio kepsnio legenda atėjo iš tų laikų, kai restoranuose būdavo grojama gyva muzika ir žmonės stovėdavo eilėse, kad galėtų į juos patekti. „Jūratės“ vardą gavęs kepsnys būdavo gaminamas ir iš kiaulienos, ir iš veršienos, ir iš vištienos. Vieni mėsą jam maldavo, kiti mušdavo mėsos plaktuku. Gaminti šį patiekalą nėra sunku, svarbiausia – geri produktai ir daug meilės. Štai jums ir lietuviškos šventės akcentas.

JUMS REIKĖS: 800 g vištos krūtinėlės 300 g viščiukų broilerių šlaunelių

mėsos be kaulo ir odos 50 g riebios grietinėlės 2 šaukštų miltų 2 kiaušinių 10 riekelių batono druskos pagal skonį pipirų pagal skonį aliejaus kepimui

val.

1 2 3

Vištieną sumalkite, įberkite miltų, supilkite grietinėlę ir suberkite prieskonius. Uždenkite ir palikite šaldytuve 2 valandoms, kad masė gerai suliptų. Išėmę masę iš šaldytuvo, formuokite iš jos plokščius, maždaug 2 centimetro storio blynelius. Nuo batono riekelių nupjaukite plutelę ir supjaustykite batono riekeles mažais kubeliais.

4 5 6

porc.

Dubenėlyje išplakite kiaušinius. Merkite į juos mėsos blynelį, tuomet apdėkite jį pjaustyto batono kubeliais, kad iš visų pusių gražiai apliptų. Į įkaitintą keptuvę pilkite aliejų ir kepkite kepsnelius ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol gražiai apskrus iš abiejų pusių. Patiekite su šviežiomis salotomis, mėgstamu padažu ar bulvių koše.

Maistas

Neturi laiko Legendinį kepsnį „Jūratė“ tobulai ruošia „Meistro kokybės“ kulinarai. Tik suskaičiuokite svečius ir sugalvokite, ką dėsite į lėkštę šalia kepsnio. Mūsų kulinarai ir tuo pasirūpino – bulvių košė, daržovės čia pat, šalia.

Kepsnys JŪRATĖ, 165 g

1 Morkų salotos su česnakais, 1 kg

29 Eur

45 Eur

CEZARIO salotos, indelyje, 180 g 1 kg – 9,98 Eur

69 Eur

Maistas

Skanėstai iš krosnies Senovės lietuviai pyragais kasdien savęs nelepindavo. Baltų miltų patiekalų, o taip pat ir cukrumi saldintų patiekalų smaližiaudavo tik per didžiąsias šventes. Bet jau tuomet savo fantazijai ir gabumams šeimininkės leisdavo atsiskleisti. Iš tų dienų iki mūsų atkeliavo nepaprasto kruopštumo ir laiko reikalaujantys saldėsiai – mieliniai pyragai, šimtalapiai, šakočiai, meduoliniai grybukai su šokoladinėmis galvomis.

SVIESTINIS šakotis dėžutėje, 1 kg

99 Eur

Grybukai, 1 kg

99 Eur

Grybukai Pyragas DRAUGAI, 400 g 1 kg – 3,73 Eur

49 Eur

Manoma, kad grybukų receptas į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos dvarų. Šeimininkės anuomet juos gamindavo dvi dienas: vieną – kepdavo, o kitą – tepdavo kotelius ir galveles glajumi.

Maistas

GRILIAŽINIS tortas, 1 kg

69 Eur

Tortas NAPOLEONAS, 1 kg

KURŠĖNŲ varškės vyniotinis, 1 kg

99 Eur

Vyniotinis TINGINYS, 1 kg

99 Eur

Totorių legenda Nieko nuostabaus, kad pyragą šimtalapį laikome tautiniu paveldu – į Lietuvą jis atkeliavo dar iš Vytauto Didžiojo laikų, drauge su Trakų ir Alytaus apylinkėse apsigyvenusiais totoriais. Iš pirmo žvilgsnio šio pyrago receptas – paprastas. Iš kvietinių miltų, mielių, pieno, kiaušinių ir trupučio cukraus užminkoma tešla. Kai ji pakyla, šeimininkės tešlą suskirsto gabalėliais, iškočioja plonus lakštus, gerai juos ištampo, apšlaksto sviestu, pabarsto cukrumi, uždeda aguonų įdaro ir kepa. Kad pyragas išeitų toks, kokio reikia, teks nepagailėti ir 5 darbo valandų, o tešlos lakštus tampyti būtinai reikės dviejų žmonių. Tačiau skonis tokių pastangų – vertas!

Skruzdėlynas, 500 g 1 kg – 11,18 Eur

59 Eur

Skruzdėlynas - aukštas, aguonomis ir razinomis pabarstytas, medaus sirupu suklijuotas tešlos lapelių bokštas, ypatingas saldėsis. Manoma, kad šis patiekalas iki mūsų dienų atkeliavo nuo XVI amžiaus bajorų stalo, ypač jis buvo mėgstamas Aukštaitijoje. Kadangi lietuviai miltų turėjo visada, kepinių tradicijos čia - gana stiprios, o žagarėliai ir šakočiai yra arčiausiai to, ką vadiname lietuviško deserto identitetu.

Plokštainis TRISPALVĖ, 1 kg

99 Eur

Pyragas ŠIMTALAPIS, 1 kg

77 Eur |

Maistas

Desertinė varškė su obuoliais ir cinamonu; karamele 2 rūšių, 180 g 1 kg – 7,72 Eur

39 Eur

Jogurtas, 500 ml 1 l – 1,58 Eur

79 Eur

Desertinis sūris su karamele, 330 g 1 kg – 8,76 Eur

Saldaus pieno sūris su spanguolėmis, 1 kg

66 Eur

89 Eur

Patarimas:

Baltojo sūrio tradicija Ar bandėte kada nors užsieniečiui paaiškinti, kuo pasukos skiriasi nuo kefyro, o šis – nuo rūgpienio? Galim kirsti lažybų, kad paaiškinti nepavyks, nors mums, lietuviams, skirtumai – savaime aiškūs… Ir visi produktai juk iš lietuvių meilės pienui atsiradę! Pavyzdžiui, baltasis varškės sūris. Švelnus, šiek tiek rūgštus, šiek tiek saldus – prisiminimai iškart nukelia mus į vaikystę, kur šalia trapaus sūrio – dar ir agurkas su medumi arba miškais kvepianti aviečių uogienė.

Ar žinojote, kad lietuviškas varškės sūris yra įtrauktas į Europos Sąjungos produktų, pažymėtų saugoma geografine nuoroda, sąrašą? Tai mūsų oficialus, pagal ypatingą receptą gaminamas kulinarinis paveldas! Nedaug kur pasaulyje tokį rasite. Ypač pagardintą kmynais ir dar saulėje išdžiovintą.

sūrį šaldytuve laikykite suvyniotą į kepimo popierių, taip jis ilgiau išliks šviežias.

Baltasis sūris ypatingas tuo, kad jo gamyboje, skirtingai nei kitų sūrių, nenaudojamas šliužo fermentas. Jis gaminamas iš šviežios, natūraliai raugintos varškės, o ši traukiama iš natūraliai surauginto pieno. Ir spaudžiamas sūris vis dar dažniausiai rankomis, dėl to toks skanus... Baltojo varškės sūrio valgymo būdų – daugybė. Parsinešę iš parduotuvės, valgykite šviežią, kepkite, džiovinkite, dėkite į salotas ar sumuštinius, riekeles apkepkite su kiaušiniais pusryčiams.

Maistas ŽEMAITIJOS kastinys, 30% rieb., 200 g 1 kg – 7,25 Eur

45 Eur

Kastinys su žalumynais; česnakais, pipirais ir kmynais 2 rūšių, 200 g 1 kg – 9,25 Eur

Ūkininko Šaltekšnio sviestas, 87 % rieb., 250 g 1 kg – 10,76 Eur

85 Eur

69 Eur

Kastinys – tradicinis senovės žemaičių maisto produktas, gaminamas iš grietinės, rūgpienio, sviesto, dedama česnako, druskos ir prieskonių

Rūkytas saldaus pieno sūris, 1 kg

59 Eur

Varškės sūris su žolelėmis ir česnakais, 1 kg

79 Eur

Saldaus pieno sūris su razinomis ir aguonomis, 22 % rieb., 1 kg

99 Eur

Fermentinis sūris LILIPUTAS (dėžutėje), 50 % rieb., 500 g 1 kg – 13,98 Eur

99 Eur

Saldaus pieno sūris, 13 % rieb., 1 kg

69 Eur Ūkininko S. Jasinevičiaus desertinis sūris su cinamonu, 330 g 1 kg – 8,76 Eur

Saldaus pieno sūris su kmynais, 13 % rieb., 1 kg

99 Eur

89 Eur

Rūkytas varškės sūris su česnakais, 13 % rieb., 1 kg

99 Eur |

Mažiesiems

MAISTO

LABORATORIJA

Geltona spalva – tai saulė, žalia – laukų spalva, o raudona? Gal tai – saujoje prisirpusios vyšnios? Kokia graži mūsų Lietuva! Vaikai, ar žinote, kodėl vasarį suaugusieji tiek daug kalba apie meilę savo šaliai? Ir kodėl puošia namus Lietuvos trispalve? Prieš 102-ejus metus dvidešimt rimtų ir protingų dėdžių, vadinamų signatarais, susėdo prie ilgo stalo ir vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jie norėjo, kad mūsų Tėvynė būtų laisva tarsi paukščiai danguje.

uprantu, šiandien jums net sunku įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip! Man – irgi. Tačiau istoriją svarbu žinoti, kad suprastume, iš kur atėjome ir kur einame. Vasario 16-oji mums visiems yra svarbi istorinė data, o man - dar ir gera proga jums papasakoti, ką anuomet, prieš šimtą metų, Lietuvoje žmonės valgė. Bipštikai su bulvelėmis, šaltanosiai su

sviestu, gusarų keptiena ir virtieniai... Skamba juokingai, ar ne? Turėjo ir vaflių su cukrumi ir skaniausių riešutinių tortų... Tačiau apie šiandienos vaikų mėgstamą picą, pūstašonius mėsainius ar mums dabar jau įprastus japonų sušius jie net nebuvo girdėję! Kokia gi Lietuvos šventė be gardumynų? Pasigaminkime šiandien keksiukų su

mėlynėmis: receptas paprastas, keksiukai – skanūs, o jeigu papuošite juos savo rankomis pagamintomis Lietuvos vėliavėlėmis, štai, jums ir šventė ant stalo. Parduotuvėje dar paieškokite įvairiaspalvių glajų, jais ant keksiukų išpieškite Lietuvos trispalvę ir vasario 16-ąją šventinius gardėsius išdalinkite savo draugams ir kaimynams. Galite įsivaizduoti, kaip jie apsidžiaugs?

Mažiesiems

Dubenyje suplakite jogurtą, lengvai išplaktą kiaušinį, aliejų ir vanilės ekstraktą.

Į kitą dubenį suberkite miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Gerai išmaišykite.

Šventiniai keksiukai 45

min.

vnt.

