MUZIKA
K.Kšanas: sapne vis dar padiriguoju spektaklį Klaipėdos liaudies opera, gyvavusi entuziastų dėka prieš 34 metus tapo Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. Kalbamės su buvusiu Klaipėdos liaudies operos teatro vadovu Kaziu Kšanu – 20 metų įkvėpusiu daugiau nei šimtą operos profesionalų ir mėgėjų. Maestro yra dirigavęs bene tūkstantį koncertų ir muzikinių spektaklių, pastatęs dešimt operų. Lietuvos nusipelnęs artistas, Klaipėdos universiteto profesorius emeritas, Klaipėdos kultūros magistras K.Kšanas daugiau nei pusšimtį metų vadovauja ir miesto mišriam chorui „Klaipėda“. Kartu su maestro bandome apžvelgti istorinius kultūrinius įvykius, prisiminti pirmuosius pastatymus ir ryškiausius juose dalyvavusius žmones. Žaneta SKERSYTĖ
Nuo ryto iki nakties – Per du kūrybinio darbo dešimtmečius Klaipėdos liaudies operoje, kai 1966– 1986 m. buvote jos meno vadovas ir 10
vyriausiasis dirigentas, pasiekėte svarių meninių rezultatų. Papasakokite apie savo veiklos pradžią. – Kai baigiau Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar LMTA) Vilniuje, mano dirigavimo dėstytojas Klemensas Griauzdė, pats pokario metais vadovavęs Klaipėdos muzikinės komedijos teatrui, paragino vykti į uostamiestį ir imtis vadovauti ten jau nuo 1956 m. veikusiam, bet tuo metu beveik visai iširusiam Liaudies operos teatrui. Tik
aš to nežinojau... K.Griauzdė primygtinai kartojo, kad būtina Klaipėdoje atgaivinti operos idėją: „Kazy, važiuok, reikia, kad Klaipėdoje būtų muzikinis teatras.“ Atvažiavęs pamačiau, kad operos teatras egzistavo tik popieriuje: spektakliai nebuvo rodomi, koncertinė veikla – vangi ir nereguliari. Tebuvo pora solistų ir keliolikos žmonių choras. Teko atgaivinti visų teatro grandžių – simfoninio orkestro, choro, solistų – funkcionavimą. ►
