KINAS
Dešimt filmų a p „Langas į kiemą“ (rež. A.Hitchcockas, 1954).
„Moteris smėlynuose“ (rež. H.Teshigahara, 1964).
Užsidarius kino teatrams ir kitoms pramogų įstaigoms, pusei pasaulio žmonijos save izoliavus nuo nematomos grėsmės, kino pramogos persikėlė į namų ekranus. Daugelis kultūros ir pramogų puslapių pradėjo dalytis rekomenduojamų filmų sąrašais apie pandemijas, virusus ir apokalipses. Tokių filmų daug nėra sukurta, o gerų dar mažiau, todėl daugumoje sąrašų šmėžuoja tie patys.
Viskas iš pradžių atrodė kaip apokaliptinis filmas, tik tai buvo realybė. Kasdienybe tapo nuolatinis slegiančių naujienų sekimas medijose, artėjančios ekonominės krizės pranašysčių klausymasis. Kita koronaviruso, pakeitusio mūsų kasdienybę, medalio pusė yra izoliacija su visomis to teigiamybėmis ir minusais. Filmai apie priverstinę ir savanorišką izoliaciją tampa ne mažiau aktualūs. Tai filmai, kur egzistencinis karantinas pateikiamas iš labai skirtingų kampų – nuo psichologinio siaubo, trinančio sveiko proto ribas, iki išgyvenimo Marse. Štai sąrašas dešimties filmų, kuriuose viena pagrindinių vyraujančių temų yra izoliacija.
Langas į kiemą „Langas į kiemą“ („Rear window“, rež. Alfredas Hitchcockas, 1954). 40
Apie ką filmas? Avantiūristas fotožurnalistas, lūžus kojai, kiauras karštos vasaros dienas turi sėdėti namie. Įkalintas neįgaliojo vežimėlyje ir nelabai turėdamas, ką veikti, pro savo buto langą jis ima stebėti kaimynus. Kiekvieną dieną fotografas vis labiau pasineria į stebėjimą ir siekia ištirti netoliese vykstančias namo gyventojų istorijas. Galiausiai jis pradeda įtarti, kad vienas kaimynas nužudė savo žmoną. Tai vienas esminių A.Hitchcocko karjeros filmų apie vujarizmą. Labai tinkantis šiandienos situacijai, kai, priversti būti ilgai vienoje vietoje, pradedame labiau dairytis, kas vyksta aplinkui. Kaimynai tampa ne tik bevardžiais žmonėmis, su kuriais kartais pasisveikinama, bet ir įdomiais personažais su smagiomis ir mįslingomis istorijomis. Pagrindinio personažo kaimynų sekimas sėkmingai užhipnotizuoja žiūrovus ir įvelia į kriminalinės paslapties įminimo pinkles. Tai istorija su juodojo humoro prieskoniu ir pasąmoniniais seksualiniais iškrypimais.
Moteris smėlynuose „Moteris smėlynuose“ („Woman in the Dunes“, rež. Hiroshi Teshigahara, 1964). Apie ką filmas? Vienišas mokytojas, entomologas mėgėjas, per atostogas vyksta į atokų pajūrio kaimą ir kopose ieško retų vabalų savo kolekcijai papildyti. Praleidęs autobusą namo, jis pasiprašo nakvoti vietiniame kaime, pas vietinę moterį. Moteris gyvena gilioje smėlio duobėje stovinčioje nuniokotoje medinėje trobelėje. Kitą rytą keliautojas neberanda kopėčių, kuriomis galėtų išlipti iš duobės. Nuo tos dienos jis atsiduoda darbui, kovoja su smėlio lavinomis. Kartais jis mėgina pasprukti iš beprasmybės gniaužtų arba bando atsispirti aistrai moteriai iš smėlynų. Filmas pastatytas pagal garsų to paties pavadinimo Kobo Abe’s romaną, pats rašytojas jam parašė scenarijų. Šis alegorinis egzistencinis pasakojimas užduoda daugiau
