DAILĖ
Tapytojas R.Petro v apie meno muges ir sąmyšį drobėse Susitikti su klaipėdiečiu tapytoju Rodionu Petrovu buvo kelios priežastys. Baroti galerija menininko kūrybą kartu su kitais autoriais pristatė dviejose tarptautinėse meno mugėse: rugsėjį – Berlyno „Positions“, spalio pradžioje – „ArtVilnius“. Pastaroji mugė Baroti galerijai buvo ypač sėkminga – ji pateko tarp septynių geriausių mugės galerijų, o Baroti atstovaujamas fotomenininkas Remigijus Treigys išrinktas geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Irma STASIULIENĖ
R.Petrovas į šias meno muges ne tik siuntė kūrinių, bet ir pats jose dalyvavo, maža to – Berlyne jis kartu su žmona Žana pavadavo Baroti galerininkus ir pristatė ne tik savo, bet ir kitų autorių kūrinius. Taigi matė ir nefasadinę mugių pusę. Dar viena priežastis pasikalbėti su menininku – rugsėjo pradžioje Meno kieme 30
vykusi Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuota tapybos akcijahepeningas „Laisvė“, kurios metu menininkai Audrius Gražys, Daiva Dašenkovienė ir R.Petrovas interpretavo Niujorko Laisvės statulos temą. Rodionas šioje akcijoje nustebino netikėtu siužeto posūkiu – užuot tapęs pozuotoją, jis drobėje hiperrealistiniu stiliumi perteikė aprašinėtą sovietinio daugiabučio laiptinės sieną su išraižyta Laisvės statula. Knietėjo pasikalbėti ir apie naują posūkį hiperrealistiniais darbais daugeliui į atmintį įsirėžusio tapytojo kūrybiniame kelyje. Nors naujose menininko drobėse hiperrealizmas išlieka, darbų stilistika kinta, atsiranda viršutinis sluoksnis, fragmentuotomis dažų struktūromis tarsi patina pridengiantis paveikslų siužetus, kuriuose – architektūrinė įvairių Europos miestų sumaištis. Ciklą autorius taip ir pavadino – „Sąmyšis“. Susitikus menininko dirbtuvėje, idėjos užuomazgą Rodionas parodė vizualiai – ant stiklinės paletės mentele pažarstė nugremžtus sudžiūvusius įvairių spalvų dažus ir paaiškino: „Jau seniai stebėjau dažų struktūrą, maišymosi procesą, savo neužbaigtus darbus, kur hiperrealistiškumas susimaišo su tuščiais fragmentais, ir išėjo tai, ką dabar kuriu. Iš tikrųjų tuo keliu galėjau pasukti prieš penkerius metus, bet kažkodėl suabejojau. Gal reikėjo subręsti.“
Vis pastebimesnė – Šį rudenį kartu su Baroti galerija dalyvavote dviejose meno mugėse – Berlyno
„Positions“ ir „ArtVilnius 2020“. Kokie autoriai buvo pristatyti Berlyne? Kiek kūrinių jūs eksponavote? – Berlyno mugėje, be manęs, dar buvo pristatyti Dainius Liškevičius ir Petras Lincevičius. Aš į „Positions“ vežiau keturis savo kūrinius – du iš ciklo „Sąmyšis“ ir diptiką „Pertvarkymas“. Mugėje „ArtVilnius“ buvo trys mano darbai su miestais – kad būtų vientisa ekspozicija. – Ar buvote vienintelė galerija iš Lietuvos? – Ne, dar dalyvavo „Meno parkas“ iš Kauno, jie pristatė ir klaipėdietį fotomenininką R.Treigį, AV17 galerija ir „Meno niša“ iš Vilniaus. – Kaip sekėsi Baroti galerijai Berlyne? – Puikiai, galerija gavo „SECCO Pontanova“ fondo dalinį rėmimą. Tai Vokietijos fondas, kuris padeda Rytų šalių menininkams ir galerijoms. Ir pačioje mugėje sulaukėme daug dėmesio. Mūsų stendas buvo vienas iš labiausiai minimalistinių, daug kas sakė, kad jis gaivus, neperkrautas ir patogus žiūrėti meno kūrinius. Buvo jaučiamas lankytojų susidomėjimas, teko daug bendrauti. Palyginti su „ArtVilnius“, abiejose mugėse labai panaši situacija, žmonės taip pat domisi, bet vis dėlto bendrauti labiau nori Vokietijoje. Vilniuje lankytojai eina ir praeina, gal nenori trukdyti, o gal patys susidaro savo nuomonę. Tik iš žiūrovų atsiliepimų ir galima įspūdį susidaryti, nes Berlyne nebuvo nei komisijų, nei recenzijų. – Ar koronavirusas nesumažino dalyvių skaičiaus? Turbūt ne iš visų šalių menininkai galėjo atvykti? ►
