DAILĖ
Atviri grafikės atvirlaiškiai Šiek tiek ekstremaliomis sąlygomis, kaip kokie graikų teatro personažai pasislėpę už kaukių, rinkosi kolegos, draugai ir gerbėjai į Klaipėdoje kuriančios grafikės Laimos GedvilaitėsSakalauskienės personalinės parodos atidarymą Prano Domšaičio galerijoje. Parodoje, kuri veikia iki gruodžio 31-osios, eksponuojami pastarųjų metų nespalvoti ir spalvoti linoraižiniai, monotipijos ir mišriomis technikomis, derinant monotipiją, linoraižinį, koliažą, spalvotus pieštukus, akvarelę, akrilą, atlikti darbai.
L.Gedvilaitė-Sakalauskienė. Žiūrintys į žvaigždes. 2013. Linoraižinys.
38
Kristina JOKUBAVIČIENĖ
Ne iš neturėjimo ką veikti Tiesą sakant, proga ne tokia ir dažna, nelepina Laima savo kasmečiais prisistatymais – juk jos personalinė paroda vyko prieš septynerius metus. Nuo parodų kaip niekas kitas ji moka išsisukinėti, rasti daugybę, net egzistencinio lygmens pasiteisinimų. Kai apsisprendžia, tuomet akivaizdu, kad iš tikrųjų turi ką parodyti ir kad tai nėra iš neturėjimo ką veikti sukurti darbeliai. Kadangi personalinė paroda vyko senokai, verta priminti, kad Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1972) L.Gedvilaitė-Sakalauskienė mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, 1968–1974 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Klaipėdoje gyvena ir parodose, pleneruose, kūrybiniuose projektuose dalyvauja nuo 1974 m. Daugiau nei tris dešimtmečius dirbo pedagoginį darbą Adomo Brako dailės mokykloje, buvo puiki grafikos mokytoja, šiuo metu turi išsvajotą, visiškai laisvą laisvai kuriančios menininkės statusą. Svarbiausios Laimos kūrybos sritys – estampai, ekslibrisai, piešiniai. Ekslibrisus palikime nuošalyje, nors tai buvo labai svari ir aktuali Laimos ir jos kartos grafikų veiklos sritis, sovietinės realybės metais vienintelė taip netikėtai mūsų dailininkams atvėrusi nedidelį langelį į pasaulį. ►
