TEATRAS
„Who the f**k is A
panardintos emocijos i Šeiko šokio teatras baigiantis Jūratė GRIGAITIENĖ 2019-iesiems pastatė netradicinį, suaugusiesiems skirtą interaktyvų spektaklį-pasaką „Who the f**k is Alice“. Drąsi, Klasikinė istorija tapo spektaklio parafraze neįprasto formato premjera pagal legendinį Lewiso CarŠiuolaikinis teatras, ieškodamas naujų išraiškos formų, vis labiau tolsta nuo tradicinio rollio kūrinį „Alisa stebuklų aristoteliško teatro modelio. Spektakliai šalyje“ vyko net keliose padažnai tarpdiscipliniški, lygiomis dalimis talpose ir žiūrovus ragino jungiantys įvairias meno sritis – šokį, muziką, dailę, performansą ir kt. Pastaruoju metu menininkų sukurtą siurrearyškėja ir dar viena tendencija. Teatras siekia listinį pasaulį pamatyti Alisos tapti vis labiau patyriminis, kai žiūrovai turi galimybę ne tik stebėti spektaklį, bet ir akimis. aktyviai jame dalyvauti tiesiogine šio žodžio prasme. Radikaliai keičiasi ir aktorių bei žiūrovų santykiai. Publika praranda saugią
Šeiko šokio teatro spektaklio „Who the f**k is Alice” (rež. M.Klimaitė, choreogr. A.Šeiko) akimirkos.
16
stebėtojos poziciją ir neretai atsiduria įvykių epicentre, tapdama pagrindiniu spektaklio personažu. Aktoriai ar kiti atlikėjai tik padeda jam susiorientuoti, pajausti, patirti, išgyventi, kartais net užuosti, paragauti, pačiupinėti, apčiuopti ir pan. Šiuolaikiniame postdraminiame teatre iš dalies kinta ir pati teatro samprata. Nuo tradicinės estetinės trajektorijos, nukreiptos į vidų, gylį, esmę, mąstymą, pasukama prie daugiau išorinių dalykų – efektų, pločio, pramogos ar grynai asmeninio pobūdžio potyrių. Būtent tokį eksperimentinį imersinio teatro modelį savo naujame pastatyme „Who the f**k is Alice“ pristatė Šeiko šokio teatro kūrybinė grupė. Spektaklį režisavo Monika Klimaitė, choreografiją kūrė Agnija Šeiko, scenarijaus autorė – Gabrielė Labanauskaitė, scenografė, kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė. Kaip anotacijoje rašė spektaklio kūrėjai, tai fizinio teatro, judesio ir žodžio