JUMS REIKĖS:

Suberkite mėlynes ir išmaišykite, kol jos visos apsivels miltais. Jei naudosite šaldytas, jų neatitirpinkite - berkite kietas ir sušalusias, tiesiai iš šaldymo kameros.

Jogurto plakinį supilkite į dubenį su miltų mišiniu ir mėlynėmis atsargiai maišykite, kol tešla taps vientisa.

240 ml graikiško jogurto 1 didelio kiaušinio, lengvai išplakto 60 ml aliejaus 1/2 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto 260 g miltų 100 g cukraus 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 1/4 arbatinio šaukštelio druskos 100 g šviežių ar šaldytų mėlynių

Tešlą pilkite į keksiukų formeles ir kepkite įkaitintoje orkaitėje iki 190 °C temperatūros apie 15-20 minučių. Ar keksiukai iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku: jei išrauktas jis bus švarus, vadinasi, keksiukai iškepę.

Kai keksiukai atvės, puoškite juos spalvotu glajumi, pabarstukais ir mažomis vėliavėlėmis, kurias lengvai padarysite iš pieštukais nuspalvinto popieriaus. Vėliavos stiebu puikiausiai pasitarnaus dantų krapštukas.

Mažiesiems

Žalių pievų kokteilis Visi, kurie išsiilgę vasaros ir žaliųjų Lietuvos pievų, – marš plakti žaliojo kokteilio! Po bananų ir džiovintų vaisių saldumu pasislėpę žalumynai, riešutai ir maistingumo karalius avokadas net neišsiduos ten esantys. O spalva... Puikiai tiks vietoje pusryčių, nes išgėrę didelę stiklinę sotūs jausitės iki pat pietų. O jei pavyktų po tokią stiklinę išgerti kasdien, pažadu – atėjus vasarai, pievose lakstysite stiprūs ir vikrūs, kaip superherojai.

JUMS REIKĖS: 1 banano poros kopūsto (angl. kale) lapų saujos špinatų avokado saujos įvairių riešutų ir razinų džiovintos datulės 1 stiklinės augalinio pieno – kokosų, migdolų arba avižų, kokį tik mėgstate Visus produktus gerai nuplaukite. Avokadą ir bananą nulupkite, kopūsto lapus susmulkinkite. Viską sudėkite į kokteilių plakyklę, užpilkite augaliniu pienu ir plakite tol, kol masė taps skysta.

Istoriją svarbu žinoti, kad suprastume, iš kur atėjome ir kur einame.

Mažiesiems

Tau k

št!

Laboratorijos dirbtuvėlė

Spalvoti antspaudai

S S V J Suskaičiuokime, kiek galime išvardinti patiekalų, pagamintų iš bulvių? Kugelis, cepelinai, švilpikai, blynai, košė... Žinau, žinau, tėvai neleidžia jums žaisti su maistu, bet čia juk – laboratorija. O laboratorijoje sklando kūryba ir vyksta bandymai.

Sakau jums - iš bulvių galima pagaminti tikrus meno kūrinius! Kvieskite pagalbon tėvus, vyresniuosius brolius ir seseris, jums prireiks jų pagalbos.

Virtuvės stalčiuose paieškokite metalinių sausainių formelių. Tereikia jas gerai spustelėti į perpjautos bulvės pusę ir apipjaustyti aplink. Formelės reljefas liks iškilęs. Patepę reljefą spalvotu guašu, jau turėsite antspaudą. Spauskite jį ant popieriaus ir kurkite įvairiausias spalvotas figūras.

Jeigu neturite formelių, flomasteriu ant bulvės nupieškite figūrą. Apipjaukite jos kraštus ir bus beveik tas pats. Gal tik peiliu reikės daugiau pasidarbuoti.

XXXX atradimai

Iš vandenų Kuo jau kuo, o žuvimis lietuviai galėjo girtis. Sako, dar prieš šimtą metų Kuršių mariose ir Nemune žvejai gaudydavo eršketus. Pasitaikydavę trimetrinių šamų, o lašišų ikrai ant turtingųjų ano laiko miestiečių stalo būdavusi jokia naujiena. Galima rasti istorinių pasakojimų , kur piešiamas toks vaizdas: du vyrai į Hugo Šojaus dvarą Šilutėje įneša didžiulę lydeką. Kai virėja neatsargiai jai perpjauna pilvą, ikrai pasklinda po visą virtuvę. Tarnaitė susemia, o jų – visas kibiras. Šiandien šias žuvis mes labai saugome. Ir delikatesas jos – ne ką mažesnis nei anuomet. Tik galima gauti lengviau – Vilniaus AKROPOLIO MAXIMOS XXXX lentynose didžiulis pasirinkimas: šviežių ir rūkytų, keptų ir marinuotų.

Karališka žuvis Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 milijonų metų. Daugiausia laiko šios žuvys praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes. Paskui vėl keliauja ilgą kelią iki sūriųjų vandenų. Laisvėje užaugę eršketai laisvi tegu ir plaukioja, priskaičiuojama net 20 eršketų rūšių, kurie gyvena gėluose vandenyse. Ar žinojote, kad net prieš šimtą metų šias žuvis savo tvenkiniuose šalia dvarų augindavo lietuvių didikai? Juos ūkininkai augina ir dabar.

99 Eur

Ant grotelių keptas eršketas Anuomet šeimininkės manydavo, kad eršketo mėsos daugybe prieskonių gardinti nereikia, ji ir taip skani. Pamėginkite senovinį receptą

Eršketas – tikrai karališka žuvis. Jo mėsa – balta, švelni, turinti mažai kaulų. Šią žuvį galima virti, troškinti, kepti ir rūkyti. Skani visokia! Baltųjų eršketų gabalai (lot. Acipenser transmontanus), k. r., 1 kg

Karštai rūkyti argentininiai trumpapelekiai kalmarai su prieskoniais, 1 kg

Atšaldyti sibiriniai eršketai (lot. Acipenser baerii), skrosti, su galvom, 1 kg

99 Eur

iš Vincento Zavadskos kulinarinės knygos „Lietuvos virėja“.

Nuplikytą ir išskrostą eršketą supjaustykite plonais gabalėliais, pabarstykite druska ir pipirais, užpilkite aliejaus ir palikite keletui valandų. Žuvies gabalėlius dėkite ant grotelių virš žarijų ir apkepkite iš abiejų pusių, kad paskrustų. Patiekite su garstyčių padažu. Jam sumaišykite majonezą su garstyčiomis.

Karštai rūkytos doradų (lot. Sparus aurata) išklotinės, 1 kg

49 Eur

58 Eur

Karštai rūkytų paprastųjų karpių (lot. Cyprinus carpio) gabaliukai, 1 kg

Karštai rūkyti europiniai upiniai unguriai (lot. Anguilla anguilla), 1 kg

95 Eur

Karštai rūkytų atlantinių skumbrių (lot. Scomber scombrus) išklotinės su galvomis, 1 kg

37 Eur

94 Eur

XXXX atradimai

Lašišų vėrinukai su daržovėmis, paruošti kepti, 1 kg

79 Eur

Jūros lydekos filė su daržovėmis, paruošti kepti, 1 kg

69 Eur

Marinuoti upėtakiai (lot. Salmo gairdneri) kepti ant grotelių

69 Eur

Marinuoti lašišų ir lydekų suktinukai, paruošti kepti, 1 kg

99 Eur

Gyvenimo spalvos

ĮDOMU

Žiema, žiema,

bėk iš kiemo!

Seniau žmonės taip sakydavo: Užgavėnių nešvęsi – visus metus nelaimių neatsiginsi. Šiandien vargu ar kas tuo tiki, tačiau išskirtinę metų dieną Užgavėnes švenčia ir tradicijų laikosi. Jei galvojate, kad esame tokie vieni pasaulyje, tai klystate – daugelis šalių ją švenčia likus 7 savaitėms iki Velykų, visada – antradienį.

Svarbiausia Užgavėnių veikėja – Morė. Ją reikėdavo sudeginti ant laužo, kad gamta iš naujo atgimtų ir dovanotų žmonėms savo gausius vaisius. Sudegusios Morės pelenai, buvo tikima, geriausia žemės trąša. Morę per Užgavėnes lydi sotumo simbolis Lašininis ir apdriskęs, liesas Kanapinis. Užgavėnių pavadinime slepiasi žodžiai „gavėtis“ – silpti ir „gautis“ – atsigauti po žiemos miego. Tai linksmybių ir sotaus maisto laikas, nes kitą dieną po Užgavėnių prasideda susitvardymo, susilaikymo ir pasninko metas – gavėnia. O iki jos viskas, ką namuose mėsiško

prigamindavo, turėdavo būti suvalgyta. Dar iki krikščionybės lietuviai panašią šventę irgi turėjo. Vadino ją Ragučio švente ir stalus per ją būtinai valgiais nuklodavo. Per Užgavėnes stalas ne mažiau svarbus nei senovinės kaukės ir persirengėliai, juk tai – paskutinė mėsiedo diena, kai riebiai ir sočiai valgoma. Vienur – šešis kartus, kitur – devynis, o dar kitur – ir visus dvylika. Pagal seną tradiciją per Užgavėnes turėdavo

Austrai, lenkai, čekai ir slovakai šventinį Užgavėnių stalą prirakina grandine. Ji simbolizuoja magiškąjį gyvenimo ratą. Užgavėnių kaukės anuomet būdavo gaminamos iš medžio žievės, avikailio, gyvulių kaukolių, vėliau - popieriaus, kartono. Kuo kaukė negražesnė, tuo per Užgavėnes gražiau.

būti pavaišintas kiekvienas į namus užėjęs. Net ir tas, kuriam taukai per barzdą varvėdavo, turėdavo bent gabalėlį paimti. Užgavėnėms šeimininkės krosnyje būtinai troškindavo žirnius su kiaulės galva ir kojomis. Įmesdavo dar ir uodegą, mat ši labai tikdavo burtams – kas pirmas ją ras šiupinyje, tas ir ves. Tačiau svarbiausias Užgavėnių valgis, žinoma – blynai. Juk vaikai, pamiršę, kaip vadinasi šventė, nė nemirktelėję supras, ką veikti per Blynų dieną.

Miltinis mišinys BEATOS VIRTUVĖ blyneliams kepti, 400 g 1 kg – 4,98 Eur

Burbulinių vaflių keptuvė HENSKE TX-200, 1 vnt.

99 Eur

Gera idėja: Sena tradicija per Užgavėnes - belstis į kaimynų duris. Vaikai šią pramogą ypač mėgsta. Sutikite juos su traškiais vafliais. Tik keptuve pasirūpinkite iš anksto.

Ekologiškas agavų sirupas AMRITA, 250 ml 1 l – 22,60 Eur

65 Eur

99 Eur

Šilauogės (indelyje), 125 g 1 kg – 15,92 Eur

99 Eur

Gyvenimo spalvos

Mieliniai blynai

su klevų sirupu ir lazdynų riešutais 2

val.

porc.

