DAILĖ
10 metų aktyviai tapančio Rodiono Petrovo hiperrealistinė estetika balansuoja tarp natūralizmo ir popmeno. Konkretus objektas ir kompozicijos figūratyvas. Efektingas, tikslus, net kartais emocionalus realybės perkūrimas. Tapyba artimesnė vaizdo projekcijai nei fotografijai, labiau pasąmonės srautui nei abejingam dokumentiniam fiksavimui. R.Petrovas kūriniuose bando kurti istoriją. Pati technika dėl paveikslo arba paveikslas, kuris skirtas tik technikai įprasminti, jam nėra esminis dalykas. Tapytojo vizuali estetika nėra statiška, šalta viršrealybinės galios demonstracija. Veidrodiniai paveikslų paviršiai neatstumia vaizdo nuo žiūrovų. Pastarieji tampa aktyviais dalyviais. Žiūrovai, menininkas ir pats vaizdas tampa vieni kitų ieškotojais. Ignas KAZAKEVIČIUS
Menininkas ieško vaizdo Pirmasis TAS kūrinys, kuris pradėjo „kalbėti“ su menininku, užmezgė atvirą dialogą su publika ir „pasiūlė“ pasukti dabartiniu kūrybiniu keliu, buvo 2010 m. nutapytas „Oil on canvas“. Iš pažiūros nesudėtingas semantinis žaidimas. Aliejus, drobė – taip pasirašo kitoje paveikslo pusėje tapytojai, pridėdami ir kūrinio pavadinimą. Šiuo atveju tai, kas parašyta, atitinka tai, kas pavaizduota: skirtingi aliejaus pavidalai – 36
Žiūrėtojas i r
Iš ciklo „Pastabos ir para š
R.Petrovas. Diptikas „Pertvarkymas“. 2020. Drobė, aliejus.
maistinis ir mašinų – drobės draperijų fone. Ir viskas. Daugiau nieko nereikia. „Tuomet pastebėjau puikią galimybę žaisti su pavadinimo ir vaizdo santykiu, – teigė autorius. – Pradėjau kurti objektų kodus, į kuriuos įtraukdavau sociokritinę žinutę.“ Tai savalaikis Rodiono darbas. Pataikantis tiek į tuometės „eurostandarto“ kartos, kurios vėliavnešiai buvo Jaunojo tapytojo prizo ugdytiniai, kontekstą, tiek išreiškiantis jau klasika tapusio postmodernizmo tautologiją. „Eurostandartas“, tenka pripažinti, dominuoja ir šiandien, jį galima laikyti jaunosios menininkų kartos (kuriai maždaug 25–35 metai) pasipriešinimo ilgai Lietuvoje vyravusioms ekspresionizmo ir abstrakcionizmo tendencijoms bruožu. Pamenu, šis kūrinys išsiskyrė gana margoje pirmojoje rimtesnėje personalinėje autoriaus parodoje „Rebranding“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rū-
muose. Išsiskyrė ne „perženklinimu“, o konceptualumo paieškų daugiakryptiškumu. R.Petrovo tapybos ciklas „Anima“ (2012– 2013) atkreipė dėmesį į neoninių šviesų juostų ir tamsaus fono kontraste skendintį merginos motyvą. Atrodė, jog menininkas akcentuoja simbolistinį portretą, moters idealo vyro pasąmonėje išraišką. Ir kartu ieško platformos tolesnei tapybos versijai, vystymui.
Vaizdas ieško žiūrovų Su R.Petrovu kalbėjomės apie kūrinių motyvus. Paklausiau, kada įvyko rimtesnis posūkis jo kūryboje ir menininkas vaizdu pradėjo skenuoti žiūrovus, stebėti jų reakciją, suprasti, ką pats daro ir ko ieško, kad sukurtų dar vieną placdarmą savo tapybinės ateities šuoliui.
