TEATRAS
G.Donizetti opera „Pul k
pirmojo pastatym o
Scenos iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros – G.Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ (muzikos vad. ir dirig. M.Staškus, rež. J.Sodytė).
Uostamiesčio Žvejų rūmuose lapkričio 12 ir 13 dienomis įvykusi įspūdinga Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjera paliudijo, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nestabčiodamas, nelėtindamas tempo kopia į vis naujas, solidžias menines aukštumas. Daiva KŠANIENĖ
Nesirinkdamas paties lengviausio kelio, kiek rečiau statydamas populiarias, savaime pasisekimą garantuojančias, seniai publikos pamėgtas operas ir baletus, teatras pastaraisiais metais savo repertuarą praturtino sudėtingais, ypatingų meninių jėgų santalkos reikalaujančiais, dėl įvairių priežasčių 12
nepelnytai primirštais, aukščiausios prabos sceninės muzikos veikalais, tarp kurių – E.Balsio „Kelionė į Tilžę“, „Eglė žalčių karalienė“, R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“, J.Offenbacho „Orfėjas pragare“, šokio spektaklis „Faustas“ ir kt. Ir štai, įveikta dar viena viršukalnė – rampos šviesą išvydo iki šiol Lietuvoje dar niekada nestatyta, linksma, virtuoziškumu žėrinti G.Donizetti opera „Pulko duktė“. (Beje, 1841 m. ši opera buvo pastatyta
Klaipėdos, kuri tuomet priklausė Prūsijos karalystei, vokiečių muzikiniame teatre.)
Italas Paryžiuje Talentingasis, dieviškąją melodisto dovaną turintis romantiškojo italų bel canto meistras G.Donizetti (1797–1848), savo tėvynėje sužibėjęs neišsenkančio gyvenimo džiaugsmo, poetinio lyrizmo ir ryškaus teatrališkumo kupinomis operomis („Meilės eliksyras“, „Liučija di Lamermur“, „Ana Bolein“, „Don Paskuale“ ir kt.), 1838 m. apsigyvenęs Paryžiuje, pradėjo naują savo kūrybos etapą. Perėmęs kai kurias specifines prancūzų sceninių veikalų tradicijas, ėmęs rašyti operas prancūzų kalba, G.Donizetti per kelerius metus Paryžiuje tapo labai popu-
