KINAS
Jei pultų naciai arba komu n važiuotum į Hondūrą ūki n „Nova Lituania“ (2019, Lietuva) – pirmasis ilgametražis režisieriaus Karolio Kaupinio filmas, kuriam jis pats parašė ir scenarijų. Tai viena iš retų progų, kai pasirodantį naują lietuvišką filmą galima drąsiai vadinti šimtaprocentiniu autoriniu kinu. Andrius RAMANAUSKAS
„Atsarginės Lietuvos“ idėja
Puoselėjęs „atsarginės Lietuvos“ idėją K.Pakštas buvo tarpukario geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.
Jei pultų naciai arba komunistai, važiuotum į Hondūrą ūkininkauti? Tai tik spekuliacija, bet taip gatvėse vienas kito galėjo klausinėti tarpukario lietuviai, apie Kazio Pakšto (1893–1960) idėjas pasiskaitę laikraščiuose. Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas ir profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas K.Pakštas savo laiške bendraminčiui Juozui Vitėnui 1959 m. rašė: „Būk pasveikintas, mielas Prieteliau! Jeigu kas rašo, kad atsarginės Lietuvos idėja gimė iš pesimizmo, tai vis dėlto pravartu žinoti, kad nuo 1924 m. ši idėja keliama vien optimistiniais sumetimais: išgelbėti išeivijos dalį iš nutautėjimo ir bent truputį padidinti lietuvių tautos etnišką erdvę.
Kadrai iš filmo „Nova Lituania“ (rež. K.Kaupinis, 2019). 44
Prezidentas K.Grinius 1946 m. man rašė surasti tokią žemę, kurioje tilptų 60 000 lietuvių vienoje kompaktinėje masėje be nutautinimo pagundų... Užsimezgė labai įdomus pašnekesys su žymiu politiku ir vienu žymiųjų lietuvybės pionierių. Tai dar labiau padrąsino mane šio klausimo gvildenimą prie tinkamos progos, nors kai kuriems lietuviams išsigelbėjimo idėja gali būti ir svetima, ir nesuprantama.“ Paviešinti asmeniniai K.Pakšto laiškai ir išlikę oficialūs tų laikų straipsniai viliodavo tiek istorikus, tiek istorija besidominčius žmones. Intrigavo, ar reali tokia Lietuvos iškeldinimo idėja, ar tai tik nepritapėlio intelektualo naivūs ir nerealistiški siekiai. Nagrinėdamas geopolitinę situaciją, tarpukariu K.Pakštas prognozavo, kad Lietuvai gresia pavojus būti prarytai dviejų didžiulių totalitarinių valstybių. Jis baiminosi, kad nevieningai emigruojantys lietuviai ilgainiui lingvistiškai ir kultūriškai asimiliuosis su juos priimančių šalių tautomis. K.Pakšto požiūriu, emigraciją iš Lietuvos reikėtų planuoti ir reguliuoti, sukuriant lietuvių išeivių koloniją. Tuo tikslu jis tyrinėjo menkai gyvenamas teritorijas Brazilijoje, Kanadoje, Venesueloje, Naujojoje Zelandijoje, Belize ir Angoloje.
