MUZIKA
Pirmajai lietuviškai „ Pakelkime taurę lin k 1920 m. gruodžio 31 d. Kaune rampos šviesą išvydo pirmoji lietuvių kalba pastatyta opera – G.Verdi „Traviata“. Tai buvo ilgai puoselėtos muzikų svajonės išsipildymas, pareikalavęs iš jų daug jėgų ir sumanumo. Šios pastangos nenuėjo veltui – įsikūrė Lietuvos opera. Pirmuosius dvejus veiklos metus ji vadinosi Operos vaidykla. Jos nueitas kelias buvo ir duobėtas, ir gėlių žiedais nubarstytas. Apie tai byloja archyvų medžiaga ir amžininkų atsiminimai.
Danutė PETRAUSKAITĖ
Sunki pradžia 1918 m. įsikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, į tėvynę pradėjo grįžti po svetimus kraštus išsiblaškę dailininkai, rašytojai, architektai, muzikos atlikėjai ir kūrėjai. 1920 m. pradžioje jie susibūrė į Lietuvos menininkų kūrėjų draugiją, pasiskirstė į sekcijas pagal darbų sritis ir paskelbė savo įstatus. Juose buvo teigiama: „Kūrybą mename besireiškiančią: literatūros ir poezijos raštais, muzika (opera, daina ir simfonija), vaidyba (baletu, deklamacija ir drama), tapyba 22
Scena iš operos „Traviata” pastatymo Kaune 1920 m. gruodžio 31 d.
(paišyba, grafika ir puošyba), lipyba, statyba. Tikslas – auginti ir sergėti lietuvių meną.“ Vis dėlto paminėtas žodis „opera“ reiškė daugiau siekiamybę nei konkretų sumanymą, nes, peržiūrėjus kovą parengtą Muzikos sekcijos statutą ir darbų projektą, matyti – apie operos teatro steigimą net neužsiminta. Tuomet atrodė, kad tokiam užmojui įgyvendinti nėra jokių galimybių. J.Žilevičius rašė: „Mums atrodė, kad mūsų dainininkai iš dalies ir koncertams vargiai tetinka. Taip mes žiūrėjome patys, išskyrus vieną antrą, tą pat skaitėme kai kurių laikraščių recenzijose apie kai kurių mūsų dainininkų pirmus koncertus Lietuvoje.“ Tenka pripažinti, kad tarp dainininkų irgi nebuvo vienybės. Broliai Mikas ir Kipras Petrauskai su A.Sodeika sumanė Vilniuje steigti operetę, tad išskubėjo į senąją Lietuvos sostinę. Muzikos sekcijos nariai liko nusivylę, bet dar tikėjosi šiuos solistus susigrąžinti. Derėtis jie pasiuntė
A.Kačanauską. Deja, pasiūlymą prisidėti prie operos kūrimo Petrauskai griežtai atmetė. Ir kauniečiai rugsėjį pradėjo posėdžiauti vieni.
Pirmojo spektaklio vizijos Pradžioje buvo svarstomas operos repertuaras – ieškota tokių veikalų, kuriems nereikėtų didelių masinių scenų ir būtų galima apsiriboti nedideliu solistų skaičiumi. Apsistota prie kelių operų – P.Čaikovskio „Eugenijumi Oneginu“ ir A.Rubinšteino „Demonu“. Didžiausia problema buvo orkestras – kaip ir iš ko jį suformuoti. Net ketinta jį pakeisti dviem fortepijonais arba styginių kvartetu. Tačiau, Lenkijai okupavus Vilnių ir į laikinąją sostinę sugrįžus K.Petrauskui, darbai pakrypo kita linkme. Iš karto buvo sudaryta Operos taryba, į kurią įėjo teisininkas ir