JUMS REIKĖS: 7 g sausų mielių 3 šaukštų cukraus 0,5 l pieno 2 didelių kiaušinių 500 g kvietinių miltų 50 g tirpinto sviesto žiupsnio druskos 1 šaukštelio kepimo miltelių kelių lašų migdolų ekstrakto (nebūtina, bet jie suteikia gero aromato blynams) aliejaus kepimui klevų sirupo 200 g lazdynų riešutų

Pieną šiek tiek pašildykite. 20 ml pieno sumaišykite su mielėmis, kol pasidarys vientisa masė. Mišinį palikite pastovėti, kol atsiras putų, tada sumaišykite su likusiu pienu.

Į pieną įmuškite kiaušinius, įlašinkite migdolų ekstrakto, suberkite cukrų ir druską, gerai išmaišykite. Kepimo miltelius sumaišykite su miltais ir per sietelį persijokite į pieno ir mielių masę. Gerai išmaišykite. Gali būti, kad reikės daugiau miltų, jei į tešlą galite įpjaustyti taip atrodys, berkite. Tešla mėgstamų vaisių – obuolių, turėtų išeiti tirštos grietinės slyvų, kriaušių ar įberti razinų, konsistencijos. Turite žinoti, aguonų. kad, kylant mielėms, tešla taps skystesnė.

Patarimas:

Dubenį su tešla uždenkite rankšluosčiu ir palikite kambario temperatūroje 1 valandai, kad pakiltų. Kai tešla iškils, įmaišykite tirpintą sviestą.

Į keptuvę įpilkite šlakelį aliejaus ir ant lėtos ugnies kepkite blynus iš abiejų pusių, kol jie pakils ir gražiai apskrus.

Į lėkštę dėkite apibarstę smulkintais riešutais ir užpylę klevų sirupo.

Bulviniai blynai

su grūdėta varške ir šaltai rūkyta lašiša 30

min.

Patarimas: jei šaldytuve yra daržovių likučių - cukinijos, morkų, saliero, galite juos įtarkuoti į bulvinių blynų masę.

6 bulvių

200 g grūdėtos varškės

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 kiaušinių

Bulves ir svogūnus sutarkuokite smulkia tarka, sukrėskite į sietelį – tegu nuvarva skystis.

Kiaušinius labai gerai išplakite su druska, pipirais ir supilkite į tarkius, suberkite manų kruopas ir gerai išmaišykite. Kepkite įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus.

JUMS REIKĖS:

1 šaukšto manų kruopų (nebūtina)

porc.

200 g šaltai rūkytos lašišos pipirų pagal skonį druskos pagal skonį

Grūdėtą varškę sukrėskite į sietelį, kad nuvarvėtų kuo daugiau skysčio, česnakų skilteles sutarkuokite ir atsargiai įmaišykite į grūdėtą varškę.

Blynus patiekite su grūdėta varške ir gabalėliais šaltos rūkytos lašišos.

Gyvenimo spalvos

Į lietuviškų tradicijų ir papročių išsaugojimo svarbą dėmesį atkreipia ir „Maxima“. Būtent dėl to šiemet šeštus metus vykstantis projektas „Mes – bendruomenė“ bus skirtas antram kvėpavimui suteikti ir kvies atgaivinti ne tik daiktus bei aplinką, bet ir užmirštas tradicijas.

Etnologas apie lietuviškas tradicijas:

joms susigrąžinti prireiks pastangų

„Tradicinės lietuviškos šventės padeda apčiuopti laiką ir jį įprasmina, todėl nevalia jų pamiršti“, – įsitikinęs etnologas ir Lietuvos kultūrinių papročių puoselėtojas prof. Libertas Klimka. Visgi jis pastebi, kad šiandien didžioji dalis tradicinių lietuviškų papročių ir švenčių jau nugulė užmarštin, o jas keičia iš Vakarų pasaulio perimtos mados. L. Klimkos teigimu, šiais laikais itin svarbu puoselėti tradicijas, kadangi tokiu būdu galima išsaugoti visuomenės tautiškumą bei išlaikyti stiprų valstybės pamatą. Tautinių švenčių svarba Pasakodamas apie lietuvių tradicijas ir papročius žinomas etnologas teigia, kad šiandien lietuvių gyvenime vis dar svarbią vietą užima Kūčios, namo tautiečius sutraukiančios iš viso pasaulio. Tuo metu likusios ir dažniausiai su senovės protėvių gyvensena sietinos šventės praradusios savo svarbą. „Visos tradicinės kalendorinės šventės yra sudarytos iš dviejų dalių: liaudiškojo pamaldumo apraiškų ir senoviškų papročių. Tokios šventės kaip Joninės, Petrinės ar Jurginės yra krikščioniš-

kos ir tikintiems žmonėms jas puikiai primena bažnyčioje atliekamos apeigos. Deja, bet tautinę dalį – tai, kas yra paveldėta iš praeities kartų, netgi siekiančių pagonybę, mes jau primirštame“, – pasakoja L. Klimka. Lietuviškų tradicijų žinovas priduria, kad paprotinė švenčių dalis šiandien aktuali tik nedidelėms tradicinių amatų bei etninės kultūros veiklos bendruomenėms ar folkloro ansambliams, kurie per eilę metų išlaikė kultūrinę atmintį ir tebepuoselėja senovines tradicijas. „Daugelis senovinių papročių reprezentuoja ir skatina gerąsias dvasines vertybes, yra siejamos

Projekto metu visos šalies bendruomenės bus kviečiamos teikti paraiškas ir savo projektų finansavimui laimėti iki 10 tūkst. eurų, o visą fondą sudarys rekordinė 90 tūkst. eurų suma. Teikti savo paraiškas „Mes – bendruomenė“ projektui kviečiame nuo vasario 20 d. Daugiau informacijos rasite „Maximos“ internetinėje svetainėje.

su tėviškės gamta ir žmogaus darbais. Ką mums gali pasiūlyti pasaulis mainais į tai? Žinoma, yra ir valstybinės šventės, kurios mus ugdo piliečiais. O tautinės šventės ugdo tautinę tapatybę“, – pasakoja L. Klimka.

Dėmesys – tradicijų išsaugojimui Pagrindinės priežastys, kodėl šiandien lietuviai dalį tradicijų ir papročių yra palikę praeityje, yra susijusios tiek su tautiečių gyvensenos pasikeitimais, tiek su istoriniais išgyvenimais. L. Klimkos teigimu, dabartiniai žmonės yra nutolę nuo žemdirbystės bei kitų ūkio darbų, su kuriais buvo sietinos istorinės šventės. Be to, neigiamos įtakos turėjo ir sovietmetis. „Sovietmečiu gyvenę lietuviai jau patys tautinių tradicijų nebežinojo, nebent tai kažkiek buvo perduota iš senelių. Dabar tai galima sugrąžinti tik kultūrininkų pastangomis, pavyzdžiui, liaudies dainomis, kurių juk per ausinukus niekas neklauso. Jų galime išgirsti ir priimti į širdį užlipę ant piliakalnio per Jonines“, – įsitikinęs žinomas etnologas. L. Klimka viliasi, kad tradicijos ir papročiai išliks lietuvių atmintyje dar ilgai, nes tai yra visuomenės tautiškumo kertinis akmuo.

Gyvenimo spalvos

Šventes reikia švęsti

Lietuvos valstybinė istorinė vėliava, 1 vnt.

Mes kasdien kuriame istoriją. Tačiau tik retai pagalvojame apie tą, kuri jau praėjo. Ir apie tai, kokia svarbi toji istorija buvo mūsų gyvenime. Lietuvos Tarybos 1918 metais pasirašytame Vasario 16-osios akte buvo vos 122 žodžiai. Tik tiek jų užteko, kad gimtų moderni Lietuva ir prasidėtų jos kelias į valstybę, kokioje šiandien gyvename. Taigi, pažinkime savo istoriją, švęskime laisvę, didžiuokimės ja garsiai ir spalvingai. Lietuviškas šventes reikia švęsti ir jomis džiaugtis.

99 Eur

Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava, 1 vnt.

99 Eur

Patarimas:

Kepurė VYTIS su snapeliu, 1 vnt.

Marškinėliai LIETUVOS ŽEMĖLAPIS, 1 vnt.

99 Eur

Jei norite, kad Lietuvos vėliava kuo ilgiau tarnautų, prižiūrėkite ją. Skalbti vėliavą galima visose automatinėse skalbyklėse, 40 C temperatūroje. Išgręžę iškart užmaukite ją ant koto arba pakelkite ik stiebo viršaus. Nevalykite vėliavos valikliais, jie gali pakeisti spalvas. Jei įtariate, kad diena bus vėjuota, nuleiskite vėliavą iki pusės stiebo arba parneškite iš lauko į vidų.

Medaus desertas TĖVYNĖ, 230 g, 1 kg – 28,22 Eur

ĮDOMU 1918 metų vasario 16-oji buvo šeštadienis. Tądien drėbė šlapias sniegas.

49 Eur

Šalikas LIETUVA, 1 vnt.

69 Eur

ĮDOMU Namas, kuriame buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, buvo vadinamas Štralio namu arba Štralio cukraine. Cukrainė veikė pirmajame namo aukšte.

Medaus desertas su spanguolėmis ir mėlynėmis; šaltalankiais ir avietėmis; pipirmėtėmis, citrinomis bei imbierais 3 rūšių, 230 g 1 kg – 28,22 Eur

49 Eur |

Gyvenimo spalvos

Kuo kvepia

lietuviškas medus? „Pažiūrėkit, bitės jau lekia vandens ieškoti, jau bunda, tarsi pavasarį pajutusios“, vaikščiodamas aplink savo avilius kalba specializuoto bitininkystės ūkio šeimininkas ir vyriausiasis bitininkas Gediminas Skardžius. Jo meilę bitėms sunku išmatuoti, tačiau viskas tampa aišku tuomet, kai Gediminas ištaria: „Man svarbiausia bičių sveikata ir gerovė, o ne tai, kiek medaus jos suneš“.

