TEATRAS
A.Švilpa: demonas esu tik scenoje Rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos elinge unikalioje premjeroje dainuos iš Lietuvos uostamiesčio kilęs, dabar pagrindines boso partijas žymiausiuose Vokietijos teatruose atliekantis Almas Švilpa. Jis įsikūnys į vieną savo mėgstamiausių sceninių personažų – Olandą iš Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“. A.Švilpa gimė Klaipėdoje, čia pradėjo dainavimo studijas, kurias pratęsė Vilniuje ir Ciuriche (Šveicarija). Po sėkmingų pasirodymų Ciuricho operos studijos projektuose 1996 m. buvo pakviestas dainuoti Badeno valstybiniame teatre Karlsrūhėje, nuo 1997 m. – Aalto muzikinio teatro Esene solistas. Žaneta SKERSYTĖ
Mama vertė muzikuoti – Kas nukreipė jus muzikos linkme? Tai tėvų nuopelnas, o gal pačiam anksti prabudo noras groti ir dainuoti? – Gimiau ir augau Klaipėdoje. Mano muzikinis kelias prasidėjo nuo Juozo Karoso muzikos mokyklos, kur pas mokytoją Rimtautą Rinkevičienę baigiau Akordeono klasę. Nežinau kaip, bet mokytoja atspėjo, kad aš būsiu dainininkas. Nors buvau judrus vaikinukas ir man daug labiau rūpėjo 4
dziudo pamokos nei muzika... Didelis ir mano mamos indėlis: ji anksčiau nei aš suprato, kad tai mano kelias, ir vertė mane muzikuoti. – Versti – tai kažkaip nešiuolaikiška? – Dabar daug kalbama apie tai, kad vaikų nereikia versti. Bet aš iš suaugusiojo pozicijų galvoju, kad vaikui reikia parodyti kelią, reikia bandyti įtikinti juo eiti. Daugelis dabartinių muzikantų ir solistų iš savo patirties galėtų paliudyti, kad sėdėti kambaryje ir groti gamas arba solfedžiuoti, kai vaikai už lango žaidžia futbolą, – tikra „koronė“. Bet kai tėvai reikalauja – tai sėdi. Ir šiandien aš jiems labai dėkingas. Net jei nebūčiau tapęs muziku, tai būtų naudinga man kaip bręstančiai asmenybei. Muzika stimuliuoja
žmogaus smegenų ląsteles. Grodamas ar dainuodamas jaunas žmogus visai kitaip vystosi ir auga. Kartu formuojamas atsakomybės jausmas, darbštumas. Mano laikais muzikos mokykla buvo tarsi tikra mokykla su daugybe rimtų disciplinų. Privalomos instrumento specialybės, solfedžio, muzikos istorijos pamokos... Vokietijos muzikos mokyklose to nebėra. O gaila... – Ar savo vaikus verčiate muzikuoti? – Buvo laikas, kai verčiau. Ir mano dukra norėjo būti operos dainininke. Ji net bandė eiti šiuo keliu, bet iš muzikos pasuko į mediciną ir ją studijuoja iki šiol. Medicina labai gera specialybė – nepaneigsi. Beje, Vokietijoje labai daug medikų groja keliais instrumentais. Muzika ten labiau vertinama. Ir vaikai groja ne vienu instrumentu. Mano vaikai lankė vietines muzikos mokyklas, grojo fortepijonu. Vertėme, kiek galėjome, bet jie nebus muzikantai.
Sėkmingas bilietas – Prieš studijuodamas pats dar mokėtės Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, dabar konservatorijoje? – Atsitiktinumas, kad įstojau į šios mokyklos Dainavimo klasę, kuriai tuo metu vadovavo Vytautas Kliukinskas. Nuo 15-os metų stojau į tą kelią, kuriuo bėgu ir šiandien. ►
