ATMINIMAS
Solistas M.Gylys galėjo b Spalio pradžioje anapilin išėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primarijus, vokalo pedagogas Mindaugas Gylys (1957–2020). Renkant kolegų prisiminimus apie šią iškilią asmenybę, pasižymėjusią profesionalumu, humaniškumu ir pagarba aplinkiniams bei savo dievinamai scenai, belieka pritarti kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus frazei: „Galėjo būti įvertintas labiau...“ Žaneta SKERSYTĖ
M.Gylys gimė Krasnojarsko krašte Rusijoje. 1983 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA), prof. Eduardo Kaniavos solinio dainavimo klasę. 1983–1986 m. buvo Klaipėdos liaudies operos, o nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas. Nuo 1983 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1996 m. – Klaipėdos universitete. 2006 m. M.Gylys išėjo iš teatro, atsidėjo pedagoginiam ir moksliniam doktorantūros darbui. Muzikiniame teatre dainuodavo kaip kviestinis atlikėjas. Koncertavo JAV, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje. M.Gylys sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Tarp jų – Oneginas (P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Žermonas (G.Verdi „Traviata“), Eskamiljas (G.Bizet „Karmen“), Grafas Almaviva (W.A.Mozarto „Figaro vedybos“), Febas (Z.Liepinio „Paryžiaus katedra“), Ragūnas ir Samilis (G.Kuprevičiaus „Prūsai“), 10
Kasparas (A.Žigaitytės „Mažvydas“), grafas Liuksemburgas (F.Leharo „Grafas Liuksemburgas“), Danila (F.Leharo „Linksmoji našlė“), Aizenštainas (J.Strausso „Šikšnosparnis“) ir kiti. 1996 m. už Figaro vaidmenį G.Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ M.Gylys pelnė Kristoforo apdovanojimą (dabar – Auksinis scenos kryžius).
Klaipėdos teatro primarijus Ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas ir vienintelis jo garbės dirigentas Stasys Domarkas priminė, kad M.Gylys šiame teatre ilgai buvo pagrindinis baritono herojinių partijų atlikėjas. „Primarijus! M.Gylį aš pažinau ne Klaipėdoje, bet anksčiau – Kaune. Jis dainavo pirmoje lietuviškoje roko oratorijoje „Darbas ir duona“, parašytoje kompozitoriaus G.Kuprevičiaus. Tada dar buvo jaunas studentas, bet mačiau, kad apdovanotas ir geru balsu, ir scenine išvaizda. Draugiškas, entuziastingas, darbštus, begalinis optimistas. Tokį jį tada pažinau. Toks ir išliko“, – kalbėjo S.Domarkas. Anot dirigento, M.Gylys savo kūrybine veikla paliko gilų pėdsaką Klaipėdos muzikinio teatro istorijoje. „Prisiminkime, kad trupės teatruose anksčiau buvo nedidelės, o kviestis papildomų atlikėjų – tokios praktikos nebuvo. 1992 m. man pradėjus vadovauti teatrui, M.Gylys visuose spektakliuose atlikdavo jo balsui tinkančias pagrindines partijas. Ruošdavo jas ypač sąžiningai, atiduodamas visas jėgas, pats daug ką pasiūlydamas. Jis buvo aktyvus ne tik scenoje. Visada pasiruošęs pagelbėti kolegoms. Organizacijos jį dažnai kviesdavo atvykti padainuoti, surengti solinius koncertus“, – liudijo maestro.
Visada viskuo patenkintas „Jis nevengė jokių vaidmenų. Ypač žavus tapdavo operetėse. 1993 m. Muzikiniame
teatre stačiau F.Leharo „Grafą Liuksemburgą“ – sunkią, bet labai gražią operetę. M.Gylys joje atliko pagrindinę grafo Liuksemburgo partiją. Vėliau jis pasirodė operetėse „Linksmoji našlė“, „Bajaderė“, „Grafaitė Marica“, „Laisvasis vėjas“. Jis dainavo ir F.Loewe miuzikle „Mano puikioji ledi“, kur tapo nuostabiu Fredžiu. Kai statėme C.Orffo kantatą „Carmina Burana“, scenoje šoko baletas, kuriam choreografiją pastatė Jurijus Smoriginas. Čia pat grojo orkestras, dainavo choras, o M.Gyliui buvo patikėta sudėtinga baritono partija. Noriu pabrėžti, kad solistas nuostabiai dainuodavo ir operose: Žermoną G.Verdi „Traviatoje“, Eskamilją G.Bizet „Karmen“, – akcentavo S.Domarkas. Maestro pabrėžė, kad M.Gylys kolegas žavėjo ir balsu, ir nuostabia asmenybe. „Atviras. Visada viskuo patenkintas. Nereikšdavo jokių pretenzijų, jokios arogancijos ar pasipūtimo, nors buvo pagrindinių vaidmenų atlikėjas, svarbiausias tarp solistų vyrų. Nuoširdus ir paprastas žmogus tiek scenoje, tiek kolektyvo šventėse. Nuotaikingas ir apsuptas žmonių. Jis žmones mylėjo ir buvo visų mylimas, gerbiamas. Iš teatro, mano manymu, jis išėjo per anksti. Tačiau M.Gylys dėstė studentams ir ateidavo padainuoti kaip kviestinis solistas, kai rasdavo tam laiko“, – dalijosi prisiminimais S.Domarkas.
Gyvuos savo studentuose Kolegos sakė, kad prieš septynerius metus M.Gylys patyrė didelį sukrėtimą, kai mirė jo žmona Jūratė, dainavusi Muzikinio teatro chore. „Gyvenimas solistui negailėjo išbandymų. Liko dvi šaunios dukros, kurios šiandien jau suaugusios. Greta Gylytė šiuo metu – LNOBT balerina. O aš jas abi pamenu dar mažas, vaidinančias miuzikle „Smuikininkas ant stogo“, – pasakojo S.Domarkas. Dirigentas tikisi, kad M.Gylio veikla domėsis, ją tyrinės ir aprašys muzikologai. „Kai M.Gylys pradėjo dėstyti LMTA