„Man svarbiausia – bičių gerovė, o ne tai, kiek medaus gaunu. Kopinėju ir suku tik pačių bičių avilyje subrandintą medų. Esu tikras, kad šitaip pavyksta pasiekti aukščiausią kokybę. Nepaisant to, tikrai negailiu kiekviename avilyje jo po dešimt kilogramų žiemai palikti, kad tik bitės turėtų ko valgyti, būtų stiprios ir galėtų toli skristi“, - savo bitininkavimo taisykles dėsto ūkininkas. 30

Lietuviškas medus, 700 g 1 kg – 7,13 Eur

99 Eur

Gyvenimo spalvos

Matyt, toks požiūris ir daugybė metų, praleistų su bitėmis, lėmė, kad Gedimino Skardžiaus medų žmonės šitaip pamėgo ir akimis vis ieško etiketės su linksmuoju bitininku ir jo bitutėmis. „Man skaniausias – blindžių, - šypsosi Gediminas ir paaiškina, kad pavasarinis blindžių, arba liaudyje vadinamų kačiukų, medus yra labai švelnaus skonio ir kvepia pirmaisiais pavasario žiedais. „Per medaus sukimo sezoną išragauju labai daug medaus rūšių. Labiausiai mėgstu šviesųjį pienių – jis labai aromatingas. Joks atvežtinis taip nekvepia, kaip tikras lietuviškas medus“, - sako didžiausia Gedimino pagalbininkė, trisdešimt penkerius metus koja kojon drauge žengianti žmona Gražina. Nuo jų dviejų bitininkystės ūkis ir prasidėjo. Iš pradžių – keletas avilių, paskui – kelios dešimtys, po kurio laiko, žiūrėk, jau ir šimtas, o šiandien – pusantro tūkstančio, Lietuvos miškuose, pievose, sodybose ir šalia ekologinių ūkių pasėlių stovinčių avilių. „Net ir labai skubėdamas per dieną visų neapvažiuočiau, tačiau važiuoju, avilius reikia nuolat tikrinti, net ir žiemą“, - sako Gediminas. Pirmąjį savo spiečių bitininkas iš medžio išsikėlė vos vienuolikos. „Kaimynė bitininkė patarė seną avilį išplauti vandeniu su anyžių lašais, aš tų lašų padauginau, ilgai prie to avilio nė artyn niekas neskrido – nei bitės, nei varnėnai. Kai anyžiai išsivėdino, apgyvendinau jame savo pirmąjį spiečių“, - prisimena Gediminas ir pasakoja, kad iki aštuoniolikos metų ir tarnybos sovietų kariuomenėje laikęs penkis avilius, o patarimo vis skuosdavęs pas netoliese gyvenančią kolūkio bitininkę. Jo istorijos apie bites ir bitininkus juokingos ir linksmos, tarsi nė nebūtų sunkaus kasdieninio darbo, nuostolių, kuriuos per gyvenimą teko patirti ir nuovargio. „Būdavo, iki pietų išsukame toną medaus, vežame parduoti urmu. Grįžę namo, ruošdavome medų į turgų, o vakare jau turėdavome ten būti, kad gautume prekybos vietą kitai dienai“, - pasakoja Gražina. Šiandien

Patarimas: Tiesiai iš medsukio į stiklainius išpilstytas medus pražysta – į jo spalvą tarsi įsiterpia baltas šerkšnas. Bitininkai tai vadina medaus šokiu ir sako, kad jis tarsi patvirtina aukštą medaus kokybę.

ir ji, ir Gediminas labiausiai džiaugiasi nauju, moderniu ūkio pastatu, kuriame bitininkai darbštumu nenusileidžia pačioms bitėms“. Prie kiekvieno daikto, prie kiekvieno avilio ir medaus korio yra prisilietusios Gedimino rankos. „Kolūkio aš nemėgstu, - juokiasi jis. - Todėl prie avilio dirbu vienas. Vasaros darbininkų prie avilio neprileidžiu, jie tik pagalbininkai – korius ir meduves nešioja, o į avilį juos dedu pats. Aš savimi ne visada pasitikiu, kaip galiu visiškai kitais pasitikėti?!” Bičių nuodus, kuriais jos kartais sugelia savo šeimininką, Gediminas juokais vadina vaistais nuo kraujospūdžio. Vasarą, būna, ir po septyniasdešimt injekcijų gauna. „Užtat žiemą kaip apdujęs vaikštau, matyt, nuodų trūksta“, - juokiasi. Bitininkų Skardžių šeimos tradiciją tęsia ir sūnus Edgaras. Jis turi savo avilius ir savas bites. „Tegu pats bando”, - sūnaus savarankiškumą palaiko tėvas ir išsiduoda, kad bitininkavimo stiliai skiriasi, todėl kiekvienas dirba ir rūpinasi savo bitėmis atskirai, tačiau diskutuoja ir patirtimi dalijasi visada drauge.

Medus – ir maistas, ir vaistas Pirmasis medus parkeliauja iš pavasarinių pievų – jame susimaišo blindžių, pienių, agrastų, serbentų, žydinčių sodų skonis. Antrajam medui bitės suneša nektarą iš žydinčių vidurvasario pievų, liepų, aviečių. Paskutinis medunešis rudenį kvepia grikiais, miško žolynais ir viržiais. „Medus – gyvas daiktas“, - sako bitininkai. Jei ilgai šiltai laikomas jis rūgsta, vadinasi, yra visiškai natūralus. Tokį žiemą kambario temperatūroje laikyti galima, tačiau vasarą būtinai reikia išnešti į sausą ir vėsią patalpą. Medus greitas pritraukti drėgmės, todėl kabinti jį reikia sausu šaukštu ir laikyti sandariai uždarytame indelyje. Žmogaus organizmui naudingas ne tik medus, bet ir kiti bičių produktai – bičių pienelis, bičių duonelė, žiedadulkės. Šie produktai stiprina imunitetą, saugo nuo ligų, padeda susirgus. Šiuos produktus itin vertina intelektualų darbą dirbantys žmonės ir sportininkai.

IŠBANDYKITE Mišinys: medus ELITE RESERVE su šaltalankiais; su imbierais, 2 rūšių, 200 g 1 kg – 24,95 Eur

99 Eur

Gyvenimo spalvos

Skalbiniai, kvepiantys vėju Lietuvos miškų kvapo skalbinių minkštiklio dar neturime. Bet nenustebkime, jei netrukus toks atsiras – lietuviai kuria ypač aukštos kokybės švaros priemones. Kad skalbiniai visada būtų švarūs ir kvepėtų vėju, prisiminkite keletą svarbių skalbimo taisyklių: Nepadauginkite skalbiamųjų priemonių, jos tik išputos, o purvas sunkiau pasiekiamose vietose liks. Drabužius su užtrauktukais visada užsekite, taip jie nesugadins kitų drabužių. Rankšluosčius skalbkite atskirai, jie bus minkštesni. Kadangi kojinės gali pasimesti, tai pirmiausia į skalbyklę dėkite jas poromis.

Neprigrūskite skalbyklės pilnos. Rizikuojate suplėšyti drabužius ir sugadinti skalbyklę. Keletą kartų per metus išplaukite skalbyklę karštu vandeniu su actu. Bus lyg nauja.

ĮDOMU PROBIOTIC skalbiklis su gyvosiomis įkapsuliuotomis probiotinėmis bakterijomis yra viena iš 100 Lietuvos inovacijų.

99 Eur

Įvairių paviršių valiklis PROBIOTIC, 500 ml 1 l – 8,10 Eur

Grindų ploviklis PROBIOTIC, 900 ml 1 l – 5,17 Eur

Tikriausiai žinote, kad probiotikai arba gerosios bakterijos yra gyvi mikroorganizmai. Tai jie kuria palankią, sveiką aplinką ir saugo mus nuo blogųjų bakterijų. Kartais gerųjų bakterijų pritrūksta ne tik mūsų organizmams, bet ir namams, kuriuose gyvename. Valomosios priemonės su probiotikais – puiki mikrobiologinė namų apsauga. Švara be jokios chemijos!

Vonios valiklis PROBIOTIC, 500 ml 1 l – 10,94 Eur

Skystasis skalbiklis PROBIOTIC LIGHT (levandų kvapo), 1,5 l 1 l – 4,66 Eur

Probiotikai skalbyklėje?

65 Eur

47 Eur

05 Eur Indų ploviklis PROBIOTIC, 500 ml 1 l – 3,96 Eur

98 Eur

Gyvenimo spalvos

100 metų švaros produktų rinkoje

Išvien su gamta

Mūsų akis prie gaminių BALANCE jau įpratusi. Tačiau, ar žinojote, kad jų gamintojai švaros prekes kuria jau lygiai 100 metų – nuo 1920-ųjų? „Naujoji Ringuva“ – vienas didžiausių švaros prekių gamintojų Lietuvoje ir vienintelis kietojo muilo gamintojas Baltijos šalyse. Svarbiausios bendrovės vertybės – lietuviškų tradicijų išsaugojimas, tvarumas ir aukščiausia kokybė. Didžioji dalis prekės ženklo BALANCE produktų yra pažymėti ES ekologiniu ženklu, o jis reiškia, kad produktas yra saugesnis ir geresnis žmogui ir gamtai.

Ekologiškas skalbiklis BALANCE (universalusis), 1,5 l 1 l – 4,39 Eur

59 Eur

Skalbinių minkštiklis BALANCE su medvilnės ekstraktu, 1,5 l 1 l – 2,51 Eur

76 Eur

Ekologiškos skalbiamosios kapsulės BALANCE COLOR, 16 vnt. 1 vnt. – 0,50 Eur

Ekologiškas universalusis paviršių valiklis BALANCE, 500 ml 1 l – 4,38 Eur

99 Eur

19 Eur

Ekologiškas grindų ploviklis BALANCE (parketui plauti), 800 ml 1 l – 4,31 Eur

Vaikų drabužių dėmių valiklis BALANCE, 250 ml 1 l – 9,40 Eur

35 Eur

45 Eur

Ekologiškas indų ploviklis BALANCE, 500 ml 1 l – 3,12 Eur

Indaplovių skalavimo skystis BALANCE, 500 ml 1 l – 7,98 Eur

99 Eur

Indaplovių gelis BALANCE, 500 ml 1 l – 11,30 Eur

56 Eur

65 Eur

Gyvenimo spalvos

„MAXIMOS“ SIEKIS – IKI 2025 METŲ NET 30 PROCENTŲ SUMAŽINTI MAISTO ATLIEKŲ KIEKĮ. „Maximos“ pirkėjai už pastebimai mažesnę kainą gali įsigyti produktų, kurių galiojimas artėja prie pabaigos. Drauge su „Maisto banku“ remiame skurstančius. Kiekvieną mėnesį tam skiriame apie 50 tūkstančių eurų.

Ar vienas bananas išgelbės

Produktus, kurie nebetinkami vartoti ar atiduoti, perduodame įmonei „Horeca sprendimai“. Čia produktai virsta biomase, o ši – biodujomis.

mūsų gamtą? Daugelis nustemba sužinoję, kad bananai yra produktas, kuris dažniausiai virsta maisto atliekomis. Kaip tai gali būti? Prieš kelerius metus Švedijos Karlstado universiteto tyrimas įrodė, kad pagrindinė priežastis – išrankūs parduotuvių klientai. Tikriausiai sutiksite – į pirkinių krepšelį norisi dėti gražius, geltonus, be jokių dėmelių bananus, nors valgyti puikiausiai tinka ne taip gražiai atrodantys vaisiai. Skandinavų mokslininkų taikiklyje taip pat atsidūrė daržovės ir duonos gaminiai, kurių galiojimo laikotarpis irgi ribotas. Metam lauk produktus, metam lauk pinigus Pasaulyje vis dažniau kalbama apie maisto švaistymą. Skaičiuojama, kad beveik trečdalis maisto, kuris yra pagaminamas, sugenda ar būna išmestas. Ir tai – ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių problema. Pripažįstama, kad Europos Sąjungoje daugiausia – apie 53 procentai maisto atliekų susidaro namų ūkyje. Šis skaičius reiškia, kad tiek maisto kiekvienas iš mūsų per metus paprasčiausiai išmetame. Kiekvienas įsigytas, o vėliau išmestas produktas reiškia, kad mes tiesiogine prasme išmetame savo pinigus. Jei žiūrėsime globaliau, maisto švaistymas nėra draugiškas nei mūsų gamtai, nei klimatui. Mes tikrai ir nežinome, kiek

žemės, vandens, elektros energijos, degalų ir kitų išteklių prireikė, kad mėgstama prekė atsidurtų parduotuvės lentynoje. Tačiau tiesa tokia – kad maistas gimtų, reikia daugybės žmonių rankų ir dar daugiau išteklių.

