DAILĖ
Rudens salonas ir parodos ◄ O dabar nusikelkime daugiau nei
šimtą metų atgal, į 1903 m. spalį, kai Paryžiuje, prie Eliziejaus laukų alėjos esančių Mažųjų rūmų (Petit Palais) cokoliniame aukšte buvo atidaryta pirma naujai įsteigto Rudens salono (Salon d’Automne) ekspozicija, kurioje buvo rodomi jaunųjų dailininkų kūriniai. Rudens salonas, surengtas kaip alternatyva itin konservatyviam tapusiam oficialiam Salonui (Salono arba Paryžiaus salono parodų istorija skaičiuojama Prancūzijoje nuo 1667 m.), išliko gyvybingas ir populiarus iki mūsų dienų. Jo etapinės parodos glaudžiai susijusios su Europos XX a. avangardinio meno raida ir svarbiausiais įvykiais. Pavyzdžiui, 1905 m. Rudens salone buvo pirmą kartą pristatyta fovizmo srovė, 1910 m. – kubizmas. Praėjusiais metais Prancūzijoje išleistas įspūdingas katalogas „Rudens salonas plakatuose nuo 1903 m. iki mūsų dienų“. Jame pateiktas visų 29 937 dailininkų, kurie dalyvavo salono parodose nuo 1903 iki 2019 m., sąrašas. Jis mirgėte mirga garsiausiomis šiuolaikinės dailės kūrėjų pavardėmis. Yra tame sąraše ir keli dailininkai iš Lietuvos. Skulptorius J.Mikėnas Rudens salonuose dalyvavo 1928, 1929 ir 1930 m., litvakas tapytojas Maksas Bandas – 1928 m., skulptorius A.Mončys – 1951 m., tapytojas Audrius Gražys – 2008 ir 2010 m. K.Pūdymas į Rudens salono parodas pateko 2016 ir 2019 m., kiekvieną kartą eksponuodamas jose po vieną (tokia dalyvavimo sąlyga) mažosios plastikos kūrinį.
Susitikimai Paryžiuje Bet pirmas skulptoriaus K.Pūdymo debiutas Paryžiuje įvyko kiek anksčiau – 2013 m. Monparnaso dailės galerijoje (Galerie Art Montparnasse). Pasak K.Pūdymo, ši galerija patikėjo jam surinkti kelių menininkų iš Lietuvos darbus bendrai parodai. Kartu su klasikinėmis grafikos technikomis kuriančiu Egidijumi Rudinsku ir figūratyvinės tapybos atstovu Arūnu Rutkumi parodo34
je „Trys lietuviai Paryžiuje“ K.Pūdymas eksponavo 14 mažosios plastikos kompozicijų iš medžio ir bronzos. Parodoje buvo pristatyta ir aktoriui Gerardui Depardieu dedikuota kompozicija „Natiurmortas su vynuogėmis“ (galerijos parengtoje skrajutėje ji vadinama „gerai nuspręsta“). Galima paminėti, kad K.Pūdymas yra sukūręs ir kino aktoriaus Pierre’o Richardo skulptūrinį portretą. Apie netikėtus ir įdomius skulptoriaus kontaktus su šiais kino aktoriais ir jiems skirtus kūrinius spaudoje jau daug rašyta. O Monparnaso dailės galerijos savininkų ir lankytojų nenuvylė lietuvių menininkų pasirodymas. Tad 2019 m. rudenį toje pačioje dailės galerijoje įvyko dar viena lietuvių dailininkų paroda „Susitikimas Paryžiuje“, kurioje klaipėdietė Dalia Kirkutienė pristatė abstrakčią tapybą, o K.Pūdymas eksponavo iš įvairių medžiagų sukurtą mažąją plastiką.
Mažosios plastikos žavesys K.Pūdymo atveju verta pasižiūrėti ne tik į daugiau ar mažiau tradicinius viešosiose erdvėse įkurdintus, taigi plačiau matomus jo darbus. Didesnio dėmesio nusipelno skulptoriaus mažosios plastikos kūriniai, rodomi parodose. Juose kūrėjo fantazija, vaizduotė ir gebėjimai skleidžiasi nevaržomai, laisvai, nėra ribojami numanomų ar realių korektiškumų, tradicionalumo, priimtų normų. Tai kūriniai, kuriuose su polėkiu išryškinamos greitos minties ir idėjinės sąsajos, jungiamos ir priešpriešinamos įvairios medžiagos, formos, faktūros, tekstūros, atspalviai, blizgantys ar matiški, „šilti“ ar „šalti“ paviršiai. Čia ir slypi mažosios skulptūrinės plastikos patrauklumas. Nesvarbu, ar tai būtų kelis dešimtmečius vystoma ir vis naujai įprasminama totemų serija, ar moters figūros plastika pagrįsti motyvai, ar gamtos įvairove besiremiančios, ją moderniai XXI a. žmogaus žvilgsniu interpretuojančios kompozicijos.
Šalyje besitęsiant karantinui, uostamiesčio šiuolaikinio meno galerija „Si:said“, reaguodama į pakitusią situaciją dėl meno parodų organizavimo, virtualiai pristatė vilniečio skulptoriaus, objektų, instaliacijų ir performansų kūrėjo Dano Aleksos kompiuterinės grafikos parodą „Kanados viza“. Ši paroda – apie fiziškai nepatirtą, tačiau kitais būdais išgyventą kelionę į šiaurinę Kanadą, Jelounaifo miestą (angl. Yellowknife). Apie tai, kaip šiandienė situacija keičia mūsų planus, praplečia virtualumo ribas ir koreguoja suvokimus. Virtualią parodą apie virtualios kelionės patirtis galima peržiūrėti galerijos tinklalapyje.
Danguolė RUŠKIENĖ
Kelionė prie ekrano Dar tik kelios savaitės, kai keliauti po pasaulį galime mintimis, naršydami internete, skaitydami knygas, vartydami albumus, tik ne skrisdami lėktuvais, važiuodami traukiniais ar kitais judėjimą išlaisvinančiais būdais. Daugeliui pastarųjų mėnesių kelionės pasibaigė neprasidėjusios. Kiti suspėjo išvažiuoti, bet sugrįžę pateko į dviejų savaičių saviizoliaciją, po kurios dauguma taip ir neištrūko į nevaržomą gyvenimą, tiesiai perėjo į kitą socialinės atskirties lygmenį – karantiną. Apie visa tai girdėjome, žinome ir puikiai įsisąmoninome. ►
