GINTARO LAŠAI
V.Čepas: rašydamas pateisinu savo buvimą
Psichologas, politikas, visuomenės veikėjas, rašytojas Vytautas Čepas pastaruoju metu vis labiau stengiasi pateisinti savo kaip Rašytojų sąjungos nario vardą. Neseniai pasinėręs į visiškai naują jam sritį – rašymą apie tikrus kriminalinius nusikaltimus, jų tyrimą ir didžiąją su tuo susijusią neteisybę – dokumentinio romano autorius vis dar gyvena nepamiršdamas savo herojų likimo. Kartu jis jau sėdo prie žaismingos formos ir lengvo siužeto romano. Kūryba, pasak 71-erių V.Čepo, dabar yra vienas prasmingiausių jo darbų.
Daiva JANAUSKAITĖ
Mokytoja knygų nebenori – Ar pamenate, kada pajutote nenumaldomą norą rašyti? – Man atrodo, kad aš jo ir dabar nejaučiu, bet mokykloje jau kai ką rašydavau. Vėliau norėjau rasti tuos savo rašinius, bet per ne vieną kraustymąsi jie kažkur nusimetė. Mano lietuvių kalbos mokytojai dabar jau 90 metų. Mokytoja pripažino, kad mintis 46
dėsčiau sklandžiai. Po to, kai bendramokslės nuvežė jai mano romaną „Po saule keičiasi tik laikas“, ji su manimi nebenori kalbėtis. Jei jau kantrioji mano žmona rėkdavo: „Durniau, ką čia prirašei!“, jis tikrai šokiruojantis. Grįžtant prie mokytojos – ji prisiminė Čepų Vytautą, bet draugės sakė, kad kitų mano knygų jai nebeveš. – Vadinasi, buvote pašėlęs, bet gabus mokinys? – Mokykloje rašydavome atpasakojimus, dažniausiai už turinį gaudavau penketą, o už gramatiką, geriausiu atveju, – trejetą, bet dažniau dvejetą. Mano kūrinių rašybą iki šiol taiso korektorė, o kablelius sudeda žmona. ►
V.Čepas prisipažino, kad prie rašomojo stalo išgyvena ne t