Kai kurias maisto atliekas – daržoves, vaisius, duoną – surenka ūkininkai. Žmonių maistui netinkamais produktais jie šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą.

PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAS Norite mažiau švaistyti? Jūs galite mums padėti! „Maximos“ parduotuvėse lengvai rasite specialius skyrelius, kuriuose galima įsigyti paskutinę dieną galiojančių produktų. Paskutinės dienos terminas jokios įtakos prekės kokybei neturi. Tad, jei ruošiatės prekę suvartoti tą pačią dieną, drąsiai ją pirkite. Nors prekės yra tokios pat geros kokybės, jų kaina – mažesnė.

Pokytis prasideda nuo manęs Kai daugybė žmonių pasaulyje badauja ir vis garsiau kalbama apie klimato kaitos padarinius, atsakingas ir pagarbus elgesys yra mažiausia, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų. Pradėkime nuo to, kas visai lengva – tiesiog stebėkime, kiek namuose lieka produktų, kurie nebetinkami vartoti. Kad būtų vaizdžiau, galime net juos sudėti į atskirą dėžutę. Realūs kiekiai, kuriuos pamatysime, įkvėps pokyčiams. Pirmiausia – namuose, o po to – ir pasaulyje.

TIK SKAIČIAI Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje skelbiama, kad kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 milijardus tonų, Europos Sąjungoje – 88 milijonus tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kilogramus maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

SVARBU ŽINOTI Nuoroda „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“ nurodoma ant ne taip greitai gendančio maisto kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų pakuočių. Jei matote, kad šalia užrašo „Geriausias iki ...“ nurodytas terminas jau pasibaigęs, žinokite, kad maisto produktai vis dar yra saugūs vartoti, tačiau kokybė gali būti pablogėjusi. Nuoroda „Tinka vartoti iki ...“ nurodoma ant greitai gendančių maisto produktų. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai, pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir panašūs produktai. Jei matote šalia užrašo „Tinka vartoti iki ...“ pasibaigusį terminą, žinokite, kad šie maisto produktai gali būti nesaugūs ir jų vartoti neturėtumėte.

Gyvenimo spalvos

Iš lietuviškų pievų Lietuviškos kosmetikos kūrėjai ypač vertina natūralumą. Vietos laukuose užaugintas žoleles, mūsų ūkininkų spaustus aliejus. Kruopščiai saugomas tradicijas jie derina su moderniomis technologijomis ir atidžiai žvelgia į tai, kaip mes gyvename ir ką labiausiai vertiname. Tai, kas geriausia, jie sudėjo į „Maximos“ lentynas.

Dažytų plaukų šampūnas NIDA su gintaro ekstraktu, 250 ml 1 l – 7,96 Eur

99 Eur

Micelinis vanduo AŠ IKONA, 100 ml 1 l – 44,90 Eur

49 Eur

1. Rankų kremas NIDA su gintaro ekstraktu, 75 ml 1 l – 18,53 Eur

2. Drėkinamasis kūno kremas NIDA su alavijų ir agurkų ekstraktu, 150 ml 1 l – 13,27 Eur

3. Plaukų kaukė NIDA su keratinu, 200 ml 1 l – 12,45 Eur

4. Veido kremas NIDA (ANTI-AGE) su gintaro rūgštimi, 50 ml 1 l – 65,80 Eur

5. Skystasis muilas NIDA su medaus ir migdolų ekstraktu, 500 ml 1 l – 3,98 Eur

1,39 Eur

1,99 Eur

2,49 Eur

3,29 Eur

1,99 Eur

1. Skystasis muilas AŠ IKONA, 400 ml 1 l – 8,73 Eur

3,49 Eur 2. Micelinis šampūnas AŠ IKONA, 400 ml 1 l – 17,48 Eur

6,99 Eur 3. Kūno kremas AŠ IKONA, 150 ml 1 l – 39,93 Eur

5,99 Eur 4. Intensyvi drėkinamoji veido kaukė AŠ IKONA, 10 ml 1 l – 199,00 Eur

5. Rankų kremas AŠ IKONA (pasiflorų aromato), 75 ml 1 l – 46,53 Eur

Losjonas VĖJAS po skutimosi su gintaro ekstraktu ir pantenoliu, 150 ml 1 l – 23,93 Eur 1

3,49 Eur

59 Eur

3 6. Intensyvus drėkinamasis veido kremas AŠ IKONA, 50 ml 1 l – 199,80 Eur

Veido kremas KILIG su vitaminu C, 50 ml 1 l – 209,80 Eur

9,99 Eur 7. Intensyvi drėkinamoji plaukų kaukė AŠ IKONA, 200 ml 1 l – 34,95 Eur

99 Eur

ĮDOMU

6,99 Eur

1,99 Eur

49 Eur

Micelinis vanduo KILIG, 150 ml 1 l – 26,60 Eur

1. Vyriškas kūno prausiklis VĖJAS sportuojantiems, 250 ml 1 l – 11,96 Eur

2. Vyriškas plaukų šampūnaskondicionierius VĖJAS su gintaro ekstaktu, 250 ml 1 l – 7,96 Eur

3. Vyriškas dieninis veido kremas VĖJAS su gintaro ekstraktu, 50 ml 1 l – 85,80 Eur

2,99 Eur

1,99 Eur

4,29 Eur

Manoma, kad pirmąjį kremą pagamino senovės Graikijos medikas ir filosofas Galenas. Jis sujungė bičių vašką, rožių vandenį ir alyvuogių aliejų į vieną produktą – šaltąjį kremą. Dar ir šiandien Prancūzijoje galima rasti Galeno vaško.

Gyvenimo spalvos

Balzamas MARGARITA MAN ŽALGIRIS po skutimosi, 50 ml 1 l – 89,80 Eur

Vyriškas šampūnaskondicionieriusdušo želė MARGARITA (ŽALGIRIS), 250 ml 1 l – 11,56 Eur

Veido kremas MARGARITA MAN ŽALGIRIS, 50 ml 1 l – 89,80 Eur

4,49 Eur

4,49 Eur Skystasis muilas GREEN FEEL'S su agurkų ir alavijų ektraktu, 400 ml 1 l – 6,23 Eur

89 Eur

49 Eur Dušo želė GREEN FEEL'S su kokosų aliejumi, 400 ml 1 l – 8,98 Eur

Plaukų šampūnas GREEN FEEL'S su kanapių aliejumi, 400 ml 1 l – 9,98 Eur

„ Margaritai “ – jau trisdešimt!

99 Eur 4

Daugelis šių dienų trisdešimtmečių užaugo iš savo mamų girdėdami „Margaritos“ vardą. 32 metus skaičiuojantį lietuvišką prekės ženklą sukūrė tuometinio Taikomosios enzimologijos instituto mokslininkai. Istorija pasakoja, kad „Margaritos“ pavadinimą įkvėpęs garsus rusų rašytojo Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“. Jame kremu pasitepusi pagrindinė romano veikėja Margarita tiesiog atjaunėja akyse.

1. Atkuriamasis plaukų aliejus GREEN FEEL'S su kanapių aliejumi, 100 ml 1 l – 69,90 Eur

Iš pradžių saulėgrąžų, vėliau rapsų aliejaus pagrindu sumaišytą kremą jie suko rankomis ir dėjo į pudros dėžutes. Nuo pirmųjų žingsnių „Margaritos“ kosmetikos kūrėjai siekė natūralumo. Jie kūrė originalią receptūrą ir nieko nekopijavo. Tikėjo, kad, sukūrę kosmetiką, kuri patiks patiems, sukurs ir visiems tinkantį produktą.

2. Plaukų kondicionieriuskaukė GREEN FEEL'S su kanapių aliejumi, 200 ml 1 l – 19,95 Eur

3,99 Eur

3. Veido kremas GREEN FEEL'S (maitinamasis), 50 ml 1 l – 99,00 Eur

Valomasis tonikas MARGARITA su agurkų ir ramunėlių ekstraktu, 200 ml 1 l – 14,45 Eur

KAKĖS MAKĖS vonios putos MARGARITA, 250 ml 1 l – 11,96 Eur

99 Eur

6,99 Eur

Per trisdešimt metų labiausiai pasikeitė gamybos technologijos, tačiau ne kūrėjų pozicija ir vertybės. Stebėdami, kaip gamta keičia metų laikus, jie tiria lietuvišką odą, puoselėja ją ir saugo.

59 Eur

4,95 Eur 4. Maitinamasis pėdų kremas GREEN FEEL'S, 75 ml 1 l – 26,53 Eur

89 Eur

1,99 Eur 5. Drėkinamasis kūno kremas GREEN FEEL'S su ožerškių ekstraktu, 150 ml 1 l – 19,93 Eur

2,99 Eur

2 1 2 3

1. KAKĖS MAKĖS prausiklis MARGARITA vaikams, 250 ml 1 l – 7,96 Eur

2. KAKĖS MAKĖS plaukų šampūnas MARGARITA vaikams, 250 ml 1 l – 7,80 Eur

1. Plaukų šampūnas MARGARITA su ajerų ekstraktu, 250 ml 1 l – 7,96 Eur

2. Gaivinamasis kremas-gelis MARGARITA, 50 ml 1 l – 49,80 Eur

3. Kremas MARGARITA su kolagenu, 50 ml 1 l – 57,80 Eur

4. Plaukų lakas MARGARITA (alaus mielių), 200 ml 1 l – 13,45 Eur

1,99 Eur

1,95 Eur

1,99 Eur

2,49 Eur

2,89 Eur

2,69 Eur

Gyvenimo spalvos

Tviskantis efektas

Juoda balinamoji dantų pasta ECODENTA EKSTRA, 100 ml 1 l – 34,90 Eur

49 Eur

Universalusis burnos skalavimo skystis ECODENTA, 500 ml 1 l – 8,18 Eur

09 Eur

Dantų šepetėlis ECODENTA, minkštas, 1 vnt.

Jautrių dantų pasta NIDA su alavijų ekstraktu, 100 ml 1 l – 25,90 Eur

59 Eur

49 Eur

Juoda dantų pasta – baltesniems dantims Ar kada galėjote įsivaizduoti, kad dantų pasta gali būti juoda? Tačiau mokslininkai teigia, kad juodąja ąžuolo anglimi papildyta lietuviška dantų pasta „Ecodenta“ stebuklingai balina dantis ir naikina dantų apnašas.

KAKĖS MAKĖS dantų pasta ECODENTA vaikams, 75 ml 1 l – 35,87 Eur

Burnos skalavimo skystis NIDA su bruknių ekstraktu, 500 ml 1 l – 5,98 Eur

„Ecodenta“ – pirmoji lietuviška dantų pasta. Sukurta beveik prieš dešimtmetį, ji skleidžia malonų lietuviškų žolelių, natūralių aliejų kvapą, o modernios inovacijos užtikrina, kad jūsų dantys nepriekaištingai tviskės.

99 Eur

69 Eur

Vaikiškas dantų šepetėlis ECODENTA, 1 vnt.

49 Eur

Dantų šepetėlis DENTADOC HL-168, 1 vnt.

