ŠIUOLAIKINIS MENAS
Netikėta K.Kazlau s Paradoksalios, nekomercinės juvelyrikos kūrėja šilutiškė Karina Kazlauskaitė yra savito braižo ir išskirtinės raiškos menininkė. Savo kūryboje ji naudoja miksuotas autentiškas technikas ir renkasi neįprastas medžiagas. Karina drąsiai eksperimentuoja, kurdama neįprastus juvelyrikos kūrinius ir netradicinius objektus iš įvairiausių organinių, augalinių, visceralinių medžiagų ar ready mad’o. Realizuodama kūrinių idėjas, ji ne visada žino, kokią medžiagą ar formą pasirinks – sprendimai atsiranda intuityviai arba juos padiktuoja kūrinio sumanymas. Jos kūrybos laukas – universalus, ir kalbėti apie ją tik kaip apie juvelyrę būtų per siaura. K.Kazlauskaitės kūryba apima platų meninės raiškos spektrą, tai – objektai, instaliacijos, juvelyrika, fotografija, fotobjektai. Birutė SKAISGIRIENĖ
Šiuo metu K.Kazlauskaitės sukurtus juvelyrikos darbus galima pamatyti metalo menui ir juvelyrikai skirtoje tarptautinėjė parodoje „METALOfonas“ Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje. Ten menininkė eksponuoja du objektus – vėrinius iš ciklo „Rožytės“. Išsamesnę Karinos kolekcijos „Rožytės“ ekspoziciją šiuo metu galima apžiūrėti virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt/ galerija. Jos „Rožytės“ sukurtos iš interneto kabelio, metalo, kiaulės žarnų, stručio odos ir kitų nenuspėjamų medžiagų. Šokiruoja ar žadina smalsumą? Ir viena, ir kita. Stebina ir žavi Karinos kūrybinė drąsa ir polėkis, todėl neatsispyriau pagundai ją pakalbinti.
Iš netradicinių medžiagų – Juvelyrikos darbus kuriate iš netradicinių medžiagų, drąsiai derinate keisčiausius dalykus – kiaulės pūslę su gintaru ir auksu, stručio odą, kiaulės žarnas su geležimi ir kabelio laidais. Neįmanomi deriniai jūsų kūriniuose tampa įmanomais ir visos medžiagos taip organiškai susilieja, kad medžiagiškumas nebesvarbus? 48
– Nežinau, ar gerai, kad pradinė medžiaga nebeatpažįstama, bet dėkoju už komplimentą. Šiuolaikinė juvelyrika jau praplėtė mums įprastą standartinį jos suvokimą, kad juvelyrika – tai papuošalai iš tradicinių medžiagų – aukso, sidabro, brangiųjų akmenų. Aš savo kūryboje naudoju įvairiausias medžiagas, kurias randu savo aplinkoje, arba tas, kurias padovanoja draugai. Neįprastos medžiagos ir atlikimo technikos pasirinkimą dažnai inspiruoja koks nors pasakojimas – pavyzdžiui, kelis papuošalus sukūriau prisiminusi pasakojimą apie senovėje iš kiaulės pūslės gamintus žaislus. – Pati netikėčiausia medžiaga, kurią pritaikėte ir panaudojote savo juvelyrikoje, – kiaulės pūslė. Apie vaikiškus žaislus iš kiaulės pūslės buvau girdėjusi – apie juos man yra pasakojusi močiutė, bet kad šį neįprastą dalyką galima pritaikyti juvelyrikoje – sunkiai įsivaizduojama ir, neslėpsiu, truputį šokiruoja. Iš kur jūsų žinios apie archajinių žaislų gamybą iš gyvulinės kilmės medžiagų ir kaip sugalvojote šią organinę materiją išbandyti savo kūryboje? Ką esate sukūrusi? – Gimiau ir augau Šilutėje. Visos mano vasaros prabėgo pas senelius – Pašyšių ir Stubrių kaimuose. Tai ypatingas kraštas, subrandinęs savotišką, kitokią mano pasaulėžiūrą. Gal todėl mano pasirinkta kūrybos forma yra komplikuota, joje daug intymių, gyvenimiškų mano pačios, mano močiučių, mano tėvų istorijų.
Gyvūninės kilmės visceralines medžiagas savo kūryboje naudoju seniai. Tai susiję su mano prisiminimais apie maisto ruošimą, su mano senelių kaimo buitimi ir tokio gyvenimo kultūra. Visi tie ritualai, kuriuose dalyvaudavo močiutė, tetos, o aš buvau akyla stebėtoja, yra vienas iš mano kūrybos inspiracijos šaltinių. O kiaulės pūslė mano juvelyrikoje atsirado iš mano tėvų vaikystės prisiminimų ir pasakojimo apie kiaulės pūslės balionėlius. Tą archajiško vaikų žaislo – barškučio – idėją išplėtojau savo kūryboje. Iš kiaulės pūslių esu sukūrusi ne vieną juvelyrikos darbą – paauksuotą kiaulės pūslių karulį, pripildytą stiklo granulių, džiovintų žirnių arba saulėgrąžų sėklų. Jis man asocijavosi su gigantiškais kabančiais lašais. Tarptautinei „Amber Room“ parodai, pernai vykusiai Klaipėdoje, sukūriau kelis kūrinius su gintarais ir kiaulės žarna. Pagal tęstinį projektą „Gamta kaip žaislas“ iš auksuotos kiaulės pūslės atsirado pergamentinės segės – „Lėktuvėliai“. Jos pirmą kartą buvo eksponuotos Norvegijoje.
Balansuoja ant kičo ribos – Baigdama juvelyrikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, sukūrėte įspūdingą juvelyrikos ir objektų kolekciją iš stručio kiaušinių ir egzotinių augalų sėklų. Papasakokite apie ją. ►
