GINTARO LAŠAI
Kaligrafijos eskizai Iš spaudai ruošiamos knygos Daiva MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ
***
***
Atkeliauju su vasarų triukšmu ir kurortinio gyvenimo spalvinėmis dermėmis, susitikimų, išsiskyrimų gravitacinėmis nuotrupomis. Arbatą geriu rytais namuose, ne terasoje, už stiklo, už lango ūžia mašinos, skubančios į nežinią. „Arbata iš pakelio prasta, neskani“ – skaitau virtualioje erdvėje užrašytus žodžius. Tarsi jie ragautų tikrąjį mano kelionės skonį.
o dabar kaip ir vakar lašnoja virdulys dusliai kaukia virtuvėj ir koridoriuj dega lempa žvanga raktai ir grindys girgžda šito triukšmo paletėj nemiega nei diena nei naktis nei laikas spaudžiu laikus ir laikai nubėga pasivaikščiot prie jūros kur kriauklės kur riaumoja viena vienišystė vėjams švilpiant surankioja kirai ir žuvėdrų neleidžia išklysti toms žuvims kurios mirusios guli kurios žiūri o nežinios akys sprogsta tyliai kartu su medžiais su žydėjimo pumpuru – skelbiančiu pradžią
Beskonybės tiek daug, kad nesutalpinsi į jokią pakuotę, nesuvyniosi į celofaną. Tik atminties tinklą užmesi ant iškedentų sparnų, iš vasarinių dermių... Spengia ausyse amžinieji priekaištai, susilieja vėjai ir smėlis pripildo ligi pat gerklės, kad neįkvėptum, kad nesušuktum, nerėktum...
Daiva Molytė-Lukauskienė. Kaligrafijos eskizai. 56