Balinamoji dantų pasta NIDA su bruknių ekstraktu, 100 ml 1 l – 25,90 Eur

Balinamoj dantų pasta GREEN FEEL'S su kanapių sėklų aliejumi, 100 ml 1 l – 49,90 Eur

99 Eur

Dantų šepetėlis WOOBAMBOO, 1 vnt. 2 rūšių

99 Eur

Daugiafunkcė dantų pasta GREEN FEEL'S su bazilikų ekstraktu, 100 ml 1 l – 49,90 Eur

59 Eur

Vaikiškas dantų šepetėlis WOOBAMBOO SPROUT, 2 vnt. 1 vnt. – 3,00 Eur

99 Eur |

Mėtų skonio tarpdančių siūlas WOOBAMBOO, 37 m, 1 vnt.

99 Eur

Gyvenimo spalvos

Klausimai

Man labiau patinka rūkyti lašiniai, o vyras mėgsta sūdytus. Kuo ypatingas sūdytų lašinių paruošimo būdas?

ekspertams

Sūdymas ir rūkymas – du skirtingi mėsos konservavimo būdai. Skanu ir tie, ir tie – kiekvienam skonio reikalas. Sūdyti mėsą yra vienas seniausių ir labiausiai paplitusių konservavimo būdų. Tikras stebuklas, kad druskos čia nepadauginsi – lašiniai jos pasiima, kiek reikia. Ištrinti druska ir prieskoniais, lašiniai paprastai vėsiai laikomi 10 dienų. Po to nusausinami, apsukami drobule ir pakabinami, kad apdžiūtų. Geriausia – tamsioje vietoje. Šitaip išsūdytus lašinius vėliau galima valgyti šviežius arba šaltai rūkytus.

Ką pasiimame į žygį, išvyką, kelionę, mišką ar talką lauke? Visiškai teisingai! Be rūkytos mėsos, sūdytų lašinių gabalėlio – nė iš vietos. Tai sena tradicija, atkeliavusi iš laikų, kai sūdymas, džiovinimas ir rūkymas buvo vienintelis mėsos konservavimo būdas. Per amžius atkeliavusi iki mūsų dienų senoji tradicija šiandien kruopščiai saugoma, o kai kurie rūkyti produktai netgi tapę Lietuvos kulinariniu paveldu. Etiketėse rašoma – skilandinė dešra. Ką tai reiškia? Kokios dešros taip vadinamos? Skilandis, arba kaip senovėje sakydavo – kindziukas, ne veltui laikomas autentiškiausiu Lietuvos kulinarinio paveldo produktu. Skilandžiui anuomet naudodavo geriausią kumpinę ar nugarinę kiaulieną. Paskerdę kiaulę, lašinius ir lengvai atpjaunamus mėsos gabalus pasūdydavo, o nuo kaulų nugramdytą mėsą kimšdavo į skrandį, pūslę ar

storąją žarną. Šiais laikais į skilandį taip pat keliauja geriausia mėsa – supjaustyta arba stambiai sumalta. Lygiai taip pat daromos ir skilandinės dešros – jos būna iš stambiai maltos ir prieskoniais pagardintos mėsos, sukimštos į natūralią kiaulės žarną, šaltu dūmu išrūkytos, o paskui dar ir pavytintos. Žodžiu, skanumėlis iš senųjų laikų.

Patarimas: Rūkytus gaminius šaldytuve laikykite plastikiniuose indeliuose arba apvyniotus polietileno plėvele, kad kiti produktai neprisigertų rūkytų gaminių kvapo.

Virtas ir rūkytas karkų vyniotinis ROKIŠKIO MĖSINĖ, I rūšis

99 Eur Šaltai rūkytas ROKIŠKIO skilandis, aukščiausia rūšis, (TAUTINIS PAVELDAS), 1 kg

Virtas naminis ROKIŠKIO MĖSINĖS vyniotinis, aukščiausia rūšis, 1 kg

39 Eur

99 Eur

Virta ir rūkyta kaimiško dūmo skonio KRIVIO šoninė, aukščiausia rūšis, 1 kg

49 Eur

Į klausimus atsako maisto gamybos departamento vyriausieji technologai: Linas Meškelis, Darius Lažauninkas.

95 Eur

Virtas ir rūkytas kaimiško dūmo skonio KRIVIO kumpis, aukščiausia rūšis, 1 kg

Šaltai rūkytas ROKIŠKIO skilandukas, aukščiausia rūšis, 300 g 1 kg – 11,97 Eur

59 Eur

Šaltai rūkyta kaimiško dūmo skonio KRIVIO nugarinė, aukščiausia rūšis, 1 kg

49 Eur

Gyvenimo spalvos

Karštai rūkyta delikatesinė ŠEDUVOS dešra, aukščiausia rūšis, 70 g 1 kg – 21,29 Eur

Šaltai rūkyta BAJORIŠKA kaimiško dūmo nugarinė, aukščiausia rūšis, 1 kg

49 Eur

Vytinta delikatesinė LINKUVOS kiauliena, aukščiausia rūšis, 90 g 1 kg – 31,00 Eur

79 Eur

Šaltai rūkyta kiaulienos nugarinė SKONIO KALVĖ, aukščiausia rūšis 1 kg

Šaltai rūkyta delikatesinė ROZALIMO dešra, I rūšis, 90 g 1 kg – 19,89 Eur

79 Eur

49 Eur

Kuo skiriasi karštai ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai? Tradicija rūkyti mėsą – labai sena. Tradiciniu šaltuoju rūkymo būdu mėsa rūkoma keletą dienų ar net savaičių. Temperatūra rūkykloje nepakyla aukščiau nei iki +25 °C. Tradicinis karštasis rūkymas – daug greitesnis, mėsa rūkykloje pabūna vos keletą valandų, o temperatūra čia pasiekia +90 °C karščio. Su dūmais išsiskiria dezinfekuojamųjų medžiagų, kurios mėsą konservuoja, rūkoma mėsa įgyja malonų kvapą, ji geriau laikosi. Mėsą gerai konservuoja kadagių, ąžuolų ir alksnių dūmai. Stipriausių konservuojamųjų priemonių turi kadagių dūmai, jie mėsai suteikia tamsesnę spalvą ir malonų kvapą. Skirtingais būdais išrūkyta mėsa būna skirtingo skonio.

Karštai rūkyta DAIVIDOS kiaulienos nugarinė su žalumynais; šventinė, aukščiausia rūšis, 1 kg 2 rūšių

69 Eur

Sūdyti Rokiškio lašiniai TAUTINIS PAVELDAS, aukščiausia rūšis, 1 kg

29 Eur 41

Gyvenimo spalvos

Malonumas skaityti

Nuostabiausias dalykas yra atrasti savo knygą, juk skaitymas – visiškai individuali patirtis. Vienam jis – atgaiva po sunkios darbo dienos, kitam – geriausi migdomieji, o trečiam – nepaprastas iššūkis atrakinti knygą, suprasti, kas joje rašoma, ir mokytis iš svetimų patirčių. Vasaris Lietuvoje – tradicinės knygų mugės mėnuo, kai apie knygas ir rašytojus kalbame labai daug. Atrinkome jums lietuviškų knygų dešimtuką. Subjektyvūs nebūsime, leisime jums išsirinkti labiausiai artimą.

Algirdas Toliatas

Ramybė tau

Patarimas:

TYTO ALBA. 2019 Tris pamokslų knygas – „Žmogaus ir Dievo metai“, „Gerumo liūnas“, „Šeštas jausmas yra pirmas“ – parašęs kunigas Algirdas Toliatas savo naujoje knygoje „Ramybė tau“ kalba ispaniškai. Pasaulinei auditorijai skirta ir Frankfurto knygų mugėje pristatyta knyga užduoda 59 klausimų apie tai, kas iš žmogaus atima ramybę ir laimę, ar gali mus užklumpanEur čios kliūtys tapti galimybėmis ir kaip smulkmenose nepamesti tikslo. „Rojus ir pragaras slypi mūsų protuose“, - teigia kunigas ir kviečia mokytis mylėti save.

Rašykite perskaitytų knygų dienoraštį. Jame pasižymėkite ne tik autorius ir knygų pavadinimus, bet ir labiausiai įstrigusias mintis. Kada nors tikrai pravers!

Rūta Šepetys

Kuždesių fontanas ALMA LITTERA. 2019

49 Eur

Labiausiai savo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“ garsi Amerikos lietuvė Rūta Šepetys praėjusiais metais išleido naują knygą. „Kuždesių fontanas“ pasakoja apie generolo Fransisko Franko valdomą Ispaniją. Atvykėliams – saulės, vyno ir pramogų šalis, saviems ji atsuka kančios ir grėsmingos realybės veidą. Romano istorijoje pilna tikrų įvykių, istorinių nuotraukų ir autentiškų pasakojimų. „Kuždesių fontanas“ pateko į laikraščio „The Wall Street Journal“ sudaromą geriausių 2019-ųjų metų knygų vaikams sąrašą.

Gyvenimo spalvos

Vykintas Vaitkevičius, Aistė Petrauskienė

Lietuvos partizanų valstybė ALMA LITTERA. 2019

99 Eur

Stanislavas Stavickis-Stano

Kodėl aš?

49 Eur

Atsiversti profesoriaus, daktaro Vykinto Vaitkevičiaus ir daktarės Aistės Petrauskienės knygą „Lietuvos partizanų valstybė“ yra panašu, kaip atkelti ligi šiolei slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę. Tyrinėtojai pateikia naują 1944-153 metų partizanų karo interpretaciją. Knygoje vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų tikslai. Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų.

MADOS AKADEMIJA. 2019 Ši knyga yra geriausia terapija tiems, kurie kada nors susidūrė su onkologine liga. Kompozitorius, muzikos prodiuseris, dainininkas Stano savo knygą rašyti pradėjo išgirdęs onkologinės ligos diagnozę. Manė, jog knyga bus tėčio dienoraštis vaikams. Atvirame biografiniame romane „Kodėl aš?“ jis neslepia, kad vėžys atnešė baimės, įtampos, nusivylimo, bet tuo pačiu pažadino ir tai, ko neįtarė esant – atvirumą, jautrumą, viltį ir tikėjimą. „Vėžį galima gydyti, tačiau daug sunkiau išgydyti nemeilę, kurios aplinkui tiek daug. Tik susirgęs supratau, kiek daug juodumos turiu savyje“, - pristatydamas knygą sakė Stano.

89 Eur

Algimantas Čekuolis

Anselmo Kuntaplio nuotykiai ALMA LITTERA. 2019 Algimantas Čekuolis – ne tik talentingas rašytojas, bet ir pasaulį apkeliavęs smalsus žurnalistas. Į knygą „Anselmo Kuntaplio nuotykiai“ jis sudėjo keturias naujas apysakas ir apsakymą, kuriuos įkvėpė tikri žmonės ir tikros jų papasakotos istorijos. Knyga pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo įvykius išgyvenantį Algiuką, vėliau išaugusį į Algį ir apie naivų provincijos jaunuolį Anselmą, kuris visai netyčia įsivelia į tarptautinius kontrabandos reikalus, ir apie Maskvoje veikiančią „barakudų“ mokyklą. Ar gali taip būti, kad knygoje aprašyti įvykiai vyko iš tikrųjų?

