KULTŪROS ISTORIJA
Prašmatnus senosios Klaipėdos turgaus gyvenimas Sakoma, kad ateitis priklauso miniai. Nežinia, kiek tiesos yra šioje sentencijoje. Tačiau gerai žinoma, kad senojoje Klaipėdoje turgus pritraukdavo minias žmonių. Turgaus charakterį, spalvas ir nuotaikas kūrė jo dalyviai. Prekybinis bruzdesys, komerciniai žmogiškieji santykiai, užsimezgusios būtos ir nebūtos istorijos turgaus žmonių knibždėlyne – visa tai atspindėjo tą margą, spalvingą, išskirtinai prašmatnų senosios Klaipėdos turgaus gyvenimą. Pasižvalgykime po senąjį turgų amžininkų, stebėjusių čia virusį gyvenimą, akimis.
Jovita SAULĖNIENĖ
Prekybos tvarka Senojoje Klaipėdoje, kaip ir kituose Prūsijos miestuose, ilgai buvo prekiaujama visur – prie miesto vartų, gatvėse, ant tiltų pakraščių, prekyvietėse. Iki šių dienų išliko Turgaus gatvės pavadinimas, primenantis, kad čia prekyba virė visoje gatvėje – nuo Jono kalnelio iki dabartinio teatro. Tik 1829 m. buvo uždrausta pardavinėti prekes ne turgavietėse. Senosios Klaipėdos mėsininkai, duonos kepėjai ir kiti amatininkai turėjo susirinkti iš gatvių ar tiltų pakraščių stovėjusius specialius prekysuolius, ant kurių išdėliodavo savo prekes pirkėjams. Atsirado mieste daugiau tvarkos. Išaugo ir prekyviečių paklausa. Miestas iš prekymečių mokesčių, kurių buvo įvairių ir skirtingu laiku įvestų (stovėjimo turguje, žydų, valčių, atgabenusių parduoti šieną, durpes, šiaudus, nendres, miltus, kalkes ir kt.), surinkdavo nemažai pajamų.
Ritualų diena
Didžioji turgaus diena senojoje Klaipėdoje.
58
Galima tik nusistebėti kartu su nemažai savo įspūdžių apie klaipėdietiškąjį turgų išsakiusiu kraštotyrininku Heinrichu A.Kurschatu, kad ilgą laiką miestas „specialiai tam skirtos turgaus aikštės net neturėjo, ir vis dėlto turgus užėmė nemažą plotą milžiniškame keturkampyje tarp turgaus halės ir Danės, tarp linų svarstyklių ir pakeliamojo (Grandinių) tiltelio“. Stebina
