DAILĖ
Pleneras „Indigo N a neišsemiama akvar e Akvarelė tarsi gyvena nepriklausomą nuo kūrėjo gyvenimą. Pirmas menininko prisilietimas nulemia visą kompoziciją, kartu yra ir autonomiškas – dažai patenka į paviršių, prasiskverbia, bėga, pasiskirsto chaotiškai arba per greitai išdžiūsta, sudarydami įtartinas dėmeles ar lopus.
Rosana LUKAUSKAITĖ
Nenuspėjamas rezultatas ir toliau nenustoja stebinti – reikli akvarelė blunka susidūrusi su saulės spinduliais, o laikui bėgant šiokie tokie pakitimai yra neišvengiama realybė. Taigi tam tikru požiūriu tai yra paslėptasis menas, saugomas uždengtas šydais arba portfeliuose ir tarp albumų puslapių, sergėjamas specialiuose muziejų ir privačių kolekcijų stalčiuose. Visi žino, kad akvarelė pamažu pakeičia spalvas. Indigo gali brandintis iki rudos ar net rausvos spalvos, o ryškiausiai žalia spalva gali nusėsti iki pil-
kos. Ir vis dėlto menininkai akvarelę renkasi vėl ir vėl kaip tą mediumą, per kurį galima išreikšti impresiją, įamžinti akimirką „čia ir dabar“. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl akvarelė taip gerai tinka vidiniam matymui atskleisti. Tad nenuostabu, kad Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus organizuotas Renatės Lūšis 45-asis Klaipėdos akvarelės pleneras „Indigo Navis“, kuris vyko rugpjūčio 2–8 dienomis, draugėn surinko akvarelės meistrus. Jame dalyvavo Tatjana Simanaitienė (Klaipėda), Virginija Urbonavičienė (Klaipėda), Aurimas Anusas (Klaipėda), Bangutis Prapuolenis (Kaunas), Laima Drazdauskaitė (Kaunas), Liuda Liaudanskaitė (Kretinga),
Paskutinė plenero diena. A.Anusas, V.Visockytė, A.Visockis, R.Taurinskienė, T.Simanaitienė, J.Sidabrienė, V.Urbonavičienė, K.Šiaulytis. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.
52
