GINTARO LAŠAI
Sondra SIMANA
Moterims iš praeities Mano gyvenimui jau niekada nebus Pakaks Kalbėti apie moteriškumo manifestacijas Išgyvenimo būdus ir kaip pranokti laiką Praaugti miško liniją horizonto taikiklyje Išskaičiuoti dienas – uosiui, ąžuolui, liepai ir, žinoma, Drebulei, po vidurnakčio užsikalbėjimo dozės Kai virtuvėje šviesos takeliu renkasi skruzdės Apkabint pėdų basakojės milžinės Dar labiau sulėtėjus Nelaukiu putų iš jūros dugno kalėjimo Nelaukiu brolių durklo į skarelės trikampio kampą Nugara regiu, atbulomis tolstu, savąjį veidą šalia kitų veidų Išlaikau virš švytinčio ugnimi rytojaus 2022 02 28
Sniege gulintis raudonas vaisius Vieną rytą ėjau į darbą Pažliugęs sniegas stovėjo Atkišęs nuogą skūrą vėjui Kirtau gatvę ir žengiau Į apleistą stadioną Kurio pakrašty žinojau Stovi būdelė su užrašu Kačių šėrykla Toks tvarkingas namelis Apleisto stadiono pakrašty Kur vasaromis iš kaklelio Maukiamas vynas Vėtra neseniai buvo nulaužusi Didelę šaką Žvilgsnį patraukė Stambus granato vaisius Baltame sniege Jis nebuvo perskilęs, nei ištižęs Tik keistai šypsojosi Nuėjus kelis metrus Norėjau apsisukti ir sugrįžti Bet ėjau tolyn nuo Gulinčio sniege Kad tik nepakelčiau Ir neįsisiurbčiau lūpomis Į šaltą traškantį Granato vaisiaus raudonumą Kačių šėrykla buvo tuščia Aplinkui nematyti nei žmogaus 50
Nei gyvūno Tik bekraujis sniego takelis XXX Kai namai išeina iš mano akių Kažkas pasilieka nusėda ant suknelių Daugybės spalvotų kojinių Ir knygų, kurias naudoju vietoj uostomojo tabako. Ko nelieka manyje daugiau Kai namai tarsi potvynis atslūgsta Iš sukarpyto mano kraujo O ji kalba ir kalba, kaip stovi ant galvos, bet tik smėlyje Nežino kodėl, niekur kitur, Tik prie jūros, ir tik ant smėlio Kai namai išeina jūros paviršiais Pamiršę raudančius akmenis O aš pasilieku ir šaudau tuščiais šoviniais Riedančiais ašarų kanalais Ir visi galvoja, kad šiandien pati Juokingiausia mano diena Tegul taip ir būna, Ir galvojimas tegul būna jų galvose Nors aš norėčiau pasakyti apie viską Tik dar tikriau Bet namai sugrįžta ir aš juose užsirakinu su suknelėmis, kojinėmis ir knygomis.
Apie langus
Pagal ukrainiečio filosofo prof. Andrii Baumeisterio pranešimus feisbuke 1. Mano mama paguldo langą Pati pasirenka saugesnę vietą nakčiai Kartais virtuvėje, ant minkštasuolio Išteplioto maistu valgant šeimai kartais dirbtuvėje prie molberto su nebaigtu peizažu Jai sunku bėgti į slėptuvę – širdis per silpna Todėl ir lieka miegoti ketvirtame aukšte Kartu su Čarliu, savo šunimi Reguliariai jai rašau ir skambinu Bombų prieglaudoje visi pažįstami Dalina maistą ir vaistus tiems, kam reikia Gyvename kaip vienas kūnas Signalizacijos, raketų smūgiai ir sprogimai Ką gi, puiki invazinė rūšis. Ryte patikrinu, ar prie visų dega žalias langas Manasis dega Diena pakeičia naktį Stabiliai šlykštu, nors nepykina 2022 03 01
