MAXIMOS leidinys „Įkvėpimai“ Nr. 2

Page 26

Gyvenimo spalvos

ĮDOMU

Žiema, žiema,

bėk iš kiemo!

Seniau žmonės taip sakydavo: Užgavėnių nešvęsi – visus metus nelaimių neatsiginsi. Šiandien vargu ar kas tuo tiki, tačiau išskirtinę metų dieną Užgavėnes švenčia ir tradicijų laikosi. Jei galvojate, kad esame tokie vieni pasaulyje, tai klystate – daugelis šalių ją švenčia likus 7 savaitėms iki Velykų, visada – antradienį.

Svarbiausia Užgavėnių veikėja – Morė. Ją reikėdavo sudeginti ant laužo, kad gamta iš naujo atgimtų ir dovanotų žmonėms savo gausius vaisius. Sudegusios Morės pelenai, buvo tikima, geriausia žemės trąša. Morę per Užgavėnes lydi sotumo simbolis Lašininis ir apdriskęs, liesas Kanapinis. Užgavėnių pavadinime slepiasi žodžiai „gavėtis“ – silpti ir „gautis“ – atsigauti po žiemos miego. Tai linksmybių ir sotaus maisto laikas, nes kitą dieną po Užgavėnių prasideda susitvardymo, susilaikymo ir pasninko metas – gavėnia. O iki jos viskas, ką namuose mėsiško

26

|

prigamindavo, turėdavo būti suvalgyta. Dar iki krikščionybės lietuviai panašią šventę irgi turėjo. Vadino ją Ragučio švente ir stalus per ją būtinai valgiais nuklodavo. Per Užgavėnes stalas ne mažiau svarbus nei senovinės kaukės ir persirengėliai, juk tai – paskutinė mėsiedo diena, kai riebiai ir sočiai valgoma. Vienur – šešis kartus, kitur – devynis, o dar kitur – ir visus dvylika. Pagal seną tradiciją per Užgavėnes turėdavo

Austrai, lenkai, čekai ir slovakai šventinį Užgavėnių stalą prirakina grandine. Ji simbolizuoja magiškąjį gyvenimo ratą. Užgavėnių kaukės anuomet būdavo gaminamos iš medžio žievės, avikailio, gyvulių kaukolių, vėliau - popieriaus, kartono. Kuo kaukė negražesnė, tuo per Užgavėnes gražiau.

būti pavaišintas kiekvienas į namus užėjęs. Net ir tas, kuriam taukai per barzdą varvėdavo, turėdavo bent gabalėlį paimti. Užgavėnėms šeimininkės krosnyje būtinai troškindavo žirnius su kiaulės galva ir kojomis. Įmesdavo dar ir uodegą, mat ši labai tikdavo burtams – kas pirmas ją ras šiupinyje, tas ir ves. Tačiau svarbiausias Užgavėnių valgis, žinoma – blynai. Juk vaikai, pamiršę, kaip vadinasi šventė, nė nemirktelėję supras, ką veikti per Blynų dieną.

Miltinis mišinys BEATOS VIRTUVĖ blyneliams kepti, 400 g 1 kg – 4,98 Eur

1

Burbulinių vaflių keptuvė HENSKE TX-200, 1 vnt.

19

99 Eur

Gera idėja: Sena tradicija per Užgavėnes - belstis į kaimynų duris. Vaikai šią pramogą ypač mėgsta. Sutikite juos su traškiais vafliais. Tik keptuve pasirūpinkite iš anksto.

Ekologiškas agavų sirupas AMRITA, 250 ml 1 l – 22,60 Eur

5

65 Eur

99 Eur

Šilauogės (indelyje), 125 g 1 kg – 15,92 Eur

1

99 Eur


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook

Articles inside

Visi kalba. Riešutinės užkandžių naujienos

1min
pages 51-52

Duona kasdieninė

2min
pages 48-50

Sportas lietuviškoje gamtoje

3min
pages 44-45

Lietuviško daržo karalius

2min
pages 46-47

Malonumas skaityti

5min
pages 42-43

Klausimai ekspertams

3min
pages 40-41

Iš lietuviškų pievų

6min
pages 36-39

Skalbiniai, kvepiantys vėju

2min
pages 32-34

Kuo kvepia lietuviškas medus?

4min
pages 30-31

Etnologas apie lietuviškas tradicijas: joms susigrąžinti prireiks pastangų

2min
page 28

Vasario 16-oji: šventes reikia švęsti

1min
page 29

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

3min
pages 26-27

Ar vienas bananas išgelbės mūsų gamtą?

2min
page 35

Iš vandenų

2min
pages 24-25

Maisto laboratorija

4min
pages 20-23

Istorinės virtuvės tyrinėtojas Rimvydas Laužikas: „Bulviniai patiekalai yra mūsų tradicijos dalis, bet ne vien jie

5min
pages 4-7

Keptas varškės sūris su šonine

0
page 13

Žemaitiški švilpikai, apkepti su sūriu ir šonine

1min
page 11

Vienas apsipirkimas – penkios vakarienės

2min
page 8

Bulvių plokštainis su bri sūriu ir šonine

1min
page 9

Baltojo sūrio tradicija

2min
pages 18-19
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.