KINAS
Ar švietimo siste m atsakomybę už p r Turbūt šis klausimas labiausiai įprasmina mūsų pokalbį su vienu iš filmo „Sistema“ režisierių Tomu Jašinsku. Jau mėnesį kino teatruose besisukanti klaipėdiečių Arūno Eimulio ir T.Jašinsko nauja lietuviška komedija savo tematika stipriai skiriasi nuo kitų lietuvių režisierių sukurtų komedijų. Andrius RAMANAUSKAS
Trumpai – apie „Sistemą“. Su mama gyvenantis ir pigiose užeigose klounu dirbantis Andrius dėl lemtingo atsitiktinumo tampa kaimo mokyklos direktoriumi. Tačiau mokyklai gresia uždarymas. Todėl, norint ją išlaikyti, reikia priversti mokinius pasiekti gerų mokslo rezultatų. Mokykloje vyrauja nusistovėjusi pavaduotojos Stefanijos geležinio kumščio tvarka. Buvusiam klounui, o dabar direktoriui Andriui reikės ne vieno originalaus sprendimo, kad ne tik padėtų vaikams įveikti jų kompleksus ir išlaisvintų viduje užgniaužtą kūrybiškumo potencialą, bet ir išgydytų įsisenėjusias švietimo sistemos žaizdas. Pasikalbėti su T.Jašinsku apie dažnai vadinamą pirmuoju klaipėdietišką filmą „Sistema“ susitikome mokinių mėgstamoje uostamiesčio kavinukėje.
Degino filmo plakatus – Yra toks įsitikinimas, kad dažniausiai juodosios komedijos būna skirtos suaugusiesiems arba bent jau pilnamečiams, o filmai šeimai – vaikams. Pažiūrėjus jūsų filmą „Sistema“, toptelėjo mintis, kad tai 34
juodoji komedija visai šeimai. Ar pritartumėte šiam teiginiui? – Mes pritartume šitai minčiai. Labiausiai norėjome nepamesti savęs. Čia jau nuo „Pašteto brolijos“ (tos pačios kūrybinės komandos trumpametražis filmas) laikų mūsų toks braižas. Šis stilius gal labiau artimas Arūnui, bet iš tikro mes abu esame šios krypties apologetai. Mes tą patį kiną žiūrime. Pagal mūsų abiejų mėgstamus filmus konstravome scenarijų ir struktūrą. Manau, kad visai teisingai pamatyta. Dar su Arūnu diskutavome, gal filmui pasirinkome per griežtą ir per rimtą pavadinimą. Tačiau paties mūsų filmo visas žaismingas kūrybinis fonas turi atsvarą tam rimtumui. Taip, buvo žiūrovų, kurie atėjo žiūrėti rimto filmo apie švietimo sistemą. Tarsi jie eitų žiūrėti ir narplioti gilios temos, net dokumentinio požiūrio į šią problemą. Bet šiaip labai džiaugiuosi rezonansu, žiūrovų atsiliepimais. – Premjera praėjo, jau mėnesį filmas rodomas kino teatruose. Kaip jaučiatės, išleidęs į ekranus savo pirmąjį ilgametražį filmą? – Jaučiu lengvumą. Labai lengva dabar. Po tokios ilgos kūrybinės distancijos, kuri buvo labai varginanti, savaime suprantama, ateina palengvėjimas. Supranti, kad pagaliau gimė tavo kūrinys. Turint omenyje, kad kai filmą planavome išleisti, prasidėjo karantino laikotarpis. Teko viską atidėti. Buvo daug skausmingų momentų
deginant filmo plakatus. Juokavome, kad jau kaip ir buvome galvas iškišę, bet ta situacija greitai privertė mus vėl susigrūsti jas atgal ir dar kurį laiką palaikyti. Bet pagaliau premjera įvyko ir visi dalykai susiklostė teisingai. Apskritai šis laikotarpis susiklostė teisingai. Filmų repertuarai kino teatruose susitraukė, kai Holivudas atšaukė daug savo produkcijos ir premjeras perkėlė į kitus metus. Tais mums padėjo tapti matomesniems. Klaipėdoje ir Panevėžyje mūsų filmas tapo blockbusteriu. Keturias savaites išsilaikė kino teatrų repertuaruose. Gal ir dar kurį laiką išsilaikys, o vėliau filmas keliaus į Kino fondo internetinę platformą.
Testavo mokyklose – Sukūrėte filmą, kritikuodami ir pašiepdami nusistovėjusias švietimo tradicijas Lietuvos mokyklose. Kaip pats atsimenate mokyklą? Kiek filme yra jūsų pačių mokyklinės patirties? – Visų pirma, aš mokiausi kaimo mokykloje. Filmo veiksmas irgi vyksta tokioje. Viskas man realu ir arti. Ten yra daug mūsų. Ten labai daug manęs ir Arūno. Manęs – gal patyčių aspektu mokykloje būnant kitokiam, Arūno – padirbinėjant atspaudus ir panašiai. Kai ką pasitikrinome kurdami filmą – kai ko, kas būdavo mūsų laikais, mokyklose jau nebėra. Per tarpines peržiūras gavome atsaką iš jaunuolių ir reagavome į kai kurias pastabas. Pirmieji „Sistemos“ dar negalutinės versijos seansai vyko mokyklose. Taigi mums pasisekė, nes ši juosta turėjo 5 000 žmonių auditoriją, kuri galėjo ne tik testuoti, bet ir šiek tiek keisti mūsų filmą. ►