Marius Repšys, Laisvė Radzevičienė

Heraklis Nr. 4 BALTO. 2019

Laima Vincė

Mūsų nepalaužė ALMA LITTERA. 2019

Prieš gerą 49 dešimEur tmetį atvykusi į Lietuvą Amerikoje gyvenanti rašytoja, dramaturgė, poetė, vertėja Laima Vincė pradėjo rinkti partizanų, jų ryšininkų ir tremtinių liudijimus. Visi jie sugulė į knygą „Mūsų nepalaužė“. Atokiausiuose šalies kampeliuose užrašyti, jie padeda perprasti tragiškiausius XX amžiaus įvykius ir juos išgyvenusių žmonių patirtį. Ne tik lietuvių, bet ir žydų, vokiečių. „Dažnai kartu verkėme, tačiau kur kas dažniau juokėmės“, apie savo keliones pasakoja rašytoja ir priduria, kad senolių pasakojimai buvę labai išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs. Anglų kalba knyga buvo išleista 2011 metais.

Skaudi ir jautri istorija, papasakota populiaraus teatro ir kino aktoriaus Mariaus Repšio bei žurnalistės Laisvės Radzevičienės užrašyta. Romanas – tai garsaus žmogaus akistata su pasauliu ir savimi. Tikrais įvykiais paremtame romane detalės nenutylimos, jos atskleidžia tikrąją apdovanojimų ir sėkmės kainą. „Heraklis Nr. 4” – atvira ir skaudi išpažintis apie dvasios ligą ir begalinį norą gyventi. „Ne visada begalinis užsispyrimas ir perfekcionizmas yra teigiamos savybės“, - sako Marius Repšys. Savo knygą aktorius parašė būdamas giliausioje depresijoje, o šiandien jis neabejoja, kad jo patirtis gali būti naudinga kitiems.

Edmundas Malūkas

Vytauto žemė MAGILĖ. 2016

Istorinės knygos 00 nesensta. Ir šis Eur romanas yra iš tų knygų, kurių puslapius iš naujo galima versti po savaitės, po mėnesio, po metų ar dešimties. Rašytojas Edmundas Malūkas nardo po XIV amžių ir kuria įtaigius Vytauto Didžiojo, jo žmonos Onos, dukters Sofijos portretus bei ano meto Lietuvą su pagoniškais jos papročiais, misticizmu, legendomis ir senovinėmis lietuvių dainomis. Įmantri kalbos maniera iš pradžių gal kiek trikdo, tačiau vėliau įtraukia į vientisą pasakojimą, kuris dar kartą primena, kokia stipri ir didi buvo Lietuva.

49 Eur

Andrius Užkalnis

59 Eur

Trečioji Evangelija: griūtis ir laisvė BALTO. 2019 Į naująją savo knygą „Trečioji Evangelija: griūtis ir laisvė“ Andrius Užkalnis sudėjo prisiminimus. Surašė viską apie nubrozdintus kelius, sukruvintus krumplius, sumuštinius su šlapia dešra ir savo jaunystę, kuri sutapo su permainų laiku. Tai bene linksmiausia ir lengviausiai skaitoma aštrialiežuvio restoranų ir mūsų gyvenimo kritiko knyga, kurioje jis prisipažįsta, kaip Helsinkyje pardavinėjo degtinę, o Lietuvoje – Maskvoje pirktus anglų kalbos žodynus. „Anuomet mes buvome tarsi Amerikos indėnai, naiviai žiūrėję į užkariautojus iš Europos ir perkantys arba keičiantys savo brangenybes į blizgučius ir veidrodėlius“, - sako Andrius Užkalnis ir priduria, jog tai buvo didžiojo mokymosi metai, o jo knyga yra didžiulis Holivudo projektas, filmas su specialiaisiais efektais.

Lietuviška virtuvė. Tradicinės šventės ir valgiai TERRA PUBLICA. 2019

Knyga „Lietuviška virtuvė. 29 Šventės ir valgiai“ sudaryta Eur pagal lietuviškų švenčių kalendorių ir mūsų gamtos ciklą. Ji skirta lietuviams, mažesniems ir dideliems, mėgstantiems tradicinius patiekalus ir ieškantiems naujų derinių bei skonių. Knyga padės ne tik prisiminti švenčių tradicijas, bet ir pasiūlys lietuviškų idėjų kasdienos stalui.

Sveikiau

Sportas

lietuviškoje gamtoje

Grupinių užsiėmimų „People Fitness“ trenerė, nuolatinė sporto renginių Lietuvoje ir užsienyje dalyvė Julija Beperščiūtė turi tikslą įrodyti, kad sportas nevargina, o atvirkščiai – suteikia energijos ir dar didesnį norą aktyviai gyventi.

Ėjimo lazdos TREKKING, 1 por.

13 12

99 Eur

Ėjimo lazdos NORDIC, 1 por.

Ši žiema sportui gryname ore kol kas itin tinkama. Pliusinė temperatūra leidžia daryti beveik viską, ką darėme vasarą – važinėtis dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. „Sportas gryname ore ne tik naudingas sveikatai, bet ir gali tapti aktyvia, socializuojančia, netgi bendruomenes kuriančia veikla, - sako trenerė Julija ir įspėja, kad sportuojant lauke reikia tinkamos aprangos. Pasiruoškite lengvus, orui laidžius drabužius ir juos renkitės sluoksniais. Jei pasirodys per karšta, vienus bus galima bet kada nusirengti. „Perkaisti lygiai taip pat pavojinga, kaip ir peršalti“, - perspėja trenerė.. Ką veikti lauke? Jei sporto klube atliekame įprastus fizinius pratimus, tai lauke galime prisigalvoti įdomios, įkvepiančios, peno ne tik kūnui, bet ir sielai suteikiančios veiklos. „Labai naudinga išsikelti sau tikslą, - sako trenerė Julija. – Pavyzdžiui, išsiruošti į kelionę po pažintinius takus. Lietuvoje jų yra gausybė – skirtingo ilgio, skirtingo sudėtingumo. Galite keliauti lygumomis, bet galite pasirinkti ir sudėtingesnę trasą – su kalneliais, įkalnėmis ir nuokalnėmis“. Kasdien keliauti pažintiniais takais vargu ar išsiruošite, tačiau savas apylinkes apeiti tikrai galite.

Ankstyvą rytą išsiruošus pasivaikščioti gryname ore, gera nuotaika dienai – garantuota. Šiaurietiško ėjimo lazdos jūsų pasivaikščiojimą padarys sudėtingesniu ir intensyvesniu. Tačiau būtų gerai, jei tokio ėjimo jus pamokytų profesionalas. Jeigu nusprendėte bėgioti, pradėkite taip pat nuo pasivaikščiojimo, vėliau bėkite ristele, o jau tada galite ruoštis iššūkiams – pusmaratoniui arba maratonui. „Labai svarbu nepersistengti“, perspėja trenerė Julija. Sportuodami turite sušilti, o ne uždusti, išrausti ar pabalti. Visi šie požymiai rodo, kad persistengėte.

99 Eur

Pasivaikščiojimą ar lengvą bėgimą lauke paįvairinti galite fiziniais pratimais – įtūpstais, pritūpimais ir šuoliukais. Smagiai laiką gryname ore judėdami praleisite ir su augintiniais. Lengvas bėgimas ristele paskui šunį atneš naudos ir jums, ir augintiniui. Be to, galite suburti bėgiojimo ar pasivaikščiojimų su augintiniais klubą. Ir pabendrausite, ir gryname ore pasportuosite.

PUIKI MINTIS Pasiimkite kuprinę ir iki artimiausios „Maximos“ parduotuvės važiuokite ne automobiliu, o nueikite pėsčiomis. Kelionė su pirkiniais atgal prilygs geram sportui.

Sveikiau

Lietuviški miškai ir parkai mūsų sveikatai yra tikras lobis. „Mokslininkai įrodė, jei žmogus bent valandą praleidžia miške, jo organizmas naudos gauna mėnesiui“, - sako Julija ir priduria, kad sportuojant lauke nėra blogo oro, tinkamai apsirengęs, gali vaikščioti, bėgioti ar daryti pratimus net ir lietui dulksnojant.

Gertuvė UNIWELL, 800 ml, 1 vnt.

Patarimas:

69 Eur

Jei nesate įpratęs vaikščioti, pradėkite nuo trumpesnės distancijos. Kasdien ją ilginkite arba didinkite žingsnių skaičių.

Termopuodelis TRAVEL, 0,38 l, 1 vnt.

Laisvalaikio bateliai ADIDAS, 36-41 dydžio, 1 pora

99 Eur

49,99 Akcinė kaina galioja nuo vasario 6 iki kovo 11 dienos.

Palik nuovargį pirtyje

Laisvalaikio bateliai ADIDAS, 41-46 dydžio, 1 pora

99 Eur

49,99 Akcinė kaina galioja nuo vasario 6 iki kovo 11 dienos.

Senovės Romoje, baigę žaisti sportinius žaidimus, jų dalyviai visuomet eidavo į drėgno ar sauso garo pirtis, o po jų apsiliedavo šaltu vandeniu. Lietuviai tokią tradiciją irgi turi. Pirtis po sporto atpalaiduoja ir kūną, ir sielą. Tik nepamirškite dėvėti pirties kepurės! Pirties kepurė LEPŠIS, 1 vnt. 5 rūšių

99 Eur

Platų sportuojantiems skirtų prekių asortimentą rasite ir parduotuvėse esančiuose skyreliuose SVEIKESNIAM IR AKTYVESNIAM GYVENIMUI

Sveikiau

Lietuviško daržo karalius Daugelyje kultūrų tikima: jei vyras ir moteris pasidalys raudonuoju buroku, tai vienas kitą įsimylės. Juokai juokais, tačiau burokėlis – tikrai galinga daržovė. Ir labai lietuviška – juk mes jo dedame visur: į sriubą, į salotas, į sviestą, į saldainius, į biskvitą ir į stiklainį.

Nuo Viduržiemio jūros krantų pasiekęs lietuviškas žemes, jis čia gerai prigijo, o šeimininkės ir virėjai pamėgo nestipraus skonio, ryškios spalvos daržovę, kuri puikiausiai atlaikydavo šaltas žiemas vėsiame rūsyje ar uždengta šiaudais, lauke, po žemėmis. Burokėlis – tikras mūsų daržo karalius. Gal iš garbės ir yra toks raudonas? Juk jodo jame daugiau nei kitose daržovėse, vitamino C kiekiu jis dvigubai lenkia morką, stimuliuoja ląstelių augimą, stipriną odą, nagus ir plaukus. Senovės graikai burokėlius pirmiausia naudojo medicinoje, tik tuomet sugalvojo išbandyti maiste, taigi šios daržovės nauda sveikatai neabejokite.

Patarimas: 15

min.

kad užtepėlė būtų išraiškingesnio skonio, lazdyno riešutus galite paskrudinti sausoje keptuvėje

porc.

