Skylės GINTARO LAŠAI
Alma RIEBŽDAITĖ
Štai kaip būna: berašant kilo verslo idėja. Sukūriau programą „Gerk aliejų“, skirtą visiems, norintiems sulieknėti. O dabar visi nori būti kūdi. Nežinau, kaip jūs, bet aš savo gyvenime nesutikau nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų būti lieknas. Tai labai brangi programa su šimtaprocentine garantija. Paskelbiau internete, tinkamai išreklamavau ir į studiją susirinko daugybė žmonių, daugiausia, aišku, moterys. Mes susipažinome, pasisveikinome, kiekviena išsakė savo sunkumus ir problemas, kaip sunku atsisakyti riebaus ir kaloringo maisto, kaip norisi saldumynų, kaip sunku nevalgyti po šeštos vakaro, kaip traukia prie nesveiko maisto, kaip jos valgo susinervinusios, iš nevilties, tuštumos jausmo, kaip valgymas jas sugrąžina į dabartį, kaip norisi pavargus sėdėti prie teliko, nesportuoti, ir t. t. Pristačiau savo programą, pasakiau kainą, jos sutiko. Tada mes nuėjome į virtuvę, kurioje buvo kalnai maisto. Ant vieno stalo puikavosi kelių rūšių tortai, ant kito – gardžios mišrainės su majonezu, kepta duona su sūriu, skaniai kvepėjo bulvytės fri su dešrelėmis be daržovių, karšti kebabai, buvo priruošta karštų cepelinų su kresniukais ir grietine, aišku, buvo daug pastelinių šviežučių, minkštų, burnoje tirpstančių zefyrų, traškių šokoladų su įvairiausiais riešutais ir dražė. Jos visos suėjo ir stovi, žiūri, nesupranta, kas vyksta. „Tai, – sakau, – valgykite, kirskite, kiek norite. Galite pasiimti tortą ir jį tiesiog valgyti su šaukštu. Atsikąsti kebabo ir eiti prie kito patiekalo. Nėra jokių ribų. Jūs esate visiškai laisvos ėsti iki nukritimo.“ 54
Ir stovi jos, nejuda. „Nesivaržykit, mielosios, – sakau, – čia pilna skanaus maisto. Mėgaukitės. Nu, negi viską dabar išmesim?“ „Bet, bet mes atėjome čia į lieknėjimo programą. Mes nenorime valgyti.“ „Tai jūsų svajonė ir ji pagaliau išsipildė. Pagal mano programą, jūs galite valgyti viską ir net atsikąsti truputį nieko, jei apžiojate, galite praryti net Žemės rutulį ar truputį atsipjauti Saulės blyno, išgerti vandenynus. Pagal mano programą, pusryčiams yra rekomenduojamas tortas su rikotos sūriu be šilauogių ir aviečių, pietums – įvairiausių rūšių kebabai, kelių sluoksnių suklotiniai, vakarienei – bulvytės fri arba paprastos keptos bulvės be kefyro. Ir viską galima valgyti milžiniškais kiekiais. Bulvėms kepti rekomenduoju naudoti 34 cm skersmens keptuvę be dangčio, nes ten bus kalnas bulvių, ir jas visas, gardžiai paskrudusias su bulvių prieskoniais, galima suvalgyti. Na, o desertui po keptų bulvių, kai jau atsisėdate prie televizoriaus pažiūrėti kokios romantinės istorijos, galite suvalgyti penkis skirtingo skonio ir spalvų šokoladus (baltą, pienišką, tamsiai rudą, kalbu kaip dailininkė) ir užbaigti tortą, kuris liko nuo pusryčių. Jokių vaisių, daržovių, kruopų ir kitų nesąmonių, apie sėlenas, ispaninio šalavijo sėklas aš net nekalbu. Mano programoje tai griežtai draudžiami dalykai.“ Nežinau kodėl, bet jos tyli ir stovi nuščiuvusios. „Mano programoje galima valgyti net naktimis. Rekomenduojami du naktiniai valgymai – vidurnaktį maždaug 12 val. ir paryčiais apie 4 val. ryto. Šiuo metu, pagal mano programą, yra rekomenduotina valgyti šalto rūkymo dešras, ant jūsų mėgstamo batono, duonos patartina užsitepti kuo storiau sviesto ar margarino. Bet jei jums norisi užkandžiauti tarp pagrindinių naktinių valgymų, galima laisvai tai daryti. Tarp
pagrindinių naktinių valgymų labiausiai užkandžiams tinka rūkyta lašišos papilvė ir keptos šaltos bulvės su daugybe pomidorų padažo ir majonezo, jų galbūt liko nuo vakarienės. Jokiu būdu neatsisakykite lazanijos gabalo ar nebandykite atsispirti pagundai atsidaryti šprotų konservų dėžutę. Liesi pieno produktai, tokie kaip jogurtas, varškė ir panašūs niekalai, yra draudžiami. Mano programoje, kai suvalgote konservus, ar tai būtų tunas, ar silkė dėžutėje, yra būtina išgerti aliejų. Tai centrinė mano programos ašis: aliejaus gėrimas – kaip ritualo kulminacija. Kai mes visi pavalgysime, matote, yra stalas su aliejais, kiekviena galėsite išsirinkti mėgstamo skonio aliejų ir jį išgerti.“ Kažkas sviedė į mane skėtį. Moterys pradėjo šaukti, grūmoti kumščiais. „Už ką mes tau pinigus sumokėjom?“ „Matote, kiek brangaus maisto pripirkau... Viskas kainuoja, tai programos dalis.“ „Mes čia lieknėti, ne valgyti susirinkom. Mes nevalgysim to sušikto šlykštaus nesveiko maisto. Mes norim maitintis sveikai ir saikingai!“ „Štai, matote, kaip veikia programa. Akimirksniu. Tai... Tai tobula programa“, – sakau traukdamasi atatupsta nuo įniršusių moterų, kurios buvo pasiruošusios mane užmėtyti akmenimis. Ir kiekviena rankose laikė kuri ką išmanė. Viena, mačiau, mėlynai raudonu veidu laikė peilį, su kuriuo kiek tūptelėjusi ir palinkusi į priekį slinko prie manęs. Jos akys įtartinai žaibavo, o visa povyza degė man visai nepatinkančiu ryžtu mane papjauti. „Šarlatanė, aferistė“, – šaukė jos man. „Grąžinkit mūsų pinigus“, – staugė kažkas iš galo. „Bjauri sukčė“, – spygavo jauna storulė. „Apgavikė“, – dudeno sena, vos pajudanti moteris. „Viskas veikia. Ko jūs norit iš manęs? Matot, neėdat. Blet“, – šaukiu aš joms, nes