Sumuštinis su burokėlių užtepėle ir kanapių sėklomis JUMS REIKĖS: 200 g virtų burokėlių

šlakelio obuolių acto valgomojo šaukšto citrinos sulčių druskos pagal skonį pipirų pagal skonį saujos kepintų kanapių sėklų

2 3

saujos lazdyno riešutų Patarimas: Burokėlių lapai – ne mažiau naudingi nei šaknys. Švieži jauni lapeliai puikiai tinka salotoms ruošti, iš virtų lapų verdama batvinių sriuba, o marinuoti lapeliai puikiai tinka gaiviems šaltibarščiams gaminti.

4 riekelių juodos duonos prieskoninių žolelių patiekti alyvuogių aliejaus patiekti

Virtuviniu kombainu susmulkinkite riešutus, sudėkite virtus burokėlius, įpilkite citrinų sulčių, acto, suberkite prieskonius. Viską susmulkinkite iki vientisos masės, jei bus per tiršta - įpilkite porą šaukštų vandens. Sausoje įkaitintoje keptuvėje pakepinkite duonos riekeles iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Sausoje įkaitintoje keptuvėje keletą minučių paskrudinkite kanapių sėklas, kol jos apskrus. Užtepėlę tepkite ant duonos riekelių, įpilkite alyvuogių aliejus šlakelį, apibarstykite kanapių sėklomis, papuoškite smulkintomis prieskoninėmis žolelėmis.

Sveikiau IŠBANDYKITE 2

Gaivus mišinys su burokėliais: nedidelis burokėlis pusė meliono 1 kilogramas morkų 1kilogramas kriaušių 2 kilogramai obuolių

1. Kanapių sėklos ALVO, 100 g 1 kg – 7,70 Eur

2. Ekologiški lazdynų riešutai ARIMEX, 150 g 1 kg – 29,27 Eur

0,77 Eur

4,39 Eur

3. Ekologiškas obuolių sidro actas BIONATURALIS, 250 ml 1 l – 7,96 Eur

4. Ekologiški konservuoti burokėliai AUGA (obuolių sultyse, pjaustyti), 400 g 1 kg – 2,85 Eur

1,99 Eur

1,14 Eur

Ryškiaspalvis šakniavaisis savo šaknyje ir lapuose slepia nepaprastai daug mineralinių medžiagų. Manoma, kad burokėlių sultyse esantis betainas didina atsparumą vėžiui. Tačiau su sultimis būkite atsargūs – jas gali gerti ne visi. Sultys netinka sergantiems osteoparoze, nes burokėlis apsunkina kalcio pasisavinimą. Ši daržovė kartais dirgina virškinamąjį traktą, todėl atsargiai burokėlių sultis turėtų vartoti turintys virškinimo sutrikimų. Mišiniuose burokėlių sulčių turi būti ne daugiau kaip trečdalis.

ĮDOMU Burokėlių būna įvairių spalvų – primenančių vyšnią, raudonų, violetinių, ryškiai geltonų, baltų.

Sveikiau

Duona kasdieninė Nėra nieko svarbesnio už duoną. Prieš 15 tūkstančių metų ugniakuro pelenuose iškepta, šiandien ji lygiai taip pat gerbiama kaip ir anuomet. Iki pat XX amžiaus vidurio Lietuvos kaime duona buvo svarbiausias valgis. Šiuolaikinis žmogus jos suvalgo gerokai mažiau, tačiau skaidulų ir vitaminų pilna ji yra ir bus mūsų energijos bei stiprybės šaltinis.

Visų grūdo dalių ruginė duona, 500 g 1 kg – 3,70 Eur

Tamsi AJERŲ duona su mažai riebalų, 1,2 kg 1 kg – 1,74 Eur

09 Eur

Ekologiška penkių grūdų duona, 600 g 1 kg – 3,75 Eur

25 Eur

85 Eur

Sveikiau

Juoda ruginė raikyta duona AGOTA, 800 g 1 kg – 1,58 Eur

26 Eur

Juoda VILNIAUS duona be pridėtinio cukraus, 500 g 1 kg – 1,86 Eur

93 Eur

Visų grūdo dalių tamsi duona RUGELIS be pridėtinio cukraus, 350 g 1 kg – 3,00 Eur

05 Eur

Juoda ruginė raikyta MOČIUTĖS duona, 450 g 1 kg – 2,78 Eur

Jei namuose liko duonos Močiutės ir dabar gerai pirštu pagrūmotų pamačiusios, kad duonos riekelės keliauja į šiukšlių dėžę. Duonos anuomet niekas nemėtydavo, net ir nukritusią ant žemės pagarbiai pakeldavo ir pabučiuodavo. Šiukštu, neišmeskite jos ir šiandien. Yra daugybė skanių dalykų, kurių galima pasigaminti iš sudžiūvusios duonos.

Gira Sudžiūvusias kriaukšleles dar pusvalandį paskrudinkite orkaitėje, sudėkite į puodą, įmeskite džiovintų obuolių, įberkite kmynų ir užpilkite vandeniu. Užvirkite, atvėsinkite maždaug iki 30 laipsnių, nukoškite ir sudėkite su cukrumi ištrintas mieles. 5 litrams giros jų reikės apie 20 gramų. Įberkite saują razinų ir palikite kambario temperatūroje parą ar pusantros. Tuomet išpilstykite į butelius ir statykite į šaldytuvą.

25 Eur

KAIMIŠKA duona, 450 g 1 kg – 1,76 Eur

Juoda RIEŠUTŲ duona, 400 g 1 kg – 2,88 Eur

15 Eur

79 Eur

Duonos trupinių desertas Apdžiūvusią juodą duoną sutrupinkite. Trupinius kartu su ruduoju cukrumi pakepinkite su sviestu. Jei patinka, galite įberti cinamono. Šaldytas uogas sutrinkite, įberkite 2 šaukštus cukraus pudros ir viską gerai išplakite. Grietinėlę išplakite su cukraus pudra, galite įspausti citrinos, kad būtų rūgštelės. Į stiklinę berkite duonos trupinius, ant jų – uogas, ant jų – grietinėlės, o tada viską – iš naujo. Paskutinis sluoksnis turėtų būti grietinėlės.

Sveikiau

Visi kalba Riešutinės užkandžių naujienos

Senais laikais lietuvių šventinis stalas be riešutų buvo sunkiai įsivaizduojamas. Riešutus vaikinai dovanodavo merginoms, o šios iš riešutėlių burdavo – pavyks ar nepavyks ištekėti. Šiandien riešutai – nepaprastai sveikas ir naudingas užkandis. Jei dar neragavote, paragaukite –pakuotė riešutų „Sunny Frutown“ rankinėje yra tai, ko reikia, kai ištinka badas. O jei jie dar pagardinti džiovintais vaisiais ar uogomis! Skanu, sveika, patogu.

Patarimas:

Riešutus geriausia skrudinti orkaitėje. Paskleiskite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę. 1

Atnaujintoje pakuotėje „Sunny Frutown“ sumaišytos džiovintos spanguolės ir anakardžiai, vaisių ir riešutų mišiniai paskaninti egzotiniais vaisiais, o tarp įprastų ir pamėgtų migdolų, anakardžių ir graikinių riešutų įmaišyta ypač sveikatai naudingų karijų ir brazilinių bertoletijų. 5

Pekaninės karijos Švelnaus skonio pekaninės karijos dažnai vadinami neįkainojamais riešutais. Jų tėvynė – Pietų ir Centrinė Amerika, nors šiandien riešutmedžiai auginami daugelyje pasaulio šalių. Karijose gausu baltymų, mokslininkai įrodė, kad šie riešutai mažina širdies ligų riziką, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą ir puoselėja grožį. Riešutuose esanti geležis saugo plaukus nuo slinkimo, o cinkas ir vitaminas A – odą nuo išsausėjimų ir pažeidimų. Valgykite juos neapdorotus arba skrudinkite orkaitėje.

Brazilinės bertoletijos Bertoletijų arba kitaip – brazilinių riešutų medžiai Pietų Amerikoje išgyvena daugiau nei 500 metų. Labiausiai šie riešutai vertinami dėl juose esančio seleno. Kai jo trūksta, rizikuojame susirgti onkologinėmis ligomis, miokardo infarktu, vystosi mažakraujystė, pasireiškia senėjimo požymiai. Bertoletijų riešutus rekomenduojama valgyti žalius, nekepintus ir nesūdytus, - taip jie išlaiko visas savo gerąsias savybes.

TIK PARDUOTUVĖSE

PATOGU Vaisiai ir riešutai ilgiau išliks švieži, jei laikysite juos atnaujintoje pakuotėje „Sunny Frutown“. Ji patogi, nes, pirmą kartą atidarius, ją vėl galima sandariai užspausti ar užklijuoti.

1. Pekaninės karijos SUNNY FRUTOWN, 200 g 1 kg – 27,45 Eur

4. Egzotinių vaisių ir riešutų mišinys SUNNY FRUTOWN, 200 g 1 kg – 9,95 Eur

5,49 Eur

1,99 Eur

2. Datulės SUNNY FRUTOWN be kauliukų, 200 g 1 kg – 9,95 Eur

5. Brazilinės bertoletijos SUNNY FRUTOWN, 200 g 1 kg – 24,45 Eur

1,99 Eur 3. Migdolai SUNNY FRUTOWN, 200 g 1 kg – 17,45 Eur

3,49 Eur

4, 89 Eur 6. Anakardžiai SUNNY FRUTOWN, 200 g 1 kg – 15,45 Eur

3,09 Eur

2020 02 06–2020 03 11. Leidinyje nurodytos kainos galioja prekybos tinklo parduotuvėse Prekių kiekis ribotas. Nemokama MAXIMOS infolinija 8 800 20 050, el. paštas kokybe@maxima.lt. ISSN 1392-9291. Leidinys nemokamas. © Reklaminis bukletas MAXIMA LT, UAB. Jei leidinyje kainos ir kita informacija apie prekes nesutampa su parduotuvėje esančiomis, prašom leidinyje pateiktas kainas ir informaciją laikyti spaudos klaida. Kuriant šį leidinį nė vienas maisto produktas nebuvo dažytas, lakuotas ar kitaip pakeistas, siekiant pagerinti jo išvaizdą. Tam tikras prekes rasite tik MAXIMA XXX ir MAXIMA XXXX parduotuvėse. Į nurodytą gėrimo kainą taros užstatas neįskaičiuotas.

MAXIMOS leidinys „Įkvėpimai“ Nr. 2

Articles inside

Visi kalba. Riešutinės užkandžių naujienos

Duona kasdieninė

Sportas lietuviškoje gamtoje

Lietuviško daržo karalius

Malonumas skaityti

Klausimai ekspertams

Iš lietuviškų pievų

Skalbiniai, kvepiantys vėju

Kuo kvepia lietuviškas medus?

Etnologas apie lietuviškas tradicijas: joms susigrąžinti prireiks pastangų

Vasario 16-oji: šventes reikia švęsti

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Ar vienas bananas išgelbės mūsų gamtą?

Iš vandenų

Maisto laboratorija

Istorinės virtuvės tyrinėtojas Rimvydas Laužikas: „Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, bet ne vien jie

Keptas varškės sūris su šonine

Žemaitiški švilpikai, apkepti su sūriu ir šonine

Vienas apsipirkimas – penkios vakarienės

Bulvių plokštainis su bri sūriu ir šonine

Baltojo sūrio tradicija